Jį įsimyli arba nekenti. Meilė tęsiasi ilgai, su įdomiais ieškojimais, atradimais, deja, kartais ir nusivylimais, bet trumpais ir pagrįstai paaiškinamais. Būtent jie verčia ieškoti to, kas geriau, įdomiau ir kitaip nei įprasta. Taip trumpai galima apibūdinti potyrius, kuriuos suteikia AMARONĖ.
Šių metų pradžioje turėjau unikalią galimybę patirti, koks skirtingas gali būti amaronė: kartu su būriu vyno žurnalistų iš viso pasaulio buvau pakviesta dalyvauti „Anteprima Amarone 2005“ degustacijoje, kur 64 amaronės gamintojai pristatė 2005-ų metų derliaus vyną.
Terroir: trys slėniai – trys stiliai
Šiaurės rytų Italijoje yra Veneto regionas, kuriame į šiaurę nuo Veronos iš vakarinės Gardos ežero pusės yra Valpoličelos (Valpolicella) zona. Ji apima Negraro, Marano ir Fumanės komunų slėnius. Lesinijos kalnų grandinė šiaurėje ir rytuose atskiria Valpoličelą nuo Valpantenos. Kalnai šiaurėje ir netoliese esantis Gardos ežeras sukuria švelnų klimatą. Liūtys čia ganėtinai įprastos. Lesinijos kalnai sudaryti iš kreidinių klinčių, apaugę pievomis, ganyklomis ir kėniais bei bukmedžiais.
Kalvų šlaitai įdomiausi vynuogių augintojams, jie susiformavę iš pietinės kalnų atodangos su ilgomis prieškalnėmis, atskiriančiomis slėnius. Keliaujant po šį kraštą, aiškiai matosi, kad vynuogynai sodinami prieškalnėse, kylančiose į šlaitus ir terasas. Jie yra maždaug penkių šimtų metrų aukštyje virš jūros lygio, o žemė, kurioje jie auga, turtinga kreidos ir klinčių su bazalto priemaišomis. Lygumose vyrauja sąnašinis dirvožemis, atneštas iš Adidžės (Adige) upės ir upelių, atitekančių iš skirtingų slėnių. Vynuogės čia auginamos taip pat sėkmingai, kaip ir vyšnios, persikai, įvairios daržovės bei grūdinės kultūros.
Geriausi „Recioto“ ir amaronės vynuogynai auga rytinėje ir vakarinėje šlaitų pusėje. Rytai geriausiai tinka „Reciotto“, amaronei kur kas labiau tinka vakariniai šlaitai, tad vien iš ekspozicijos galima nustatyti, kokiam vynui auginamos vynuogės.
Iš trijų slėnių pagaminamas skirtingas „Valpollicela Classica“ vynas. Negraro slėnio vynai elegantiški, didingos struktūros, turtingi druskų ir tinkami ilgam laikymui. Marano slėnio vynuogynai, esantys 400 metrų aukštyje virš jūros, puikiausią derlių sunokina šiltais metais. Šiaip ar taip, Marano slėnio vynai visada elegantiški, su intensyvia aromatų puokšte. Fumanės slėnio vynas su nedideliu cukraus kiekiu yra švelnus ir skirtas vidutiniškai ilgai laikyti. Truputį piečiau, kur slėniai susitinka su Sant’Ambrodžo (Sant‘Ambrogio) ir Garganjago (Gargagnago) miestais, gaminami tradiciniai vynai su nedaug rūgšties, bet puikia struktūra ir gera brandinimo potencija.
„Recioto“ – amaronės pirmtakas
Kalbant apie Valpoličelą ir amaronę, būtina užsiminti apie „Recioto“ – vyną, kuris išgarsino šį kraštą ir davė pradžią amaronei.
„Recioto“ – puikus, subalansuotas, natūraliai saldus baltasis ir raudonasis vynas, gaminamas iš mažiausių ir rečiausių kekių, vadinamų recie, taip pat iš kekių, augančių ant išorinių šakų, mat jos gauna daugiausiai saulės spindulių ir oro, todėl geriau prinoksta ir sukaupia daugiau cukraus.
