3 restoranai, 3 požiūriai, 3 patiekalai. Tradicinė ir istorinė Lietuvos virtuvė dažnai skamba kaip sinonimai. Tačiau iš tiesų tai du skirtingi pasakojimai. Šiandien tradiciniais vadiname patiekalus, kurių istorija siekia vos šimtmetį: cepelinai Lietuvoje išpopuliarėjo tik XX amžiuje, o dabartinė šaltibarščių versija atsirado panašiu laikotarpiu.

„Clos Cibonne“ vyninės savininkas Olivier Deforges’as daugiausia meldžiasi, kad dar vienus metus išgyventų jo milžiniški ąžuoliniai kubilai (foudres), kuriuose per šimtą derliaus metų savo žymę paliko vynas ir jį suformavusi mielių populiacija. „Clos Cibonne“ – vienas iš retų vynų, kurį brandinant statinėje, susiformuoja mielių plėvelė, apsauganti vyną ir suteikianti jam unikalumo. Retos ‘Tibourain’ vynuogės, išskirtinis Viduržemio jūros iškyšulyje pasodinto vynuogyno terroir ir žmogaus indėlis pasidaro ne tokie svarbūs laiko tėkmėje, kurią mediena atlaiko sunkiausiai.

Mežuotnė, Latvija. Derliaus skynimo metas. Vynuogyne iš garsiakalbių riaumoja vilkai, kauksi sirenos – tai apsauga nuo paukščių ir jenotų, kurie vienais metais suėdė dvi tonas uogų. Gatis Kužums palieka būrelį vynuoges skinančių šeimos narių ir vedasi parodyti savo turtą – 500 vynuogių veislių, iš kurių bent 20 išvedė pats.

Prieš daugiau nei 40 metų pasodintos Italijai nebūdingos vynuogės buvo diskusijų ir traukos objektas užsienio rinkose, o šiandien iš jau senų vynmedžių derliaus daromas tiesiog ypatingos kokybės vynas.

„Terroir yra tarsi puiki muzikos partitūra, gražiai sukomponuoti užrašai – visiems vienodi. Įrankiai, kaip ‘Pinot Noir’, yra mūsų muzikos instrumentai. Galiausiai lieka interpretuotojas – muzikantas, arba vyndarys. Nors grojame tas pačias natas, niekada neišgausime identiškų rezultatų ar emocijų“, – teigia Louis-Michelis Liger-Belairas, vienas ryškiausių šiuolaikinės Burgundijos vyndarių.

Kurie restoranai, desertinės ar konditeriai daro geriausius desertus? Vyno ir desertų derinių čempionato organizatoriai pateikia savo atsakymą žemelapio formatu. Jame - vietos, kurios sėkmingai pasirodė varžybose 2024 ir 2025 metais.

Gegužės 8–9 d. „Litexpo“ vienu metu įvyks dvi parodos „Vyno dienos“ ir „Vilnius Auto Show“. Susivienijusių parodų organizatoriai praneša, kad perkant bilietus į abi parodas, bilietams bus taikoma nuolaida. Nuspręsta pasinaudoti unikalia situacija, kai vienoje vietoje susirinks įdomiai laisvalaikį nusprendę praleisti žmonės, ir pasiūlyti jiems sujungti estetines motorinių transporto priemonių ir juslines gėrimų pažinimo patirtis.

Apie juos neperskaitysi didžiuosiuose pasauliniuose vyno portaluose. Jų vyno neperka vietiniai Viskonsino, Mičigano ar Minesotos restoranai. Tačiau jie sodina vynmedžius, daro vyną, ieško rinkų ir mums, Šiaurės Europos gyventojams, labai svarbūs, nes augina tas pačias šalčiui atsparias vynuogių veisles ir sprendžia tokias pat ekonomines problemas.

Falstaff Nordics su Travel Lithuania surengė pirmąją Lietuvos restoranų, bistro ir kavos vietų apdovanojimų ceremoniją. Buvo įteikta visa eilė specialių nominacijų.

Sodo skypelyje už Naujosios Vilnios Ala ir Jurijus augina apie dvidešimt skirtingų veislių vynuogių. Jiems padeda pusbrolis, patyręs vyndarys Sergejus Ignatjevas. Ką reiškia running vyno pavadinimuose? Ogi Indijos antys bėgikės, padedančios nugalėti didžiųjų šliužų antplūdį.

Svajojau apie kelionę į Siciliją nuo tada, kai pirmą kartą pamačiau Maiklo Korleonės tremtį ir jo meilės istoriją su Apolonija. Ir štai pasitaikė proga – skrendu į Siciliją. Tik šįkart vynišką, todėl didžioji kelionės dalis – pasivaikščiojimai po vynuogynus ir vietinių veislių vynų ragavimas. Mano tikslas – rasti gardžiausią marsalą ir grįžti namo pakiliai sakant: „Štai marsala – ne tik maisto gamybai, bet ir prie jo.“

Su kilmės nuoroda Pessac Leognan AOC daromi ir baltieji, ir raudonieji vynai. 2022 m. derliaus baltieji net svaresni už raudonuosius. O pastarieji turi ypač daug taninų ir yra labai vaisiški. Lietingą 2022 m. žiemą dirva sukaupė daug drėgmės. Anksčiau nei įprasta pašildžius saulei, vynmedžiai pabudo vasarį, todėl paankstėjo visas augimo sezonas. Nors vėliau nokimą stabdė vandens trūkumas, taip pat birželio, liepos ir rugpjūčio karščio bangos, uogos sunoko anksti.

Rīgā otro reizi norisinājās prestižais konkurss “Wine + Dessert Latvia 2026”, kas veltīts vīna un deserta saderības mākslai un pavāru un vīnziņu sadarbībai. Šogad četrpadsmit restorāni no Cēsīm, Jūrmalas, Rīgas un Līgatnes prezentēja savus gastronomiskos duetus. Pasākums notika restorānā “Whitehouse”, pulcējot nozares profesionāļus un augstās gastronomijas cienītājus, tostarp pasaules labāko konditoru Renē Franku no Berlīnes, pasaules labāko vīnzini, latvieti Raimondu Tomsonu, kā arī starptautiskos žurnālistus.

On Monday in Riga, the prestigious competition “Wine + Dessert Latvia 2026” was held for the second time, celebrating the art of pairing wines with desserts and collaboration between chefs and sommeliers. This year, fourteen restaurants from Cesis, Jurmala, Riga, Ligatne presented their gastronomic duets. The event took place at the Whitehouse restaurant, gathering industry professionals and fine dining enthusiasts, including world’s best pastry chef Rene Frank from Berlin, and world’s best sommelier, Latvian Raimonds Tomsons, international journalists.

The first wine and dessert pairing contest Wine + Dessert Latvia 2025, organized by the Vyno klubas, took place in Riga in February. Thirteen of the best restaurants presented their carefully crafted wine and dessert pairings to an international jury, with the pairing from the Cēsis restaurant Kest being named the best, followed by the pairing from the Barents restaurant in Riga in second place and the pairing from the Michelin-starred Max Cekot Kitchen in third place.

Europos Sąjunga Švediją vynuogininkystės šalimi pripažino 1999 m., todėl iš kaimynų jau yra ko pasimokyti. Dalijamės mokslininkų Karlo Johano Fabó, Lottos Nordmark, Annos Ternell ir Sándoro Némethy’o, dalyvavusių šalto klimato vynuogininkystės konferencijoje Vilniuje „Vitinord 2025“, tyrimo, atlikto Švedijoje ir publikuoto „Ecocycles“ žurnale, įžvalgomis.