Festivalis „Baltosios ir raudonosios Europos vietinės vynuogės" Vilniuje

ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiško Europos vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vynuogių veislių nuorodomis populiarinimo projektą rugsėjo 11 d. surengė ciklo „Europos vyno spalvos“ renginį – Baltųjų ir raudonųjų Europos vietinių vynuogių festivalį. Festivalis vyko „Vyno klubo“ parduotuvėje Vilniuje. Renginio lankytojai galėjo paragauti daugiau nei penkiolika vynų pagamintų iš mažai pažįstamų europietiškų vynuogių veislių.

Vietinės vynuogės- tai tik tam tikro regiono retai auginamos kitose vietovėse vynuogės. Tiesa, ne visi vartotojai žino iš kur yra kilę įvairios vynuogių veislės. Dar didesni keblumai kyla bandant išsiaiškinti iš ko pagamintas vienas ar kitas vynas. Kartais vynui naudojamų uogų pavadinimas yra aiškiai nurodytas etiketėje, bet kartais prireikia papildomų žinių siekiant suprasti vieno ar kito butelio turinį, kurį puošia kiek skurdoko arba sunkiai iššifruojamo turinio etiketės.

Kai sunku suprasti, kas butelio viduje

Prancūzijoje vyno klasifikavimas yra itin kompleksiškas ir turintis gilias tradicijas. Šios šalies vyno etiketes taip pat yra ir sunkiausia iššifruoti. Neretai jose galima sutikti tik nurodytą apeliaciją ir jokios informacijos apie vynuoges. Dėl šios priežasties tik gerai žinantys prancūziškus vyno terminus ir jų reikšmę gali iššifruoti vyno sudėtį. Tarkim Bordo raudonasis vynas gaminamas iš ‘Cabernet Sauvignon‘, ‘Merlot‘,‘Cabernet Franc‘, ‘Petit Verdot‘, ‘Malbec‘. Visos šios veislės yra iš Prancūzijos, o šis jų derinys yra vadinamas „Bordo mišiniu“. Lepioji ‘Pinot Noir‘ kilusi iš Burgundijos ir čia yra pagrindinė veislė. Ronoje dominuoja vietinė ‘Syrah‘ bei ispaniškoji ‘Grenache‘. Pietvakariuose naudojamos beveik tos pačio vynuogės kaip ir Bordo tik Cahors ir Madiran apeliacijos žymios iš čia kilusia ‘Tannat‘. Baltieji vynai: iš Burgundijos kilęs ‘Chardonnay’ savo gimtinėje naudojamas Pouilly Fuissé, Chablis, Mersault vynuose.  Baltieji Bordo vynai dažniausiai yra maišomi iš čia kilusių ‘Sémillon’ ir ‘Sauvignon Blanc’ to etiketėje nerašant.

Ispanijoje neretai yra pabrėžiamas regionas, ypač jei tai geros reputacijos, žinomas pasaulyje kraštas. Tokiu atveju vynuogės atsiduria antrame plane ir nėra aiškiai pabrėžiamos etiketėje. Pavyzdžiui, Priorate daugiausiai auginama ispaniškoji ‘Garnacha’, o taip pat puikiai čia deranti ‘Cariñena’. Kaimyninis Monstantas gamina labai panašius į kaimyninio Priorato vynus iš tų pačių vynuogių. Ribera del Duero karaliauja ‘Tempranillo’ ( beveik 90%), toliau seka tarptautinės veislės. Riochoje- žymiausiame raudonąjį vyną Ispanijoje gaminančiame regione taip pat dominuoja ‘Tempranillo’, ‘Garnacha’ bei ‘Cariñena’.  Kaimyninėje Portugalijoje keblumų gali kilti su žymiausiu baltuoju vynu Vinho Verde, kuris iš tiesų yra pagamintas iš Pirėnų pusiasalio vynuogių ‘Loureiro’, ‘Arinto‘, ‘Trajadura‘, ‘Avesso‘ ir ‘Azal‘.

 Septintajame dešimtmetyje Italija pradėjo kurti panašią į prancūziškąją vyno ženklinimo sistemą. Iš prancūzų buvo perimta ir tradicija ne visada žymėti vynuoges, o tik nurodyti apeliaciją. Tarkim už Veneto vyno Soave pavadinimo slepiasi čia itin paplitusi ‘Garganega’ veislė. Trebbiano d’Abruzzo išvertus iš italų kalbos reiškia “Trebiano iš Abrucų”- ‘Trebbiano’ yra itin populiari Abrucų veislė. Dar daugiau keblumų kyla su raudonuoju vynu. Tarkim Amarone pagamintas Veneto regione iš vietinių ‘Corvina’, ‘Rondinella’ ir ‘Molinara’ veislių. Toskanietiškas Brunello di Montalcino turi būti gaminamas iš ‘Sangiovese’ o žymiausias regione raudonasis vynas Chianti taip pat iš ‘Sangiovese’ maišant nedidelėmis proporcijomis su vietinėmis ar tarptautinėmis vynuogėmis. Barolo vynas iš Pjemonto gaminamas iš ‘Nebbiolo’ kartais skambiai vadinama kilniausia itališka vynuoge.

