Vyno pažinimo kelionė tęsiasi jau 20 metų

2026 metais Lietuvos someljė mokykla (LSM) sulaukė lietuviškos pilnametystės – dvidešimties! Šiandien sunku įsivaizduoti restoranų kultūrą be someljė, tačiau 2006-aisiais jų nebuvo nė vieno. Nė vieno formalų vynininko išsilavinimą turinčio restorano darbuotojo! Lietuva nebuvo ir negalėjo būti Tarptautinės someljė asociacijos, nustatančios someljė standartus pasaulyje, narė. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, rinka pildėsi, vyno pasiūla augo, šalies gyventojai pradėjo laisvai keliauti ir jiems reikėjo geresnio aptarnavimo Lietuvos restoranuose. Matydami šią tuštumą, Arūnas ir Rasa Starkai suprato, kad laikas imtis permainų –  prasidėjo sistemiška edukacija, padėjusi pagrindus šiuolaikinei Lietuvos vyno kultūrai.

      Lietuvos someljė mokyklos steigėjai Arūnas ir Rasa Starkai kelionės į Bordo metu 2002 m. ir pirmosios laidos studentai: Mindaugas Paliukas, Žydrūnas Krapukaiptis, Indra Ramanauskienė Apvalaus stalo klubo restorane 2007 m. 

Nuo idėjos prie realybės: kaip viskas prasidėjo

Rasa: Esu svajotoja, daranti viską, kad mano svajonės virstų tikrove. 2002-aisiais pirmą kartą nuvykau į Bordo vyno mokyklą (Ecole du vin de Bordeaux), kurios triaukštis pastatas miesto centre mane tiesiog užbūrė. Jame tilpo  informacinis centras, jauki krautuvėlė ir palėpėje įsikūrusios klasės su baltais stalais bei degustacijų įranga. Fantastiški prancūziškai ir angliškai dėstantys lektoriai ir visa aplinka mane tiesiog vedė iš proto – taip norėjau tą patį padaryt ir namie. Ženklą, kad reikia įkurti mokyklą Vilniuje, gavau keistai, todėl juo neabejojau. Per vieną iš vizitų į Bordo vyno mokyklą sumaišiau sesijos datas ir patekau į kursus prancūzų kalba. Buvo sunku, tačiau mane drąsino mokyklos direktorius, šviesios atminties Bruno Delmas. Norėdama greičiau išmokti kalbą, vakarais po kursų klausydavausi žinių prancūziškai. Vieną vakarą, kai Prancūzijos prezidentas savo kalboje paminėjo Lietuvą, o orų per prognozę išgirdau Vilnių, supratau – laikas mokyklą atvežti į savo šalį. Atvėrus mokyklos duris, vienas pirmųjų dėstyti atvyko ir mūsų Bordo mokyklos dėstytojas ir knygų apie vyną autorius Dewey’us Markhamas. Daug galėčiau pasakoti apie nuostabius žmones (dalis jų jau išėjo anapilin), kurie mus drąsino ir palaikė kuriant tai, ką sėkmingai tęsiame jau daugiau nei du dešimtmečius. Esame jiems neapsakomai dėkingi.

Arūnas:Prieš nerdamas į vyno verslą, gavau aukštojo mokslo diplomą Vilniaus universitete, po to dar septynerius metus dirbau mokslinį darbą ir siekiau socialinių mokslų daktaro laipsnio – išmokau gerbti mokslą ir mokslinius metodus. Todėl žinau, kad daugumai žmonių efektyviausias būdas ko nors išmokti – formalios studijos: su paskaitomis, dėstytojais, kurie žino daugiau už studentus, ir žinių patikrinimu per egzaminus. Taip žinių apie vyną ir kitus gėrimus siekiau ir tebesiekiu pats (pradedant Bordo vyno mokykla 2002 metais, WSET iki pat Vyno magistrų instituto, šampano magistratūros, o paskutiniai mano baigti mokymai – midaus teisėjo kursai LSM (2026 m. vasario mėn.). O štai dutūkstantųjų pradžioje vyno edukacijos Lietuvoje iš viso nebuvo. Tačiau vienas kitas vyno ekspertas jau buvo bepradedą skleisti savo (sugalvotą) tiesą apie vyną. Visuomenėje dar buvo gajus įsitikinimas, kad Rytų Europoje žmonės gali kurti savo teorijas, nebūtina visko perimti iš Vakarų. Su Rasa gavę pirmąjį formalų išsilavinimą Bordo ir Londone (WSET), negalėjome leisti, kad Lietuva nueitų klystkeliais. Todėl sukūrėme ambicingą tarptautinius someljė standartus atitinkančią studijų programą ir ėmėmės rinkti pirmą studentų grupę.

