Pas daugelį šeimų ant velykinio, kalėdinio ar kitų švenčių stalo atsiduria taurė vyno, kurio reikšmė nuo seno buvo sakralinė, neatsiejama nuo Kristaus Kūno ir Kraujo vartojimo Eucharistijos metu bei dvasinės vienybės su Dievu išraiška. Pažaislio vienuolyne įsikūrusio „Monte Pacis” restorano ir viešbučio savininkė, someljė Indra Ramanauskienė prieš Velykas kviečia prisiminti: „vienuolynų vynas yra daugiau nei tik gėrimas. Jis yra kantrybės, ramybės ir dvasingumo simbolis“.

Liko kiek daugiau nei metai, kol Airija taps pirmąja Europos Sąjungos šalimi, įvesiančia privalomas įspėjamąsias etiketes ant alkoholinių gėrimų. Jos informuos apie galimą alkoholio vartojimo žalą, įskaitant vėžio ir kepenų ligų riziką. Ši iniciatyva kelia diskusijas visoje Europoje. Vyno gamintojai, ypač mažesnieji, nuogąstauja, kad jau esamas reguliavimas yra perteklinis, o atgrasyti skatinančios etiketės – blogintų jau ir taip įtemptą situaciją. Kokia ateitis laukia Lietuvos –- apie tai su Europos Parlamento nariu Vyteniu Povilu Andriukaičiu, kuris aktyviai remia perspėjančių užrašų idėją, ir vyndariu Raimundu Nagele.

O dievai, tai įvyko prieš dvidešimt metų! Įsivaizduojate, kai kurie, šįmet jau turintys galimybę apsilankyti „Vyno dienose“, tada dar tik gimė?! Dvidešimt! Kiek kvietimų išsiųsta, kiek sutikta svečių, kiek vyno užregistruota, kiek ragauta, kiek paskaitų išklausyta, kiek pokalbių dalyvauta, kiek savanorių kartų išauginta… Vienu žodžiu, kai pagalvoji – kažkoks kosmosas! O gimė jos labiau iš pavydo nei iš meilės.

Šiuo straipsniu noriu paaiškinti, kodėl turime atsisakyti minties, kad nėra saugaus alkoholio kiekio, ir kodėl turime suteikti žmonėms informaciją, kad jie patys galėtų priimti sprendimus – vartoti alkoholį ar ne.

Vasario 24 d., pirmadienį, Rygoje vyko pirmasis vyno ir desertų derinių čempionatas „Wine+Dessert Latvia 2025“. Trylika geriausių šalies restoranų pristatė savo kūrinius restorane „Whitehouse“. Geriausio derinio titulą ir pagrindinį prizą – „Auksinę šakutę“ – laimėjo restoranas iš Cėsių – „Kest“. Sidabrinė šakutė atiteko restorano „Barents“ komandai, o trečiąją vietą užėmė restoranas „Max Cekot Kitchen“.

Tarptautinės someljė asociacijos čempionate „Geriausias 2025 m. Amerikos someljė“ vykusiame vasario 17-20 d. Santa Rozoje, Sonomos apygardoje (Kalifornija, JAV), nugalėtoju išrinktas Joris Gutierrez Garcia iš Kanados. Vicempionu tapo Mark Guillaudeu iš JAV, o trečia vieta atiteko Nicolas Reines iš Kolumbijos.

2024-ieji metai Lietuvos gastronomijai buvo kupini ne tik iššūkių, bet ir laimėjimų bei pasiekimų. Pirmą kartą šalies restoranus įvertino „Michelin“ gidas, po pertraukos atskleistas 30 geriausių restoranų reitingas, pirmą kartą Lietuvos restoranai buvo įvertinti „Falstaff“ gide, o metus vainikavo Lietuvai palankūs „Baltic Wine & Drinks Awards“ apdovanojimai. Visa tai padės gastronomijos mėgėjams ir svečiams rinktis, kur pietauti, vakarieniauti ir apsipirkti.

Vynmedžių auginimas Europoje turi ilgą istoriją. Daugelis vyno mėgėjų ir gamintojų vynuogininkystę laiko ypatinga meno forma. Tačiau yra ir tamsioji šios idilės pusė – kova su grybinėmis ligomis, kiekvienais metais keliančiomis iššūkių vyno gamintojams. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip grybinės ligos pasiekė Europą iš Šiaurės Amerikos, kurie vynmedžiai yra atsparesni šioms ligoms, kaip klimatas veikia jų paplitimą ir kiek fungicidų naudojama kovoje su jomis.

Tęsiame straipsnių seriją apie Lietuvoje auginamas vynuogių veisles. Šį kartą eilė šalčiui ir ligoms atsparioms ‘Maréchal Foch’ ir ‘Léon Millot’. Vynuogės – panašios išvaizdos, vyne neretai maišomos, todėl su mūsų šalies vynuogininkais ragaujame jų padarytą vyną ir kalbame apie abi veisles kartu, norėdami išsiaiškinti, koks idealaus iš jų padaryto vyno skonis ir kokia vyndarystė joms labiausiai tinka.

