„Rueda“ – populiariausias Ispanijos baltasis vynas

Šiuo metu „Verdejo“ iš Ruedos greta Galisijos „Albariño“ yra turbūt populiariausias ispaniškas baltasis vynas. Gaivus, išraiškingo, lengvai įsimenančio gėlių, slyvaičių ir žolių aromato, dažniausiai nebrangus, puikiai tinkantis gurkšnoti ir bare, ir namuose.

Apeliacija DO Rueda yra Ispanijos šiaurėje. Apeliacijos vynuogynai yra trijose provincijose – Valjadolido, Segovijos ir Ávilos. Daugiausia vynuogynų yra aplink Ruedos miestelį, esantį Valjadolido provincijoje. Nuo jo ir kilęs apeliacijos pavadinimas. Be to, ‘Rueda‘ yra ‘Verdejo‘ veislės sinonimas. Ši vietinė veislė Ruedos apylinkėse atskleidžia visas savo galimybes. Be ‘Verdejo‘, baltiesiems vynams apeliacijoje dar leidžiamos naudoti ‘Viura‘ (neutrali veislė, kuo jos vyne daugiau, tuo mažiau skonio), ‘Polomino Fino‘ (labai mažai naudojama) ir ‘Sauvignon Blanc‘. Pastaraisiais metais daroma daug nemaišyto ‘Sauvignon Blanc‘ vyno. Raudoniesiems vynams vartojama ‘Tempranillo‘, ‘Cabernet Sauvignon‘, ‘Merlot‘ ir ‘Garnacha‘.

Šiandieninę Ruedą sukūrė žmonės iš Riochos vyninės „Marques de Riscal“, 1970 metų pradžioje nusprendę prie savo kilmingų ir ryškių raudonųjų vynų sąrašo pridėti baltąjį vyną. Riochos baltosios vynuogės ‘Viura‘ jiems netiko, tad pradėjo ieškoti vynuogių kitose apeliacijose. Po dvejų metų apsistojo ties Rueda ir joje auginamų ‘Verdejo‘, tik „Marques de Riscal“ vyninė iš jų darė kiek skirtingą vyną, nei buvo įprastas Ruedoje. Jų vynas turėjo būti gaivus, aromatingas ir lengvas gerti. Turėjo tapti populiarus. Toks „Verdejo“ neilgai trukus išpopuliarėjo Ispanijoje, „Marques de Riscal“ susilaukė daugybės sekėjų, o pats vynas tapo savotišku permainų, vykstančių Pirėnų pusiasalyje, simboliu. 1980 m. sausio 12 d. „Marques de Riscal“ pradėta akcija įgavo oficialų statusą – įkurta DO Rueda.

Ruedoje vynas buvo daromas ir iki „Marques de Riscal“ pasirodymo. Taip pat nuo seno augo ir ‘Verdejo‘ vynuogės. Pagal vieną iš labiausiai įtikinamų hipotezių, ‘Verdejo‘ toje Kastilijos ir Leono dalyje atsirado iš Šiaurės Afrikos, o tikroji vynininkystė prasidėjo XI amžiuje, po rekonkistos, kada Alfonsas VI į šį Kastilijos kraštą atvežė naujakurių. Per Ruedą ėjo svarbus kelias iš Madrido į Leoną, o kalkinis dirvos pagrindas lengvino rūsių kasimą. XVIII amžiuje veikė net daugiau vyninių nei dabar, ir buvo auginamos vien tik ‘Verdejo‘. Ruedos vynai tada buvo vertinami dėl savo švarumo, skaidrumo: vyndariai juos skaidrino čia visur prieinamu kaolinu (molžemiu). Gerovė baigėsi, kai kraštą užpuolė filoksera. Skirtingai nei kitose Kastilijos vietose, šis vabalėlis sunaikino du trečdalius Ruedos vynuogynų, pasigailėdamas tik tų, kurie augo ant smėlio (iš šių išlikusių vynuogynų derliaus šiandien gaminami geriausi regiono vynai). Vietoj ‘Verdejo‘, panašiai kaip ir kituose regionuose, po filokseros buvo sodinamos ‘Polomino‘, iš kurių buvo daromi tradicinio stiliaus vynai iš saulėje padžiovintų vynuogių. Oksiduoti ir stiprinti buvo vadinti palido ir dorado.

Taigi dabar nesunku suvokti, kodėl ‘Verdejo‘ sugrįžimas nauju pavidalu Ruedai buvo tarsi revoliucija.