Pirmieji žingsniai studentų akimis

Prieš du dešimtmečius vienas pirmųjų Lietuvos someljė mokyklos studentų buvo Mindaugas Paliukas (UAB „MV Group Distribution LT“ vyno konsultantas, HRC prekybos vadybininkas). Į kursus Mindaugas atėjo vedinas profesinio smalsumo – tuo metu jis jau dešimtmetį dirbo alkoholio prekyboje, tad natūraliai kilo noras pagilinti žinias bei išplėsti ragaujamų vynų akiratį. Kai įmonė pasiūlė galimybę mokytis, jis nedvejodamas sutiko žengti į tuo metu dar tik besiformuojančią sritį. Nors didelių lūkesčių Mindaugas neturėjo, mokytis jį skatino informacijos stygius rinkoje bei noras išgirsti profesionalų įžvalgas. Studijų procesas buvo įvairiapusis: nors kai kurios teorinės paskaitos prailgdavo, jas kompensavo įtraukiantys praktiniai maisto bei vyno derinimo užsiėmimai. Ryškiausiu studijų prisiminimu tapo egzaminas, pareikalavęs maksimalaus sąžiningumo ir tikrųjų žinių, nes jokių galimybių „sugudrauti“ tiesiog nebuvo. Nors per praėjusius 20 metų Mindaugo profesinis kelias išliko stabilus – jis ir toliau sėkmingai dirba gėrimų prekyboje, – mokyklos indėliu į Lietuvos vyno kultūrą jis laiko gerokai padidėjusį skaičių kompetentingų žmonių, su kuriais galima kokybiškai diskutuoti apie vyną.

Savo patirtimi dalijasi ir kita to meto studijų dalyvė Indra Ramanauskienė (svetingumo komplekso „Monte Pacis“ įkūrėja), tuo metu kūrusi savo svetingumo verslą, vėliau tapusi pirmąja sertifikuota Lietuvos someljė. Ji pamena, kad someljė kursai atsirado pačiu tinkamiausiu metu: „Tuo metu Lietuvoje dominavo alus ir stiprieji gėrimai, o informacijos ar specializuotos literatūros praktiškai nebuvo – turėjau tik iš JAV parsivežtą vyno enciklopedijos kopiją.“ Nors lūkesčiai buvo maksimalūs – išmokti viską ir kuo daugiau ragauti, – ji pripažįsta, kad ir pati mokykla tuo metu dar kūrėsi kartu su studentais. Visgi mokymosi procesas buvo itin vertingas: įgytos žinios leido profesionaliai sudaryti vyno meniu, užmegzti tiesioginius ryšius su vyndariais ir supažindinti kauniečius su vyno kultūra per daugybę rengiamų degustacijų. Visai šalies vyno kultūrai LSM, pasak jos, suteikė ne tik žinių, bet ir patį pagrindą – vynas iš asocialių žmonių ar nišinio gėrimo tapo prestižine gastronomijos, edukacijos ir diplomatijos dalimi. Ryškiausiais prisiminimais iš studijų laiko išlieka a. a. Jurgio Šliogerio paskaitos, žavėjusios ne tik teorinėmis įžvalgomis, bet ir gilia gyvenimiška filosofija bei praktine patirtimi. „Buvome vienodai nežinantys, bet be galo motyvuoti, – prisimena ji. – Kiek žinau, ne visi likome profesionaliai darbuotis šioje srityje, bet neabejoju, kad vynas visiems laikams liko mūsų širdyse.“