Vos kelių arų „Uždraustame sode“ Molėtų rajone Domas Burnickis, Deividas Zaikovskis ir Karolina Buivydaitė užkūrė vyno dirbtuves ir mokslinių tyrimų stotį. Beveik viską daro savo rankomis – nuo vynuogyno iki vyninės įrangos iki programavimo, eksperimentuoja su kultūrinėmis mielėmis, spontanine fermentacija, labai mažais sulfitų kiekiais, malolaktiniu virsmu, karbomaceracija, putojančio vyno gamyba.

Kviečiame drauge nerti gilyn į vyną bei patyrinėti vieną iš svarbiausių procesų, kuris iš vynuogių sulčių sukuria tokį sudėtingą ir įvairialypį gėrimą. Šis vyksmas vadinasi fermentacija, o jo vykdytojai šįkart ir yra pagrindiniai straipsnio herojai. Ne, tai ne vyndariai. Tai mūsų mažieji draugai bei vieni svarbiausių vyninės darbuotojų – mielės.

Britų vyno kritikė ir rašytoja Jancis Robinson kviečia trumpam prisiminti visame pasaulyje mėgstamas kulinarines TV laidas ir klausia: ar neatrodo, kad nykiausia jų dalis – patiekalų vertinimas, kai net ir iškalbingiausių teisėjų žodynas staiga sumąžta? Rasti pakankamai žodžių skoniui ir kvapui – sunku. „Mes vartojame turtingą žodyną apibūdinti vizualinėms bei garsinėms patirtims, bet pritrūkstame žodžių nusakyti kvapui ir skoniui,“ – teigia maisto ekspertas ir rašytojas Haroldas McGee. Nobelio premijos laureatas, elgsenos ekonomikos specialistas dr. Richardas H. Thaleris palaikė idėją, kad mūsų verbalinė kalba yra per skurdi perteikti vyno subtilybėms ir netgi siūlė žodžius pakeisti vizualiąja medžiaga – diagramomis, kurios tiksliau pavaizduotų vyno savybes.

Spalio vidurys. Po vėjuotą ir lietingą Helsinkį vedžioju rūškaną amerikiečių turistų grupę, o pats nevalingai skaičiuoju net ne dienas, o valandas. Dar apie penkiasdešimt valandų su jais – ir ši trijų savaičių odisėja, o ir visas protu sunkiai suvokiamas dviejų šimtų dienų turistinis sezonas pagaliau baigsis. Vietinė gidė, nepaisydama šiam miestui būdingos darganos, stebina elegancija ir savo gyvybingumu bando įžiebti bent šiokią tokią liepsnelę mano sušalusių keliauninkų širdyse. Ir jai net truputį sekasi. Vienas dėdulė iš Alabamos atkreipia dėmesį, jog ji tikrai ne vietinė, distanciją nuolat laikanti suomė. Per daug jos judesiuose energijos ir šilumos. Nuskambėjus Moldovos vardui, kyla lengvas sumišimas, palydimas klausimo „O kur tai?“ Pasinaudojęs lengvu sąmyšiu, tarsteliu, jog šios vasaros atostogas praleidau būtent Kornelijos (gidės vardas) gimtinėje. Iš nustebimo net šiaurės orą atlaikanti elegancija atsitraukė, ir ore pakibo amžinas klausimas: „Na, ko tau ten?“

Kiekvieno vyno skonį formuoja skirtingi veiksniai. Gebėti paaiškinti aromatų ir pojūčių burnoje priežastis – daugelio vyno profesionalų ir pažengusių mėgėjų, siekiančių suprasti vyną, svajonė. Deja, net ir patys vyndariai ne visada sugeba tai padaryti. Ko nepasakysi apie Antoine Vincent ir Bénédicte Vincent bei Philipą Tuinderį – „Chateau Fuisse“ bendrasavininkisu Burgundijos pietuose esančiame Puji Fiuisė (Pouilly-Fuissé AOP). Jie puikiai išnarsto svarbiausią ūkio vyną „Tête de Cuvée“, padėdamas suprasti ir visus kitus ne tik jo šeimos gaminamus apeliacijos „Chardonnay“.

Kodėl mokotės apie vyną, plausėme Lietuvos someljė mokyklos studentų. Nuo 2006 m. čia mokėsi per 2500 vyno mėgėjų ir profesionalų. Juos į kursus apie vyną ir kitus gėrimus atvedė skirtingi motyvai. Tačiau visų gastronominis gyvenimas po studijų pasidarė įdomesnis.

Pasaulyje vyninių, kurios darytų daugiau saldaus vyno nei sauso už Bordo ir Tokajaus ribų, liko vienetai. Todėl lankantis pas Gerhardą Kracherį neapleidžia nuostabos jausmas – jo ūkis Austrijos rytuose esančiame Illmitzo miestelyje yra saldaus vyno karalystė, kurioje kasmet į butelius išpilstoma per 20 skirtingų naujų saldžiųjų vynų, statinėse baigia bręsti dešimtys anksčiau pagamintų. Apie saldaus vyno rinkos traukimąsi čia nė nesusimąstai, nes po kiekvienos paragautos taurės norisi dėkoti didingajam kekeriniam puviniui ir žmogaus meistrystei.