„Château Latour“ – vienintelis iš penkių pirmųjų 1855 m. klasifikuotų didžiųjų ūkių, nuo 2012 metų derliaus nebeparduodąs vyno iš anksto (en primeur), o laukiąs, kol jis šiek tiek subręs. Šiemet rinką pasiekė 2016-ųjų vynas. Tačiau su Hélène Genin ragaujame ir 2022-ųjų derlių. Abejų derlių išraiška skirtinga, bet kokybė panašiai ideali. Puiki proga suprasti, kaip formuojasi vyno stilius.

Rygoje įvyko pirmasis vyno ir desertų derinių čempionatas „Wine + Dessert Latvia 2025“, kurį organizavo „Vyno klubas“. Trylika geriausių kaimyninės šalies restoranų tarptautinei komisijai pristatė savo išpuoselėtus vyno ir desertų derinius, tarp kurių geriausiu pripažintas Cėsių restorano „Kest“ derinys, antrą vietą užėmė Rygos restorano „Barents“ derinys, o trečiąją vietą – „Michelin“ žvaigždute įvertinto „Max Cekot Kitchen“ derinys.

Kas geriausiai žino kaimo istorijas, jei ne garbingiausio amžiaus senelis?! O „Domaine Faiveley“ – jau 200 metų! Kai kuriuos vynuogynus ūkio įkūrėjas Josephas Faiveley nusipirko 1834 m. Taigi beveik du šimtmečius jo šeimos palikuonys dirbo, stebėjo, siekė suprasti ir pažinti Burgundiją, ‘Chardonnay’ ir ‘Pinot Noir’. Todėl naudojamės proga ir klausinėjame septintos kartos vienos šeimos atstovų rankose esančios Burgundijos vyninės eksporto vadovą Matthieu Luneau apie tai, ką jis žino geriausiai: kuo skiriasi „Pinot Noir“, padarytas Merkiurė, Niui Sen Žoržo ir Ževrė Šamberteno kaimeliuose ir kaip pastarųjų metų klimato kaita veikė vyno kokybę, kiekį ir stilių.

Vasario mėnuo Bordo pietuose. Soterno kaimelis – slėnyje, todėl rytais jis skendi rūke. Toks rūkas, būdingas vos keliems Europos regionams, rudenį drėkina vynuoges ir sudaro tinkamas sąlygas ant jų augti pilkajam kekerui. Atvykau čia aplankyti vyndarių, klausytis jų pasakojimų apie lietų, rūką ir degustuoti 2022 metų vynų, ką tik išpilstytų į butelius.

Lietuvos someljė mokykloje dėsto patyrę ir pripažinti vyno kultūros žinovai, metų metus formuojantys šalies vyno tradicijas: daugkartiniai Lietuvos čempionai, Europos, Baltijos čempionatų prizininkai, ekspertai ir edukatoriai. Paprašėme keleto jų pasidalyti patirtimi bei profesinėmis įžvalgomis.

Pas daugelį šeimų ant velykinio, kalėdinio ar kitų švenčių stalo atsiduria taurė vyno, kurio reikšmė nuo seno buvo sakralinė, neatsiejama nuo Kristaus Kūno ir Kraujo vartojimo Eucharistijos metu bei dvasinės vienybės su Dievu išraiška. Pažaislio vienuolyne įsikūrusio „Monte Pacis” restorano ir viešbučio savininkė, someljė Indra Ramanauskienė prieš Velykas kviečia prisiminti: „vienuolynų vynas yra daugiau nei tik gėrimas. Jis yra kantrybės, ramybės ir dvasingumo simbolis“.

Liko kiek daugiau nei metai, kol Airija taps pirmąja Europos Sąjungos šalimi, įvesiančia privalomas įspėjamąsias etiketes ant alkoholinių gėrimų. Jos informuos apie galimą alkoholio vartojimo žalą, įskaitant vėžio ir kepenų ligų riziką. Ši iniciatyva kelia diskusijas visoje Europoje. Vyno gamintojai, ypač mažesnieji, nuogąstauja, kad jau esamas reguliavimas yra perteklinis, o atgrasyti skatinančios etiketės – blogintų jau ir taip įtemptą situaciją. Kokia ateitis laukia Lietuvos –- apie tai su Europos Parlamento nariu Vyteniu Povilu Andriukaičiu, kuris aktyviai remia perspėjančių užrašų idėją, ir vyndariu Raimundu Nagele.

