ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiško Europos vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vynuogių veislių nuorodomis populiarinimo projektą, balandžio mėnesį organizuoja renginių ciklo „Europos vyno spalvos“ renginį- Prancūzijos vyno festivalį Vilniuje „Vyno klube“. Tradiciškai festivalyje bus pristatoma daugiau ne penkiolika skirtingų rūšių vyno iš įvairių Prancūzijos regionų. Su vakaro svečiais bendraus, vynus pristatys ir į visus klausimus atsakys vyno rinkos profesionalai.
Prancūzijoje neginčijamai yra gaminami vieni iš geriausių vynų. Visiems vyno mylėtojams yra žinomi tokie pavadinimai kaip Bordo, Burgundija ar Elzasas. Jie asocijuojasi su išskirtine kokybe bei šimtametėmis vyno gaminimo tradicijomis. Vis dėlto Prancūzijoje yra daug daugiau įdomių, bet mažiau pažįstamų vyno regionų bei vynų. Festivalis kviečia susipažinti su įvairia ir labai įdomia Prancūzija.
Gamtos įtakotas įvairumas
Prancūzija- viena didžiausių Europos valstybių. Didelis šalies plotas lemia klimato bei geologinę įvairovę skirtingose Prancūzijos vietovėse, o kartu ir labai savitus prancūziškus vyno regionus. Šampanė yra labiausiai nutolęs į šiaurę regionas. Čia vidutinė metinė temperatūra nėra aukšta, gausu kritulių, todėl vynuogėse yra daug rūgšties, o tai yra viena iš svarbiausių šampanui gaminti naudojamų vynuogių savybių. Vokietijos kaimynystėje esantis Elzasas džiaugiasi puikiomis vynuogių auginimo sąlygomis- šalia esančiais kalnais ir šlaituotu kraštovaizdžiu. Elzase yra puikios sąlygos susidaryti kilniajam pelėsiui iš kurio paveiktų vynuogių gaminami geriausi šio krašto vynai. Į pietus nuo Šampanės nusidriekęs Burgundijos regionas su žymiausiąja Chablis apeliacija. Šiame regione yra puikios sąlygos augti ‚Chardonnay‘, ‚Gamay‘ bei ‚Pinot Noir‘ vynuogėms. Rytuose esantys Jura ir Savoja regionai yra mažiau žinomi negu jų kaimynai, tačiau jie yra įdomūs dėl ten auginamų retų ir unikalių vynuogių rūšių.
Vakaruose esantis Luaros slėnis yra vienas didžiausių Prancūzijos vyno regionų. Jis taip pat įdomus ir dėl itin didelės vyno įvairovės- nuo cremant‘ų iki kilniojo pelėsio paveiktų vynų, o kur dar įvairūs baltieji ir raudonieji vynai. Bordo yra neginčijamai žymiausias prancūziškas regionas. Klimatas ir geografinė padėtis yra pagrindiniai veiksniai lemiantys tokią milžinišką sėkmę: pro regioną tekanti upė, jaučiama teigiama vandenyno įtaka, temperatūros lemiamas lėtas nokimas, žvyras, kuris apsaugo vynmedžius nuo neigiamo dažnų liūčių poveikio.
Pietiniai Prancūzijos regionai džiaugiasi itin teigiama vynuogėms Viduržemio jūros įtaka. Ronos slėnyje dėl to puikiai dera tiek baltosios, tiek ir raudonosios veislės. Provansas dėl šių sąlygų yra itin palanki vieta gaminti rožinius vynus. Langedokas kartu su Rusijonu yra vienas stambiausių regionų pasaulyje. Čia džiaugiamasi dažnomis saulėtomis dienomis bei palankiu vėju ir šie veiksniai lemia, kad vynuogės užauga sveikos, retai kada yra paveiktos ligų. Korsikos sala, esanti visai netoli Italijos krantų, augina pagrinde itališkas vynuoges, kurios yra puikiai prisitaikę prie Viduržemio jūros klimato.
Žinomiausieji regionai bei jų vynuogės
Raudonasis vynas- Bordo vizitinė kortelė. Apie 85% šiame regione gaminamų vynų yra raudonieji. Dažniausiai auginamos ‚Cabernet Sauvignon‘, ‚Cabernet Franc‘ ir ‚Merlot‘ vynuogės. Kairiajame krante vynuogės ilgiau bręsta, o vynai pasižymi didesniu išlaikymo potencialu. Čia populiariausios ‚Cabernet Sauvignon‘ vynuogės. Tuo tarpu dešiniojo kranto vynai tinkami pradedantiesiems vyno gėrėjams- mažiau taninų, daugiau vaisiškų aromatų. Dominuojanti vynuogė yra ‚Merlot‘.
Burgundija žinoma ir dėl raudonųjų, ir dėl baltųjų vynų. Burgundija- ‚Pinot Noir‘ kraštas. Šiltos vasaros ir atšiaurios žiemos sudaro puikias sąlygas nokti šiai labai lepiai vynuogei. ‚Chardonnay‘- žinomiausia regiono baltoji vynuogė, o Chablis- išskirtinė šios vynuogės apeliacija žinoma visame pasaulyje. Būtent čia ‚Chardonnay‘ vynai nėra laikomi ąžuole kaip įprasta, bet fermentuojama nerūdijančio plieno talpose, kurių dėka pagaminami lengvi vynai. Dar viena įdomi Burgundijos vynuogė- ‚Gamay‘ iš kurios daromas jaunasis božolė vynas. Dėl savo lengvumo, itin vaisiško bei gėliško aromato vynas itin mėgiamas tų, kurie tik pradeda atrasti vyną.
Ronos vynai gali būti tikras atradimas tiems, kurie ieško geros vertės vyno. Čia karaliauja trys vynuogės- ‚Syrah‘, ‚Grenache‘ ir ‚Viognier‘. Ronos ‚Grenache‘ vynai yra puikūs maisto palydovai, ‚Syrah‘ kiek kompleksiškesni, tačiau būtent iš šios vynuogės gaminami iškiliausieji regiono vynai.
Elzasas išskirtinis tuo, kad vynai vadinami pagal vynuoges, o ne pagal vietovę kurioje jie gaminami kaip tai yra įprasta visur kitur Prancūzijoje. Regione dominuoja baltieji vynai pagaminti iš ‚Gewuztraminer‘, ‚Riesling‘, ‚Pinot Blanc‘ ir ‚Pinot Gris‘ vynuogių. Elzaso ‚Gewuztrminer‘ itin kvapnus, jaučiami ne tik tipiniai vaisių aromatai, bet išryškėja ir prieskonių niuansai. Tuo tarpu ‚Riesling‘ kiek minerališkas, ‚Pinot Gris‘- labai kvapnus, o ‚Pinot Blanc‘- lengvas ir neįpareigojantis.
Luaros slėnyje gaminami labai įvairaus stiliaus vynai, tačiau dominuoja baltosios vynuogės. Tokioje gausoje įdomiausieji vynai yra iš Pouilly-Fume (pilno kūno gaminami iš ‚Sauvignon Blanc‘), ‚Sauvignon Blanc‘ iš Sancero, lengvi ‚Melon de Bourgogne‘ vynuogės vynai iš Muscadet ar Vouvray vynai iš ‚Chenin Blanc‘.