Įdomiausia, kad amaronės iki 1953-ųjų metų niekas nežinojo. Tačiau vienas vyndarys, gamindamas Veneto regione seniai žinomą saldųjį „Recioto“, padarė klaidą: laiku nesustabdė fermentacijos ir saldumo bemaž neliko. Išėjo sausas vynas. Iš piktumo jis buvo pavadintas amarone, itališkai „kartuolis“. Tai dar viena istorija, kaip atsitiktinai sukuriamas unikalus gėrimas.
DOC statusas amaronei buvo suteiktas 1968-ais metais. Ilgą laiką jis sudarė labai nedidelį kiekį vyno, pagaminamo visoje Valpolicella DOC zonoje. Tačiau nuo 1990-ųjų jo paklausa pradėjo didėti. Tačiau skrupulingu metodu pagamintas vynas, kuriam reikia itin daug rankų darbo, gali būti gaminamas tik nedideliais kiekiais. Reikia pastebėti, kad šis gamybos būdas nėra būdingas tik Veneto regionui. Džiovintų ‘Nebbiolo’ vynuogių vynas gaminamas Valtelinos zonoje Lombardijos regione. Australija didžiuojasi „Hobbs Shiraz Gregor“, pagamintu amaronės būdu.
Vynuogės „Recioto“ vynui ir amaronei renkamos rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje. Specializuoti ir patikimi derliaus rinkėjai turi užduotį: kokybė priklauso nuo jų kruopštaus darbo atrenkant vynuoges. Renkamos geriausios ekspozicijos, sveikos, gerai prinokusios mažos kekės. Skynėjai jas laiko už kotelių ir atsargiai, kad nesusidaužytų, guldo į dėžutes. Tai labai svarbu, kad vynas gerai laikytųsi.
„Norint pagaminti kokybišką produktą, svarbiausi šie dalykai: gera vynuogynų ekspozicija ir tinkama jų priežiūra, vynuogių augintojo įgūdžiai, tinkamas ir gerai subalansuotas vynuogynų tręšimas ir pakankamai lietaus reikiamu laiku. Kai visa tai yra, galime mėgautis kokybišku, išraiškingu, savitu vynu“, – pasakoja „Tedeschi“ vyno namų enologas ir bendraturtis Riccardo Tedeschi, vyno ūkyje dirbantis kartu su tėvu ir dviem seserimis.
Vynuogės žiemą džiūsta
Surinkto derliaus laukia neįprastas ir gana retas dalykas, kuris yra ne mažiau svarbus nei tinkamas vynuogių auginimas. Tai – derliaus džiovinimas, kurį italai vadina appassimento. Reikia tinkamų patalpų, kuriose būtų galima gerai džiovinti. Ten turi būti šviežias oras, geras vėdinimas ir kuo mažiau drėgmės. Pagal DOC reikalavimus, džiovyklose galima naudoti oro kondicionavimą ir taip palaikyti natūralią temperatūrą, tačiau džiovinti vynuoges dirbtinai draudžiama.
Taigi, surinktas derlius suvežamas į vietą, kur kontroliuojama temperatūra bei drėgmė. Kai uogos džiūsta, jų kekės kas 15–20 dienų rūšiuojamos, atrenkant pradėjusias pelėti arba sužeistos uogos: tai brangus darbas, bet neišvengiamas. Taip iki sausio pabaigos prarandama apie 35–40 procentų surinkto derliaus.
Džiūdamos vynuogės sukoncentruoja cukrų, ekstraktą, bet nepraranda rūgšties. Didelę reikšmę vyno skoniui turi ir uogose esantis nemenkas glicerino kiekis. Jo buvimas yra geras ženklas.
Kai džiovinimo etapas baigtas, prasideda vyno spaudimas. Tai daroma šalčiausiais metų mėnesiais: dažniausiai sausį arba vasario pradžioje. Naudojamas volinis vyno presas. Juo vynuogės traiškomos švelniai, nepažeidžiant kotelių, kurie per džiovinimo laiką spėja sumedėti.
