Vasaros vyno festivalis

ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiško Europos vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vynuogių veislių nuorodomis populiarinimo projektą, gegužės mėnesį organizuoja renginių ciklo „Europos vyno spalvos“ renginį - vasaros vyno festivalį Vilniuje. Bus pristatoma beveik dvidešimt vynų tinkančių vasarai - putojantys, baltieji, rožiniai bei gaivūs raudonieji vynai.

Vyno mėgėjams dažnai vasaros vynas asocijuojasi su gerai atvėsintais baltaisiais ar rožiniais vynais. Tačiau didelėje vyno įvairovėje galima rasti ir nemažą dalį gaivių raudonųjų vynų, kurie tinka gerti šiltomis vasaros dienomis. Šie vynai dėl savo gaivumo ir vaisiškumo taip pat gali būti lengvai derinami prie populiarių vasarą patiekalų. Susipažinkime su šių vynų įvairove Europoje bei pagrindiniais derinimo su maistu principais.

Lengvi raudonieji vynai

Prancūzijoje yra nemažai lengvų, tinkančių vasarai raudonųjų vynų. Burgundijos pasididžiavimas- ‘Pinot Noir‘ yra bene viena iš labiausiai paplitusių ir auginamų veislių pasaulyje. Ji pasižymi dideliu rūgšties kiekiu bei mažu alkoholio procentu. Dėl itin plataus paplitimo pasaulyje yra itin sunku apibrėžti tipinį ‘Pinot Noir‘ vyną. Europoje jis bus lengvas, mažiau koncentruotas, turės žemės, grybų aromatų, kai tuo tarpi Naujojo Pasaulio vynai bus intensyvios spalvos su dominuojančiais vaisių ir uogų aromatais. ‘Gamay‘ veislė labiausiai yra siejama su Božole apeliacija Ronoje. Būtent iš šios vynuogės ir gaminamas Beaujolais Nouveau vynas. Kaip ir „jaunas“ vynas, vynai pagaminti iš šios vynuogės turi būti geriami jauni- praėjus vos vieneriems, dviem metams po pagaminimo. ‘Gamay‘ kiek primena ‘Pinot Noir‘, bet jame itin jaučiamos vyšnios bei bananai. Kita Ronos veislė- ‘Grenache‘ populiari ir tėvynėje ir kaimyninėje Ispanijoje. Tiesa, ispanai ją vadina ‘Garnacha‘. Šią vynuogę yra mėgstama maišyti su kitomis veislėmis, nes ji vynui suteikia prieskoniškumo. Tačiau vynai gaminami tik iš ‘Grenache‘ yra lengvi, vidutinės rūgšties, net gėliški bei citrusiški. Pietų Prancūzijoje itin populiari ‘Cinsault‘ veislė. Dėl didelio derlingumo ilgą laiką šios vynuogės buvo naudojamos pigaus ir neišraiškingo vyno gamybai. Nauja vyndarių karta pradėjo mažinti derlių bei gaminti itin charakteringus „mėsiškus“ su vyšnių bei paprikos užuominomis vynus. ‘Cinsault‘ gimininga vynuogė ‘Pinotage‘ taip pat ilgą laiką kentėjo nuo jos nevertinančių vyndarių. Vynai neretai būdavo pigūs, bet sunkiai geriami kvepiantys nagų lako nuėmėju. Blogieji ‘Pinotage‘ laikai jau beveik praeityje ir dabar vyno gerėjai gali mėgautis kiek mėsiškais, uogiškais vynais.

Italijoje lengvo vyno karaliaus titulas neginčijamai gali būti suteiktas ‘Primitivo‘ veislei. JAV ji geriau žinoma kaip ‘Zinfandel‘. Vynas mėgstamas dėl savo vaisiškumo ir kiek saldoko poskonio. Dažnai vynas brandinamas ąžuolo statinės siekiant suteikti jam prieskoniškumo bei vanilės aromato. ‘Nebbiolo‘- dar viena žymi itališka veislė naudojama gaminant Barolo ir Barbaresco. Pati vynuogė turi nemažai taninų, bet kartu yra ir gaivi kvepianti rožėmis, vyšniomis, juodaisiais serbentais ir todėl priskiriama prie lengvesnių juodųjų veislių. Viena iš lengviausių vynuogių- ‘Lambrusco‘ iš Emilija-Romanijos. Yra priskaičiuojama net 15 skirtingų Lambrusco tipų, bet iš visų dažniausiai gaminami lengvai putojantys kvepiantys uogomis ir lengvai kartūs vynai.

Austrijos vizitinė kortelė- purpurinė spalvos, kvepiantys šviežiomis uogomis ‘Zweigelt‘ vynai. ‘Zweigelt‘- tai ‘St. Laurent‘ ir ‘Blaufrankish‘ hibridas turintis itin mažai rūgšties. Dėl šios priežasties vynas yra neskirtas ilgam išlaikymui. Siekiant suteikti kompleksiškumo yra  neretai yra įmaišoma ir vietinės ‘St.Laurent‘. Pastaroji vynuogė irgi yra priskiriama prie veislių iš kurių gaminami lengvi vasariški raudonieji vynai. ‘St.Laurent‘ priklauso tai pačiai šeimai kaip ir ‘Pinot Noir‘. Deja, bet austriškoji veislė nėra itin populiari nors ji yra intensyvesnės spalvos bei kompleksiškesnio skonio nei populiarioji giminaitė.

Puikūs maisto palydovai

Lengvi raudonieji vynai pasižymi nemažu rūgšties kiekiu, skonio lengvumu bei itin dideliu vaisiškumu. Tokių vynų rūgštis puikiai dera su riebiais patiekalais kaip pavyzdžiui troškinta mėsa, dešrelės, patiekalai su sviesto ar grietinėlės padažu. Kita pasiteisinanti taisyklė- derinti lengvus raudonuosius vynus su to regiono patiekalais, kur jie yra pagaminti. Tarkim picų ar makaronų su Bolognese padažu, kurių skonyje dominuoja pomidorų saldumas ir rūgštis skonį atsveria itališki daug rūgšties ir vaisiškumo turintys raudonieji vynai.  Kepta ant grotelių ar paprastai žuvis bei jūros gėrybės taip pat dera prie šio tipo vynų, kurie patiekalų skoniui suteikia gaivumo. Tik vyną reikia rinktis tokį, kuriame nedaug alkoholio ir taninų, nes kitaip žuvis įgauna metalo skonį. Dažnai galima sutikti rekomendacijas nederinti vyno su artišokais bei pomidorais dėl jų rūgšties. Šią taisyklę galima pamiršti tiekiant lengvą daug rūgšties turintį raudonąjį vyną.