O dievai, tai įvyko prieš dvidešimt metų! Įsivaizduojate, kai kurie, šįmet jau turintys galimybę apsilankyti „Vyno dienose“, tada dar tik gimė?! Dvidešimt! Kiek kvietimų išsiųsta, kiek sutikta svečių, kiek vyno užregistruota, kiek ragauta, kiek paskaitų išklausyta, kiek pokalbių dalyvauta, kiek savanorių kartų išauginta… Vienu žodžiu, kai pagalvoji – kažkoks kosmosas! O gimė jos labiau iš pavydo nei iš meilės.

Šiuo straipsniu noriu paaiškinti, kodėl turime atsisakyti minties, kad nėra saugaus alkoholio kiekio, ir kodėl turime suteikti žmonėms informaciją, kad jie patys galėtų priimti sprendimus – vartoti alkoholį ar ne.

Vasario 24 d., pirmadienį, Rygoje vyko pirmasis vyno ir desertų derinių čempionatas „Wine+Dessert Latvia 2025“. Trylika geriausių šalies restoranų pristatė savo kūrinius restorane „Whitehouse“. Geriausio derinio titulą ir pagrindinį prizą – „Auksinę šakutę“ – laimėjo restoranas iš Cėsių – „Kest“. Sidabrinė šakutė atiteko restorano „Barents“ komandai, o trečiąją vietą užėmė restoranas „Max Cekot Kitchen“.

Tarptautinės someljė asociacijos čempionate „Geriausias 2025 m. Amerikos someljė“ vykusiame vasario 17-20 d. Santa Rozoje, Sonomos apygardoje (Kalifornija, JAV), nugalėtoju išrinktas Joris Gutierrez Garcia iš Kanados. Vicempionu tapo Mark Guillaudeu iš JAV, o trečia vieta atiteko Nicolas Reines iš Kolumbijos.

2024-ieji metai Lietuvos gastronomijai buvo kupini ne tik iššūkių, bet ir laimėjimų bei pasiekimų. Pirmą kartą šalies restoranus įvertino „Michelin“ gidas, po pertraukos atskleistas 30 geriausių restoranų reitingas, pirmą kartą Lietuvos restoranai buvo įvertinti „Falstaff“ gide, o metus vainikavo Lietuvai palankūs „Baltic Wine & Drinks Awards“ apdovanojimai. Visa tai padės gastronomijos mėgėjams ir svečiams rinktis, kur pietauti, vakarieniauti ir apsipirkti.

Vynmedžių auginimas Europoje turi ilgą istoriją. Daugelis vyno mėgėjų ir gamintojų vynuogininkystę laiko ypatinga meno forma. Tačiau yra ir tamsioji šios idilės pusė – kova su grybinėmis ligomis, kiekvienais metais keliančiomis iššūkių vyno gamintojams. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip grybinės ligos pasiekė Europą iš Šiaurės Amerikos, kurie vynmedžiai yra atsparesni šioms ligoms, kaip klimatas veikia jų paplitimą ir kiek fungicidų naudojama kovoje su jomis.

Tęsiame straipsnių seriją apie Lietuvoje auginamas vynuogių veisles. Šį kartą eilė šalčiui ir ligoms atsparioms ‘Maréchal Foch’ ir ‘Léon Millot’. Vynuogės – panašios išvaizdos, vyne neretai maišomos, todėl su mūsų šalies vynuogininkais ragaujame jų padarytą vyną ir kalbame apie abi veisles kartu, norėdami išsiaiškinti, koks idealaus iš jų padaryto vyno skonis ir kokia vyndarystė joms labiausiai tinka.

Vos kelių arų „Uždraustame sode“ Molėtų rajone Domas Burnickis, Deividas Zaikovskis ir Karolina Buivydaitė užkūrė vyno dirbtuves ir mokslinių tyrimų stotį. Beveik viską daro savo rankomis – nuo vynuogyno iki vyninės įrangos iki programavimo, eksperimentuoja su kultūrinėmis mielėmis, spontanine fermentacija, labai mažais sulfitų kiekiais, malolaktiniu virsmu, karbomaceracija, putojančio vyno gamyba.

Kviečiame drauge nerti gilyn į vyną bei patyrinėti vieną iš svarbiausių procesų, kuris iš vynuogių sulčių sukuria tokį sudėtingą ir įvairialypį gėrimą. Šis vyksmas vadinasi fermentacija, o jo vykdytojai šįkart ir yra pagrindiniai straipsnio herojai. Ne, tai ne vyndariai. Tai mūsų mažieji draugai bei vieni svarbiausių vyninės darbuotojų – mielės.