Pirmasis „Recioto“ fermentacijos etapas vyksta aukštose ir siaurose plieninėse talpose, o amaronės – standartinėse. Patirtis parodė, kad esant vertikaliai padėčiai vidinė cirkuliacija daug sudėtingesnė ir fermentacija vyksta lėčiau, bet ją galima geriau kontroliuoti. Šitas etapas „Recioto“ vynui tęsiasi apie vieną mėnesį, o amaronei – apie 45–50 dienų. Kai kurie vyndariai iki šiol riboja tą laiką, kad pagamintų švelnesnį, vaisiškesnį vyną be oksidacijos atspalvio.
Po pirmo nupylimo vynas primena beveik matinį, ryškios spalvos, labai aromatingą ir vis dar gana saldų skystį.
Iš šimto kilogramų šviežių vynuogių išeina dvidešimt dvidešimt penki litrai vyno.
Toks sauso vyno 15–16 procentų alkoholio gamybos būdas yra tarsi gamtos stebuklas, kurį sukuria vietinės natūralios specialiai atrinktos mielės, gebančios išlikti alkoholyje. Po fermentacijos vynas perpilamas į ąžuolo statines brendimui.
„Recioto“ slovėniško ąžuolo statinėse brandinamas maždaug porą metų, amaronė bręsta mažose prancūziško arba didelėse slovėniško ąžuolo statinėse, kurių talpa yra nuo trijų iki penkių tūkstančių litrų. Kiekvienas vyndarys renkasi pagal savo stilių. Brandinimas vyksta giliuose ir labai šaltuose rūsiuose. „Recioto“ brandinamas palyginti trumpai, o amaronei reikia daugiau laiko, kad susiformuotų aromatai ir gėrimo struktūra, iš kurios tikimasi stulbinančios gelmės. Bręsdama su švariomis mielių nuosėdomis, amaronė po truputį įgauna kompleksišką struktūrą, kuriai būdingas šviežumas ir skonio sudėtingumas.
Brendimo metu vynas praturtėja, įgydamas aromatinių savybių iš medienos: vanilės, gvazdikėlių, tabako, prieskonių, šokolado ir kokoso riešutų aromatų.
Po brandinimo ir maišymo, vynas pilstomas į butelius. Ten jis „ilsisi“ nuo keleto iki dvylikos mėnesių. Tai svarbu vynui dėl keletos priežasčių: jis turi apsiprasti mažoje naujoje erdvėje, be to, turi susigulėti iš kelių skiritngų vynuogių veislių sukurtas mišinys.
Taurėje
Kaip gerti amaronę? „Amaronę geriame iš taurių, skirtų didingam raudonajam vynui. Pasukite taurę taip, kad galėtumėte grožėtis nuostabia spalva ir patraukliu atspindžiu. Taurės kraštą kelkite iki nosies ir uostykite aromatų proveržį. Leiskite vynui susilieti su oru. Juk jis seniai tokios galimybės neturėjo. Vėl pasukite taurę ir mėgaukitės dar sodresniu aromatu. Dabar gurkštelkite ir palaikykite vyno gurkšnelį burnoje keletą sekundžių, tada pasukite burnoje ir lėtai nurykite: tai – rojus!“, – patikina vyninės „Ca’la Bionda“ vyndarys Alessandro Castellani.
Vyndariai siūlo amaronę gerti 16–18 laipsnių temperatūros prie ant ugnies keptos arba toškintos raudonos mėsos, jautienos pjausnio, kapotos jautienos arba arklienos, žvėrienos arba laukinės paukštienos. Amaronė puikiai dera su brandintu ir kietuoju sūriu, pavyzdžiui, „Parmigiano Reggiano“, taip pat su džiovintais vaisiais bei graikiniais riešutais
2005-ųjų amaronės derlius
Tie metai vyndariams buvo gana sunkūs dėl neįprastų oro sąlygų. Derliaus kiekis buvo vidutiniškai 20–30 procentų mažesnis už vidutinį, nes pumpurai išsprogo netolygiai, o per žydėjimą oro temperatūra ryškiai svyravo. Apskritai tų metų vasara buvo šaltesnė nei įprasta. Cukraus ir rūgšties kiekis vynuogėse vos perkopė būtiną normą. Taninai buvo ganėtinai švelnūs. Degustuotojai pripažįsta, kad 2005 metų derliaus amaronė yra tinkama laikymui. Potencijos bręsti ir tobulėti turi „Guerrieri Rizzardi“, „Vini Armani“, „Benedetti“, „Monte dall‘Ora“, „Bolla“, „Buglioni“, „Ca‘la Bionda“, „Speri“, „Tedeschi“, „Musella“, „Pasqua“, „Santa Sofia“ ir „Santi“ vyninių pagamintos amaronės.
Dvi vertikalios amaronės degustacijos
Venete kalbama, kad amaronės kokybė labiausiai priklauso nuo vyndario.
Jeigu specializuotoje pasaulinėje spaudoje ar internete ieškosite amaronės vertinimų, dažniausiai išvysite minimas šias vynines: „Speri“, „Masi“, „Allegrini“, „Bertani“, „Brussola“, „Le Ragose“, „Santa Sofia“, „Tommasi“, „Accordini“. Jos gauna gana aukštus įvertinimus ir nemažai apdovanojimų.
Norėčiau atkreipti dėmesį ir į gamintojus, surengusius vertikalią amaronės degustaciją, kurios metu buvo galima suvokti, kaip bręsdamas keičiasi šis išskirtinės gamybos vynas.
„Tenuta Sant‘Antonio“ – šeimos valdoma vyninė, kuriai vadovauja keturi broliai Castagnedi – Massimo, Armando, Paolo ir Tiziano. Iki 1995 metų jie buvo vynuogių augintojai, vėliau tapo ir vyno gamintojai. Vyninei priklauso apie 80 ha vynuogynų: 20 ha skirta „Soave“ gamybai, likę – valpoličelai ir amaronei. Ūkyje naudojamos tik vynuogės iš nuosavų vynuogynų. Broliai Castagnedi gamina dviejų rūšių amaronę: „Selezione Antonio Castagnedi“ (60 000 butelių per metus) ir „Campo dei Gigli“ (22 000 but. per metus). Amazonė brandinama 24–36 mėnesius. „Mums svarbu sukurti vyną, kuris pirmiausia patinka mums patiems. Žinoma, sekame, kas patinka vartotojams, kaip gėrimas dera prie maisto. Juk sunkiai įsivaizduojame amaronę be gero patiekalo. Tai vienas kitą papildantys dalykai, – pasakoja Paolo Castagnedi. –Mums nesvarbu pagaminti ir parduoti kuo daugiau vyno. Turime keletą restoranų, kurie visada nori mūsų amazonės, ir mums to pakanka. Pastaruoju metu kalbama ne apie vietos, kur auga vynuogės, išskirtinumą, bet tradicinę ir naujos kartos amaronę. Kas nugalės, klasika ar naujovės? Reikia pripažinti, kad ragaujame nemažai oksiduotos amaronės. Laikas susimąstyti, kokios amaronės norime. Tačiau tai parodys vartotojai. Savo vyninėje labai stengiamės, kad pirmiausia vyne būtų juntamas šviežumas. Mes – už naujoves ir eksperimentus. Kol kas nesiskundžiame užsakovų stoka.“
„Tenuta Sant‘Antonio Campo dei Gigli“ vertikali degustacija
| 2005 | sodri rubino spalva, juntami džiovinti vaisiai, gėlės. Burnoje geras saldumo ir taninų balansas.Taninai dar ganėtinai žali, bet šiek tiek pabuvęs taurėje šis vynas puikiai tinka gerti ir mėgautis. (94 balai) |
| 2004 | rūkytos mėsos ir dūmų aromatai, kuriuos po akimirkos papildo džiovintos slyvos, kiti egzotiški vaisiai. (92 balai) |
| 2003 |
šviežios mėsos aromatas, grybienos dvelksmas, sumišęs su tabako ir juodųjų pipirų niunansais. Taninai glotnūs, burnoje juntama aksominė vyno tekstūra. (93 balai) |
| 2000 | šviežių ir džiovintų vaisių (obuolių, slyvų) kvapai. Dominuoja prinokusių vyšnių, švelnus vanilės, džemo skonis. (91 balas) |