Visai kitokia, bet ne mažiau spalvinga buvo kitos studijų dalyvės Klaros Veselės patirtis. Jos kelias į vyno pasaulį prasidėjo ne Lietuvoje, o Ciuriche, „Antinori“ restorane: „Plono stiklo didžiulė taurė ir labai nedaug vyno – tarsi stebuklas. Vos pasukusi taurę, susirgau meile vyno kvapams ir skoniams.“ Grįžusi į Lietuvą, ji atrado „Vyno klubą“ ir pakvietė Rasą bei Arūną į Kauną vesti prancūziško vyno degustacijos savo darbovietės jogos studijoje. Būtent ten ir įvyko pirmoji pažintis, peraugusi į ilgametę draugystę. Kartu buvo išgyventa daugybė „pirmųjų kartų“ – nuo Grand Cru vyno degustacijų restorano rūsiuose iki bendrų kelionių po vynines Prancūzijoje, Portugalijoje ir Australijoje. Jos teigimu, someljė studijos buvo ne tiek apie alkoholį, o apie subtilius gyvenimo momentus, žmogaus kūrybą ir gamtos suvokimą. „Stebino, kaip žemė, oras ir žmogaus prisilietimas atsispindi taurėje. Atsivėrė didžiulis potyrių pasaulis: niekada nepamiršiu to skonių žaismo, kai prie paprasto vyno pridedi sūrų riešutėlį ir gauni puokštę malonumo“, – pasakoja ji. Ši patirtis vėliau jai padėjo atrasti sąsajas su frankinsenso (šventyklų smilkalo) pasauliu, kurį ji dabar tiria savo degustacijose, pritaikydama someljė mokykloje įgytą balanso jutimą. Mokyklos įkūrėjus Rasą ir Arūną ji lygina su prancūzų legenda Pauliu Bocuse’u: „Jie padarė neįmanomai daug Lietuvos kultūrai. Prisimenu vizitą Portugalijoje, kai atvykome apsirengę paprastai, o pasipuošęs vyndarių šeimos atstovas iš pradžių stebėjo mus su atsargumu. Tačiau vos išgirdęs Arūną, dėstantį vyno paslaptis, jis dingo ir grįžo persirengęs kasdieniais drabužiais – taip pagerbdamas mūsų grupę. Tą vakarą Lietuva buvo pripažinta.“ Nors pirmoji studentų grupė glaudėsi kur tik galėjo – net vienuolyno patalpose – „vau“ efektas neapleido visų studijų metu.

Su WSET kursantais Lietuvoje, Armėnijoje, Sakartvele

Nuo vietinių kursų iki pasaulinių standartų

Mokyklos kursų istorija prasidėjo nuo ambicingos 200 akademinių valandų trijų semestrų trukmės  Someljė studijų programos. Ją nuo 2006-ųjų išklausė daugiau nei tūkstantis vyno profesionalų ir mėgėjų. Siekdama priartėti prie tarptautinių standartų, Lietuvos someljė mokykla 2013 metais tapo vienintele Lietuvoje (ir Baltijos šalyse) akredituota WSET (Wine & Spirit Education Trust) kursų teikėja. Šis žingsnis Lietuvos studentams atvėrė duris į tarptautinę rinką, suvienodino Lietuvos studentų žinias su kolegomis Londone, Niujorke ar Tokijuje. Mokykla kartu su studijų vadovu Arūnu Starkumi rengė WSET mokymus ir kitose šalyjse: Baltarusijoje (nuo 2014 m.),  Armėnijoje (nuo 2019 m.), Sakartvele (nuo 2022 m.). Tai padėjo susiformuoti someljė bendruomenėms šiose šalyse. Nuo 2014-ųjų Lietuvos someljė mokykla yra oficiali „Whisky Ambassador“ kursų teikėja Lietuvoje.

