Kodėl „Riesling“ vyno krašte vynuogynai glaudžiasi arčiau upių ir ar upės dydis lemia vyno skonį, paklausėme vyndarių Theresos Breuer iš Reingau (Reinas) ir Michaelos Bollig iš Mozelio (Mozelis, Ruveris ir Saras).

Vasario 1–3 dienomis Lietuvoje lankėsi Theresa Breuer – Vokietijos vyndarystės etalonas, perėmusi legendinės „Georg Breuer“ vyninės valdymą būdama vos 17 metų. Lietuvoje vyndarė susitiko su geriausių šalies restoranų someljė ir vyno mėgėjais, kuriems pristatė savo pirmąjį nealkoholinį vyną. Šis pristatymas siunčia stiprią žinutę – tai, kad tokio rango vyninės pradeda gaminti aukštos kokybės nealkoholinį vyną, rodo ryškų pokytį pasaulinėje gėrimų rinkoje.

Manau, nieko nenustebinsiu parašiusi, kad lankiausi Mozelio slėnyje ir tuo labiau kad ten nuvedė noras paragauti naujojo derliaus ‘Riesling‘ vynuogių vyno. Bet... Kelionės tikslas buvo gana intriguojantis – paragauti pirmojo vyno iš lietuvės įsigyto vynuogyno Mozelio šlaituose.

Š.m. spalio 02 nuo vėžio mirė „Reichsgraf von Kesselstatt” vyninės savininkė Annegret Reh-Gartner. Ji kelis kartus lankėsi Lietuvoje ir buvo žinoma vyno mėgėjams kaip vieno geriausių Riesling gamintoja ir kaip šiltas, nuoširdus ir suprantantis žmogus.

ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiško Europos vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vynuogių veislių nuorodomis populiarinimo projektą, birželio 10 dieną organizavo renginių ciklo „Europos vyno spalvos“ renginį - Vokietijos ir Austrijos baltojo ir rožinio vyno festivalį Vilniuje. Festivalyje buvo pristatyta daugiau nei penkiolika skirtingų rūšių vyno iš įvairių Vokietijos ir Austrijos regionų. Su vakaro svečiais bendravo, vynus pristatė ir į visus klausimus atsakė vyno rinkos profesionalai.

Šių metų kovo 15–17 d. Vokietijos mieste Diuseldorfe vėl vyks kasmetinė vyno paroda „ProWein“, kurioje ketina dalyvauti apie 5,5 tūkst. dalyvių iš 50 šalių. Šįmet parodos organizatoriai lankytojams žada naujovių.

ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiško Europos vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vyninių vynuogių veislių nuorodomis populiarinimo projektą, birželio mėnesį surengė renginių ciklo „Europos vyno spalvos“ vokiško, austriško bei vyno iš Elzaso festivalį Druskininkuose, „Kurorto vyninėje“. Kurorto gyventojai bei svečiai ragavo daugiau nei dešimt gaivių baltųjų, lengvų, tinkamų vasarai raudonųjų vynų gaminamų iš vietinių bei tarptautinių vynuogių.

Užduotis, su kuria susidūrėme šiemet, priminė pasaką apie Pelenę: norint pasiekti geros kokybės, svarbiausia buvo atskirti gerą derlių nuo netinkamo. Kadangi buvo šilta ir drėgna, šis vynmetis mums atnešė nemažai iššūkių. Taigi trumpai apie augimo sezoną. Žiema buvo šilta. Nors šalna ir kruša balandžio pradžioje sumažino derlių Saro slėnyje (Saar Valley), šiaip jau oras buvo labai geras. Temperatūra buvo ideali megztis sveikoms uogoms ir joms anksti prisirpti.

Apie tai, kas vyksta Šampanėje, kalbėjausi su įvairaus stambumo šampano gamintojais, skirtingo klimato šalių rinkų atstovais, įvairaus dydžio importuotojais bei šampano mėgėjais. Jei reikėtų vienu sakiniu apibendrinti tai, ką išgirdau, sakyčiau, kad šampano rinka klesti.