| 1997 | pirmiausia nosį pakutena troškintų daržovių dvelksmas, vėliau jį papildo juodojo šokolado natos. Troškintos daržovės justi ir burnoje, jų skonį papildo džiovintų vaisių bei apelsino žievelės ir šokolado atgarsiai. Ganėtinai ilgai išlieka malonus poskonis. (94 balai) |
| 1995 | sodri rubino spalva, iš pradžių pasklinda šviežiai pjauto ir gerai išdžiūvusio šieno dvelksmas, vėliau pajuntamas eukaliptas, bazilikas, čiobrelis. Nepaprastai aromatingas vynas! Burnoje puikiai dera brandūs, švelnūs taninai ir subtilus saldumas. Tvarus poskonis. (96 balai) |
Villa Monteleone – tai šeimos valdoma, vos šešis hektarus vynuogynų turinti vyninė, įkurta XVII amžiaus viloje prieš dvidešimt metų. Lankytojus šeima priima senojoje viloje, kurios svetainėje surengiama degustacija. Čia gaminami „Amarone Classico“ ir „Amarone Classico Riserva“. Abiejų vynų mišiniai gaminami tik iš trijų vynuogių veislių: ‘Corvina’, ‘Corvinone’ ir ‘Rondinella’. Klasikinis amaronė ąžuole bręsta trejus metus, riserva – ketverius. Pastarajam ir derlius renkamas nuo trisdešimtmečių vynmedžių.
„Villa Monteleone Amarone Classico“ vertikali degustacija
| 1997 | tamsi, nepermatoma pernokusių vyšnių spalva, švarus aromatas: vyšnių, senos medienos; burnoje vyrauja ąžuolo natos, vėliau atsiveria džiovintos slyvos; taninai aitroki. (85 balai) |
| 2001 | tamsi rubino spalva su granatiniais pakraščiais; vyrauja džiovintų slyvų ir razinų aromatas bei skonis, saldumas dera su rūgštimi, gerai juntami taninai, tačiau jie nesukelia aitrumo potyrio. (82 balai) |
| 2003 | skaidri prinokusių vyšnių spalva, džiovintų citrusinių vaisių aromatas, skonis gana sodrus ir švelnus, vyrauja prinokusios vyšnios ir jų kauliukai. (89 balai) |
| 2004 | aiški granato spalva, skonyje dominuoja slyvos, razinos ir šokoladas. Gana greitai aromatas kinta ir pasidaro panašus į trūnijančio medžio kvapą. Skonyje dominuoja gana žali taninai (80 balų) |
| 2005 |
sodriai spalvai trūksta skaidrumo, dominuoja vyšnių kauliukų aromatas ir skonis. (80 balų) |
Amaronei naudojamos vynuogių veislės
| ‘Corvina Veronese’ | nedidelės uogos, vynui suteikiančios gyvybingą raudoną spalvą ir vyšnių bei aviečių aromatą. Jų vynas yra puikios kompleksiškos ir elegantiškos struktūros. |
| ‘Rondinella’ | šios vynuogės atsparios ligoms ir tinkamos džiovinimui, nes turi storą odelę. Vynas kvepia vyšniomis ir kitomis uogomis, turi daug rūgšties. |
| ‘Molinama’ | vidutinio dydžio apvalios uogos, ypač atsparios pelėsiui. Iš jų pagamintas vynas yra patrauklios blyškiai rožinės spalvos ir labai gaivus. |
| ‘Corvinone’ | didelės uogos; jų vynas yra žaižaruojančios raudonos spalvos, sodriai kvepia vaisiais, nes vynuogės auga įkalnėse ir gauna pakankamai saulės. |
Išradingi vyndariai gamindami amaronę neretai naudoja ir daugiau vietinių vynuogių, kurių kiekis vyno mišinyje sudaro apie 10 procentų. Tai – ‘Rossignola’, ‘Sangiovese’, ‘Dindarella’ ir ‘Negrara’.
Harmoningas vyno pasaulis
Vyno virėjai
