Apie tai, kas vyksta Šampanėje, kalbėjausi su įvairaus stambumo šampano gamintojais, skirtingo klimato šalių rinkų atstovais, įvairaus dydžio importuotojais bei šampano mėgėjais. Jei reikėtų vienu sakiniu apibendrinti tai, ką išgirdau, sakyčiau, kad šampano rinka klesti.
Svarbi žinia: visų Šampanės gerbėjų džiaugsmui, šis regionas, kalvos, namai ir rūsiai 2015 m. buvo paskelbti UNESCO pasaulinio paveldo dalimi. Seniai šito laukėme, nes tai unikalus kraštas, kuriame neįtikėtiną sinergiją sukuria istorija, asmenybės, jų vertybės ir darbas bei gamta.
Šampanėje vyno pramonės struktūra yra kiek skirtinga nei kituose regionuose. Čia vyno gamintojai skirstomi į kelias grupes.
Vynuogių augintojai
Vynas prasideda nuo vynuogynų, kurie Šampanėje dažniausiai priklauso ne tiems, kas padaro galutinį produktą, bet vynuogių augintojams, kurie yra pagrindiniai daugelio garsių šampano namų tiekėjai. Šimtametės šampano namų ir vynuogių augintojų sutartys užtikrina ilgalaikę abipusę naudą. Viena pusė gauna derlių, kurį ji turi teisę prižiūrėti ir kontroliuoti, kitai pusei toks bendradarbiavimas užtikrina kasmetes pajamas. Šiuo metu Šampanėje priskaičiuojama 15 800 vynuogių augintojų. Dalis jų nuo seno patys darė šampaną, išsikovojo pripažinimą už savo kokybę ir stabilumą. Vynuogių augintojų šampanas labai išpopuliarėjo per pastaruosius penkerius metus, kai staiga pagausėjus kelionių į Šampanę, daugelis pamatė, kad vietinėse parduotuvėlėse galima nusipirkti šampano už gana nedidelę kainą ir taip paragauti šio karališko gėrimo, kuris dažnai neįkandamas burbulų mėgėjui. Tačiau žinant, kad ne visų augintojų pagaminto gėrimo kokybė kasmet pastovi, kilo pavojus, kad gali būti iškreiptas supratimas apie šampano kainą bei kokybę – tai turėtų neigiamos įtakos šampano filosofijai, nusistovėjusiai pardavimo strategijai bei didžiųjų namų pardavimui. Pastarųjų metų statistika parodė, kad Prancūzijoje vynuogių augintojų šampanas sudarė 33 proc. viso šampano prekybos apimties ir 31 proc. vertės, taigi, sumažėjo beveik 5 proc. nuo 2006 m. Kitose ES šalyse augintojų šampanas sudaro tik 5,2 proc. prekybos apimties ir 4,7 proc. vertės, čia augimas per dešimtmetį – tik 0,3 proc. Kad ir kaip būtų keista, augant susidomėjimui, stabilios išliko Didžiosios Britanijos, Švedijos ir Vokietijos rinkos – atitinkamai 1,6 proc., 5,6 proc. ir 3,2 proc. augintojų šampano eksporto. