Čia rasite lietuviškų grybų bei vynų derinimo patarimus.

Kokybinė revoliucija Portugalijos vyno pramonėje vyksta kosminiu greičiu. Šiandien Alentežo ir Doro slėnio vynai neginčijamai yra patys tituluočiausi ir turbūt saugiausi perkant ar užsisakant restorane, jeigu tik, žinoma, šalia nėra vyną išmanančio profesionalo. Tačiau ir kituose šios beribių kontrastų šalies regionuose yra pasaulinės klasės vynų. Tęsdama praeitame „Vyno žurnalo“ numeryje pradėtą kelionę, šįkart kviečiu pasižvalgyti, kas įdomesnio vyksta pas Bairados ir Setubalio pusiasalio vyno gamintojus.

Rašant 2014 metų derliaus apžvalgą, iš Burgundijos ėmė plūsti žinios apie 2016 m. balandžio 26 ir 27 naktų šalnas. Labiausiai nukentėjo ‘Chardonnay‘ vynuogienojai, ypač žemesnėse vietose – nušalo besiskleidžiantys lapeliai ir žiedynų pumpurai, todėl tikimybė, kad vynmedžiai šiemet dar kartą išsprogs, yra labai maža. Panašu, kad 2016 metų derlius ir vėl bus mažesnis nei įprasta, ir dėl vyno trūkumo 2014-ųjų derliaus vyną pirksime daug negalvodami apie kokybę.

Šampanėje netyla kalbos apie vyną, atspindintį vynuogių kilmės vietą. Daugėja vieno kaimelio ir atskiro vynuogyno šampanų. „AR Lenoble“ augina vynuoges trijuose kaimeliuose: ‘Chardonnay‘ – Šiuji (Chouilly), šiauriausiame Cote de Blancs Grand Cru kaimelyje, ‘Pinot Noir‘ – Bisėjuje (Bisseuil), ‘Meunier‘ – Dameri (Damery).

Šiuo metu „Verdejo“ iš Ruedos greta Galisijos „Albariño“ yra turbūt populiariausias ispaniškas baltasis vynas. Gaivus, išraiškingo, lengvai įsimenančio gėlių, slyvaičių ir žolių aromato, dažniausiai nebrangus, puikiai tinkantis gurkšnoti ir bare, ir namuose.

Suprasti Burgundiją ir prisiminti visus jos vynuogynus nėra lengva. Šiandien galiu prisipažinti, kad gailiuosi jų neišmokusi prieš 20 metų, nes atrodo, kad nebeišmoksiu niekada. Nors šiame regione karaliauja tik kelios vynuogių veislės (daugiausia ‘Pinot Noir‘, ‘Chardonnay‘ ir ‘Aligote‘), tačiau dirvožemių gausa, vynuogynų ekspozicijos, pasiskirstymas ir klasifikacija viską sudėlioja į tokį sudėtingą žemėlapį, kad burgundiško vyno mėgėjui nėra lengva suprasti ir tuo labiau išsirinkti vyną. Vienas sudėtingesnių – Kortono masyvas.

Lietuvos vyno profesionalų bendruomenė išrinko geriausius šiais metų šalyje parduodamus vynus. Dešimtą kartą vykusiame Lietuvos someljė čempionate 17 tiekėjų pateiktus 269 vynus vertino rinktinė dvidešimt devynių vyno ekspertų komisija. Baltieji buvo suskirstyti pagal vynuogių veisles, išrinktas geriausias „Chardonnay“, „Riesling“, „Sauvignon Blanc“ bei kitų vynuogių vynas, o raudonieji degustuojami pagal kilmę: Prancūzija, Italija, Pirėnų pusiasalis (Ispanija ir Portugalija), likusi Europa ir Naujojo Pasaulio šalys.

ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiško Europos vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vynuogių veislių nuorodomis populiarinimo projektą, gegužės mėnesį organizuoja renginių ciklo „Europos vyno spalvos“ renginį - vasaros vyno festivalį Vilniuje. Bus pristatoma beveik dvidešimt vynų tinkančių vasarai - putojantys, baltieji, rožiniai bei gaivūs raudonieji vynai.

ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiško Europos vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vynuogių veislių nuorodomis populiarinimo projektą, balandžio mėnesį organizuoja renginių ciklo „Europos vyno spalvos“ renginį- Prancūzijos vyno festivalį Vilniuje „Vyno klube“. Tradiciškai festivalyje bus pristatoma daugiau ne penkiolika skirtingų rūšių vyno iš įvairių Prancūzijos regionų. Su vakaro svečiais bendraus, vynus pristatys ir į visus klausimus atsakys vyno rinkos profesionalai.

ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiško Europos vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vynuogių veislių nuorodomis populiarinimo projektą rugsėjo 11 d. surengė ciklo „Europos vyno spalvos“ renginį – Baltųjų ir raudonųjų Europos vietinių vynuogių festivalį. Festivalis vyko „Vyno klubo“ parduotuvėje Vilniuje. Renginio lankytojai galėjo paragauti daugiau nei penkiolika vynų pagamintų iš mažai pažįstamų europietiškų vynuogių veislių.

Gaila, kad žodis „triufelis“ lietuvių kalboje priskirtas saldainiams, o įspūdingo aromato ir įspūdingos kainos to paties pavadinimo grybams tenka tenkintis pelėsiu ir žemėmis atsiduodančiu „trumo“ vardu (DLKŽ, 2000).

Friulio regiono pavadinimas atsirado nuo dabartinio Cividale del Friulio miestelio, seniau paties Julijaus Cezario garbei vadinto Julijaus Forumu. Ten vynus greičiausiai gamino jau keltai bei ilirai, gyvenę tose teritorijose kelis šimtus metų prieš mūsų erą. Tik antrojoje XX amžiaus pusėje Friulis tapo pagrindiniu (greta Alto Adidžės) Italijos baltojo vyno regionu.

Pelėsiais ir voratinkliais apaugusios rūsio lubos, pajuodusios medinės dėžės su gotiškomis raidėmis, virpanti žvakių šviesa... Raižyto krištolo taurėse – didingas šimtmečių senumo vynas, glostantis akis spinduliuojančia lyg rubinas spalva... Dangiško skonio nektaras, kurio kiekvienas lašas sielą pakylėja iki debesų... O gal – žemyn bloškiantis muskuso, dervos, mėšlo, pūvančios mėsos tvaikas ir skonis, primenantis rūdis?

„Jei Australijos vyndarystės istorija būtų tokia turininga kaip Gruzijos, pasaulis maudytųsi australiškame vyne“, – cituoja gruzinai australę, neseniai jų krašte nusipirkusią vynuogyną. Panašu, kad pagaliau ir jie patys suprato, kokių vertybių neišnaudoja.

Portugalijoje kertami seni vynmedžiai „Quinta do Fato“ vyninė prieš ketverius metus iškirto šešiasdešimties metų senumo vynmedžius. Savininkai neturėjo kitos išeities, nes senajame vynuogyne be jokios tvarkos augo trisdešimt vynuogių veislių – baltosios ir raudonosios kartu.

Jį įsimyli arba nekenti. Meilė tęsiasi ilgai, su įdomiais ieškojimais, atradimais, deja, kartais ir nusivylimais, bet trumpais ir pagrįstai paaiškinamais. Būtent jie verčia ieškoti to, kas geriau, įdomiau ir kitaip nei įprasta. Taip trumpai galima apibūdinti potyrius, kuriuos suteikia AMARONĖ.