Evaldas Mikalajūnas ir jo lietuviška Burgundija

Bendikių kaime, vos už 1,3 km nuo Karklės ir Baltijos jūros, naujasis Lietuvos vynuogininkų asociacijos prezidentas Evaldas Mikalajūnas su šeima prižiūri 1,21 ha vynuogyną. Jame auga tiek šaltajam klimatui pritaikytos hibridinės, tiek klasikinės europinės veislės, tarp  kurių ne paskutinę vietą užima burgundiškosios ‘Pinot Noir’ ir ‘Chardonnay’.

Vynuogynas įkurtas 2018 metais buvusiame žirnių lauke. Šiandien čia dera daugiau nei 2 000 vynmedžių, dar 1800 laukia pirmojo derliaus.

Evaldas ir Aušra Mikalajūnai ūkininkauja ekologiškai (Ekoagros), su savitu požiūriu: „Žemė mums nepriklauso, mes ją skolinamės iš savo vaikų. Dėl to stengiamės jai viską grąžinti, įskaitant ir žuvusius vynmedžius: kartais edukacijų metu juos deginam linkėdami būsimoms nuotakoms gyvybės santykiuose ir šeimoje. Nepavadintume to pagonybe, nes esame krikščionys. Labiau duokle žemei ir minties siuntimui į visatą.“ Vynuogyne viską dirba patys, tik didesniems darbams pasitelkia pagalbininkus. Kiekvieną pavasarį vynuogyną budina gervės ir gandrai, jūrinis erelis ir sakalai – Pajūrio regioninio parko kaimynystė.

Dalį vynuogyno Mikalajūnai skyrė klasikinėms europinėms veislėms: ‘Pinot Noir’, ‘Chardonnay’, ‘Meunier’ – toms pačioms, iš kurių daromas šampanas. Pats jas vadina „brangiomis damomis“, kurios pirmaisiais metais neauga – stovi vietoje, po to sunkiai mezga, greitai suserga. Šaltesnę žiemą iššąla. Šiemet vėl teks atsodinti apie 700 krūmelių.  

Meunier

Geriausiai šiose žemėse jaučiasi ‘Maréchal Foch’ ir ‘Marquette’, ‘Leon Millot’. Augina ir ‘Regent’, ‘Solarį’, ‘Felicia’, ‘Riesling’, ‘Merlot’. Tačiau didžiausias viltis sieja su ‘Pinot Noir’ ir ‘Marquette’. Vynuogynas žiemą dažniausiai nedengiamas. Ekologinis statusas reiškia, kad kovodami su ligomis turi mažiau priemonių, tenka įdėti daugiau darbo. Nuo miltligės ginasi kontaktiniu būdu – purškia sertifikuotais ekologiškais preparatais. Tačiau 2025-aisiais, kaip ir daugeliui Lietuvos vynuogininkų, sunkumų pridėjo nesiliaujantys lietūs: purški, ir iš karto nulyja. Šių metų planas – įsigyti purkštuvą ant traktoriuko, su kuriuo būtų galima efektyviau „užfiksuoti“ ūglius ir pamaitinti lapelius. Plėvelę po vynmedžiais nuosekliai naikina, ravėjimą žada automatizuoti.

Molis po kojomis, smėlis su akmenukais po moliu, vėsus klimatas, jūros artumas – tokios sąlygos, anot Evaldo, yra potencialas, o ne kliūtis. Dirvos struktūra, kaip ir kituose šiauriniuose vynuogynuose, verčia vynmedžius ieškoti drėgmės giliau, streso sąlygomis brandinti koncentruotas uogas. ‘Pinot Noir’ mėgsta vėsą, ‘Chardonnay’ irgi. Klaipėdos kraštas abiejų nenuvils, tiki Evaldas. O Bendikų kaimo gatvė, kurią savivaldybė pavadino Obelynės, o ne Vynuogyno, galbūt dar sulauks pavadinimo pakeitimo.