Mažos ‘Verdejo‘ kekės su melsvai žaliomis uogelėmis plona odele idealiai tinka Ruedos klimatui. Ši veislė yra atspari sausrai (Ruedoje mažai kritulių), gerai auga molio dirvose, greitai bręsta. Vynuogių rūgštingumas didelis, o tai tinka gaminant šviežius ir gaivius vynus. Gana aromatinga, jaučiamos žoliškos ir migdoliškos natos. Turi pakankamai svarumo, kad atlaikytų brandinimą ąžuolo statinėse ir taptų labai išraiškingais vynais. DNR tyrimai parodė, kad ‘Verdejo‘ yra gimininga su kita netoliese auginama veisle ‘Godello‘. Ruedos apeliacijoje ‘Verdejo‘ vynuogynų plotai užima beveik 13 tūkst. ha plotą. Tik nedidelę dalį teritorijos ‘Verdejo‘ yra užleidusi ‘Sauvignon Blanc‘ veislei, kurią į Ruedą atgabeno irgi „Marques de Riscal“. Šios veislės kažkuo panašios viena į kitą, jos dažnai maišomos. Kiti apeliacijoje leidžiami ‘Verdejo‘ „kompanionai“ yra ‘Viura‘ ir ‘Polomino‘.

2004 metais apeliacijos taisyklės buvo praplėstos ir įteisintas raudonasis vynas iš ‘Tempranillo‘, ‘Cabernet Sauvignon‘, ‘Merlot‘ ir ‘Garnacha‘. Tačiau visos šios veislės kol kas užima tik 5 proc. vynuogynų. Dalis gamintojų priešinosi šioms naujovėms ir pasisakė už tai, kad su apeliacijos nuoroda būtų gaminami tik baltieji vynai.

Ypatingas Ruedos turtas – senieji vynuogynai, kurių niekada nepuolė filoksera. Jų nėra daug, tačiau tai viena iš retų vietų, kur vynmedžiai niekada nebuvo paliesti epidemijos. Čia galima rasti vynmedžių, kuriems 150 metų. Daugiausia tokių vynuogynų išsilaikė aplink Nievės miestelį Segovijos provincijoje. Šių vynuogynų vynai yra nepaprastai koncentruoti ir labai gerai bręsta statinėse. Šių vynų etiketėse užrašoma „pie franco“, „viñas viejas“ ar „cepas viejas“, o kartais ir atskiro vynuogyno pavadinimas.

Geriausi gamintojai: „Bodega Ayuntamiento Madrigal de las Altas Torres“, „Bodega el Albar Lurton“, „Bodegas Castelo de Medina“, „Bodegas de los Herederos del Maeques de Riscal“, „Bodegas Garcigrande“, „Bodegas Jose Pariente“, „Bodegas Naia“, „Bodegas Ordonez“, „Bodegas PradoRey“, „Bodegas Protos“, „Bodegas y Vinedos Shaya“, „Vinoz Sanz“, Vinedos de Nieva.

Apeliacija DO Rueda yra Ispanijos šiaurėje. Apeliacijos vynuogynaiyra trijose provincijose – Valjadolido, Segovijos irÁvilos. Daugiausia vynuogynų yra aplink Ruedos miestelį, esantįValjadolido provincijoje. Nuo jo ir kilęs apeliacijos pavadinimas.Be to, ‘Rueda‘ yra ‘Verdejo‘ veislės sinonimas. Ši vietinė veislėRuedos apylinkėse atskleidžia visas savo galimybes. Be ‘Verdejo‘,baltiesiems vynams apeliacijoje dar leidžiamos naudoti ‘Viura‘(neutrali veislė, kuo jos vyne daugiau, tuo mažiau skonio),‘Polomino Fino‘ (labai mažai naudojama) ir ‘Sauvignon Blanc‘.Pastaraisiais metais daroma daug nemaišyto ‘Sauvignon Blanc‘vyno. Raudoniesiems vynams vartojama ‘Tempranillo‘, ‘CabernetSauvignon‘, ‘Merlot‘ ir ‘Garnacha‘.Šiandieninę Ruedą sukūrė žmonės iš Riochos vyninės„Marques de Riscal“, 1970 metų pradžioje nusprendę prie savokilmingų ir ryškių raudonųjų vynų sąrašo pridėti baltąjį vyną.Riochos baltosios vynuogės ‘Viura‘ jiems netiko, tad pradėjoieškoti vynuogių kitose apeliacijose. Po dvejų metų apsistojoties Rueda ir joje auginamų ‘Verdejo‘, tik „Marques de Riscal“vyninė iš jų darė kiek skirtingą vyną, nei buvo įprastas Ruedoje.Jų vynas turėjo būti gaivus, aromatingas ir lengvas gerti. Turėjo