Aiškios etiketės ir vietinės veislės jose

Dėl didėjančio vartotojų spaudimo dauguma Europos vyndarių vis dėlto žymi vynuogių rūšis etiketėje, o čia beveik kiekvienas regionas turi savą baltąją jų veislę.

Mėgstantys austriškus vynus gali džiaugtis vienomis informatyviausių etikečių. Tiesa situacija pradėjo keistis 2001 m. priėmus DAC klasifikaciją, turinčią daug panašumu su Prancūzijos apeliacijų sistema, kur didžiausias dėmesys yra skiriamas specifinėms vynuogių auginimo zonoms. Dažnai galima sutikti austriško baltojo vyno pagaminto iš vietinės ‘Grüner Veltliner’- tai ypač lengvai geriamas aromatingas vynas su puikia rūgštele. Austrija turi ne vieną vietinę juodųjų vynuogių veislę, kuri yra atpažįstama vyno mėgėjams-‘Zweigelt‘, ‘St.Laurent‘, ‘Blaufränkisch‘ ir t.t. Tuo tarpu kaimynė Vokietija didžiuojasi ‘Dornfelder‘. O viena populiariausių baltųjų vynuogių veislių ne tik Vokietijoje, bet ir visame pasaulyje  ‘Riesling’ yra kilusi iš Reino. Ji čia viena iš mėgiamiausių taip pat.

Ispanijoje klasifikacija yra paprasta ir dažniausiai ant etiketės randama visa svarbiausia informacija apie vyną butelio viduje.  Ispanijoje taip pat auginama nemažai daug įdomių baltųjų vietinių veislių. Šiaurės vakaruose, Rueda regione, karaliauja ‘Verdejo‘- itin aromatinga ir gaivi vynuogė. Vis daugiau vyndarių gamina vynus tik iš šios veislės, kurie ypač dera prie vietinių patiekalų. Cava gamybai naudojamos trys ispaniškos veislės- ‘Macabeo’, ‘Parellada’ bei ‘Xarel-lo’. Visas šias vynuoges galima sutikti ne tik mišinyje, bet ir atskirai, nes iš kiekvienos pagaminami skirtingi ir saviti vynai.  Šiaurės Ispanijos, Galicijos, pasididžiavimas ‘Albariño’- itin tinkama  vasarai, daug rūgšties turinti vynuogė. Šiaurėje dabar taip pat plinta ir ‘Godello‘ vynuogynai. Ši vynuogė savo vaisiškumu primena ‘Albariño‘, bet už pastarąją yra svaresnė bei turinti daugiau alkoholio. Ispanija irgi gali pasigirti vietinių juodųjų vynuogių gausa- ‘Mencia’, ‘Cariñena’ (arba ‘Carignan’), ‘Garnacha’ (visame pasaulyje išskyrus Ispaniją vadinama ‘Grenache’), ‘Monastrell’ (kitur vadinama ‘Mourvèdre’) ar dažnai ispaniškam rožiniam naudojama ‘Trepat’. Portugalijoje gausu tik tam tikrame regione auginamų veislių. Neretai tame regione tos pačios vynuogės vadinamos skirtingai taip įnešant daugiau painumo. Žinomiausia portugališka vynuogė- ‘Touriga National‘. Ji auginama tiek Douro, tiek Dao, Bairrada bei mažesniuose regionuose. Neapseinama be šios veislės ir porto gamyboje, tačiau dažnai ji maišoma su gausybe kitų veislių neminint jų pavadinimų etiketėje.

Ne viskas ir Italijoje bei Prancūzijoje komplikuota. Vyrauja nuomonė, kad Italijoje yra auginama daugiausiai vynuogių veislių. Nemaža dalis jų- vietinės itališkos, kurios yra aiškiai nurodomos ant butelio. Pavyzdžiui, ‘Negroamaro’ iš Apulijos, ‘Nero d’Avola’ iš Sicilijos, ‘Montepulciano’ iš Abrucų ar beveik visoje Italijoje paplitusi ‘Sangiovese’. Friuli simbolis- itin gaivi ‘Friuliano’. Daugelis ginčijasi, kas yra ‘Vermentino’ tėvynė, tačiau kol kas oficialiai manoma, kad tai yra Italija. Ne veltui ši vynuogė daugiausiai siejama su Ligūrija ir Toskana. ‘Pecorino’ pavadinimas dažnai sutinkamas vynuose iš rytinės pakrantės regionų kaip Markė ir Abrucai. ‘Fiano’ yra kylanti veislė Sicilijoje, kur buvo įvertintas jos savitas charakteris ir padėti gaminti vynai tik iš šios veislės. Elzasas- retas Prancūzijos regionas, kur yra aiškiai nurodomos etiketėje vynuogės. ‘Gewürztraminer’ yra kilusi iš čia  ir yra viena iš regiono lyderių.