Baltijos šalių someljė čempionate „Vana Tallinn Grand Prix 2025” geriausio Baltijos šalių someljė titulas po ilgesnės pertraukos atiteko Lietuvos atstovui Ignatij Semionov. Vilniuje vykusiame įspūdingame finale antrąją vietą pelnė Aleksei Pogrebnoi iš Estijos. Trečioji vieta atiteko Kevin Lilleleht iš Estijos. Ketvirtąją vietą užėmė Madara Greize-Kapzema iš Latvijos. Geriausio jaunojo someljė titulas atiteko lietuviui Ernestui Sadauskui.

Pirmadienį įvyko 15-asis Lietuvos vyno ir desertų derinių čempionatas „Dvaro Grand Prix“. Tarp 23 komandų geriausiai pasirodė ir „Auksinę šakutę“ laimėjo restoranas „Demo“ su šefu Tadu Eidukevičiumi bei someljė Aloisu Hermannu. Sidabras iškeliavo į restoraną „Gaspar’s“, kuriam atstovavo šefas Gasparas Fernandesas, someljė Lukas Stasytis.

Atskleista, kokie restoranai šiemet sieks geriausio deserto ir vyno derinio kūrėjo titulo pasaulio mastu unikaliose gastronominėse varžybose.

Rugsėjo 15 d. tarptautinis vyno gidas „Star Wine List“ įteikė Auksines žvaigždes pirmojoje savo 2025–2026 m. turo apdovanojimų ceremonijoje, skirtoje Estijos, Latvijos ir Lietuvos restoranams bei vyno barams. Vertintojai pagyrė išskirtinę Baltijos šalių vyno programų kokybę ir kūrybiškumą.

Vilniuje spalio 27 d. vyksiantis jubiliejinis – jau 15-asis – „Wine+Dessert – DVARO Grand Prix“ čempionatas šiemet pritraukė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio gastronomijos ekspertų dėmesį. Renginio organizatoriai kviečia registruotis komandas bei žada daugiau naujienų.

Kasmetinė paroda Turine „Grandi Langhe“ – vienas svarbiausių renginių Pjemonto vyno padangėje. Parodos metu (o paskui ir kitose parodose) paragavus daugiau nei 70 skirtingų 2021-ųjų barolų ir barbareskų, verdiktas aiškus – tai išskirtinis aukštos kokybės vynmetis, vertas rikiuotis tarp geriausių per pastaruosius du dešimtmečius.

VitiNord 2025 – tai daugiau nei konferencija. Tai minčių, darbų ir širdžių susitikimas iš viso šiaurinio vynuogininkystės pasaulio – gamintojų, tyrėjų, novatorių ir lyderių, kurie žino, kad bendradarbiavimas nėra pasirenkamas – jis yra būtinas.

Alkoholio istorijos rašytojai agavos distiliatų istoriją susiejo su Ispanijos konkistadorų atvykimu į Pietų Ameriką. Anot jų, ispanai atsiplukdė distiliavimo aparatus ir, išmokę gaminti vietinių gyventojų pamėgtą agavų vyną pulkę (pulque), jį išdistiliavę, pagamino pirmą agavos distiliatą, kurį pavadino meskalio brendžiu (Brandy de Mezcal), t. y. degintų agavų brendžiu. Ar tai teisinga? Ne visai. Nes, kaip rodo archeologiniai kasinėjimai šalia Oachakos (Oaxaca) miesto (Oachakos valstija) esančiose kapavietėse, kuriose buvo rasti moliniai distiliavimo indai, panašūs į dabar naudojamus Oachakos šiaurėje ir netgi Chalisko (Jalisco) valstijoje, kuri yra nutolusi į šaurę nuo radinių vietos net 1 tūkst., distiliavimo aparatus naudojo vietiniai Amerikos gyventojai jau prieš 2 tūkst. metų. Taigi, istoriją tenka perrašinėti kasdien.

Su Pauliumi Kovu ir Lietuvos vyndariais apžvelgiame Lietuvoje auginti tinkamas vynuogių veisles. 2023-siais buvome surinkę 20 rožinių ir raudonųjų „Marquette“ vynų, padarytų Lietuvoje, Latvijoje bei JAV, ir juos degustuodami su šalies vynuogininkais aptarėme šios Minesotos universitete JAV 1989 m. sukryžmintos ir 2006 m. patentuotos hibridinės vynuogių vieslės auginimo ir vyndarystės ypatumus.

Vienas šalto klimato vynuogininkystės konferencijos "Vitinord" įkūrėjų Tom Plocher pasakoja savo ir kitų organizatorių: Mark Hart ir Albert Schamaun vardu istoriją nuo pirmosios konferencijos Jūrmaloje 2006 m. iki šiųmetės konferencijos Vilniuje, bei pristato jos tikslus.

Kaip paaiškinti, kad daugumos žemiškų malonumų atsižadėję ir nuo aktyvaus pasaulietinio gyvenimo atsiskyrę asketai daugiau nei tūkstantį metų diktuoja madas vyno pasaulyje?

Valstybės vadovas yra ne tik politinė figūra, bet ir autoritetas. Jo išsakytos mintys, apranga, kelionių kryptys ar net pasirinktas gėrimas gali virsti politiniu pareiškimu ar kultūrine žinute, sukelti visuomenės reakciją (teigiamą arba neigiamą).

Alkoholio ir vėžio priežastiniai ryšiai nėra vienareikšmiški. Todėl šia tema publikuojame trijų mokslininkų pranešimų tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Gyvenimas, mityba, sveikata ir vynas“, kuri vyko 2025 m. kovo 26–28 d. Romoje, Italijoje, santraukas.

Stačiuose Alpių šlaituose Lombardijoje vynuogės auginamos neįtikėtinai siaurose, rankomis sukrautose akmeninėse terasose. 40 kilometrų atkatpoje tarp Ardeno ir Tirano miestelių yra net 2 500 kilometrų akmeninių terasų – tai paminklas žmogaus užsispyrimui ir herojiškajai vynuogininkystei (it. viticultura eroica). Čia, palei Ados upę vingiuojančiame Valtelinos slėnyje, karaliauja 'Nebbiolo' vynuogės, vietinių vadinamos 'Chiavennasca'. Nors genetiškai jos yra tapačios garsiosioms Pjemonto giminaitėms, šimtmečiai adaptacijos unikaliame Alpių klimate suformavo visai kitokį jų charakterį – elegantiškesnį, gaivesnį, tarsi atspindintį atšiaurų, bet saulės nutviekstą kalnų grožį.

„Château Latour“ – vienintelis iš penkių pirmųjų 1855 m. klasifikuotų didžiųjų ūkių, nuo 2012 metų derliaus nebeparduodąs vyno iš anksto (en primeur), o laukiąs, kol jis šiek tiek subręs. Šiemet rinką pasiekė 2016-ųjų vynas. Tačiau su Hélène Genin ragaujame ir 2022-ųjų derlių. Abejų derlių išraiška skirtinga, bet kokybė panašiai ideali. Puiki proga suprasti, kaip formuojasi vyno stilius.

Rygoje įvyko pirmasis vyno ir desertų derinių čempionatas „Wine + Dessert Latvia 2025“, kurį organizavo „Vyno klubas“. Trylika geriausių kaimyninės šalies restoranų tarptautinei komisijai pristatė savo išpuoselėtus vyno ir desertų derinius, tarp kurių geriausiu pripažintas Cėsių restorano „Kest“ derinys, antrą vietą užėmė Rygos restorano „Barents“ derinys, o trečiąją vietą – „Michelin“ žvaigždute įvertinto „Max Cekot Kitchen“ derinys.