Laikui bėgant mokykla tapo atvira ne tik būsimiems profesionalams, bet ir smalsiems mėgėjams.  2017 metais pristatyti Trumpieji vyno kursai Vilniuje,  Kaune ir  Klaipėdoje. Šešių paskaitų ciklą, skirtą tiems, kurie nori jaustis tvirčiau restorane ar prie vyno lentynos parduotuvėje, išklausė gerokai per tūkstantį vyno mėgėjų.

Šiandien Lietuvos someljė mokyklos veikla neapsiriboja vien tik paskaitomis auditorijose, ji aktyviai prisideda ir prie gastronominės kultūros puoselėjimo. Nuo 2010-ųjų organizuojamas Lietuvos vyno ir desertų derinių čempionatas šiandien jau išaugo iki tarptautinio lygio ir vyksta visose Baltijos šalyse, o nuo 2015 metų akląjį ragavimą populiarina čempionatas „Nosis“. Nuo 2018 metų LSM yra oficiali pasaulinės programos „Wine in Moderation“ koordinatorė Lietuvoje, aktyviai skatinanti saikingo ir atsakingo vartojimo kultūrą. Ekspertų sukauptomis žiniomis dalijamasi ir akademinėje erdvėje – nuo 2020 metų mokykla rengia Maisto ir gėrimų meno kursą Šv. Ignaco Lojolos kolegijos studentams.

Mokyklos veidas – bendruomenė ir dėstytojai

Pradžioje LSM kursuose studentų buvo nedaug – grupės retai siekdavo 15 studentų. Tai buvo tie pirmieji smalsuoliai: daug keliaujantys verslininkai, advokatai, bankininkai ar gėrimų prekybos profesionalai, restoranų savininkai. Visi jie jautė, kad vynas nėra tik gėrimas, tai – dalis kultūros, kurią norėjosi pažinti giliau. Šiandien situacija pasikeitusi – auditorijose susirenka daugiau nei 30 studentų. Paskaitos vyksta 4–5 dienas per savaitę, iš karto keliuose miestuose. Nors žmonių dabar gerokai daugiau, tas pradinis jausmas niekur nedingo. Čia vis dar susitinka tie patys ieškantys, smalsūs ir kokybę vertinantys žmonės, tik dabar jų ratas tapo kur kas didesnis.

Mokyklos veiklą šiandien geriausiai atspindi jos studentų pasiekimai: daugybė LSM absolventų dirba someljė geriausiuose šalies restoranuose, skina pergales čempionatuose, o kai kurie jų, sukaupę solidžią patirtį, grįžta į mokyklą jau dėstyti kitiems. Dėstytojai – LSM autoritetai, savo srities profesionalai, kurių pasiekimai vertinami ne tik vietos rinkoje, bet ir tarptautinėje arenoje. Tai ta pati komanda, kurią sutinkate čia pat, tame pačiame pastate įsikūrusiame „Vyno klube“ ar matote teisėjaujant čempionatuose. Viskas prasidėjo nuo Arūno ir Rasos užsidegimo, o šiandien čia patirtimi dalijasi tie, kurie patys kasdien formuoja gėrimų kultūrą Lietuvoje: Martynas Pravilonis, Arminas Darasevičius,  Narimantas Miežys, pelnę titulus pasaulio ar Europos, Baltijos šalių someljė čempionatuose, gėrimų ekspertai Andrius Pagojus, Petras Jarašūnas ir studijas Vyno magistrų institute pradėjusi Gabrielė Pravilonienė.  

O kas toliau?

Per dvidešimt metų sukaupta patirtis leidžia LSM užtikrintai žiūrėti į priekį. Jau dabar planuojamos naujos programos, plečiamos temos ir ieškoma dar įdomesnių būdų kalbėti apie gėrimų bei gastronomijos pasaulį. Tačiau kad ir kiek naujienų atsirastų, svarbiausi išlieka tie patys pamatai: tikros žinios, pagarba vynui ir gyvas patyrimas čia ir dabar. Mokykla ir toliau lieka atvira kiekvienam smalsiam žmogui – tiek pradedančiajam, tiek profesionalui – bei nuosekliai tęsia savo misiją kurti ir puoselėti Lietuvos vyno kultūrą.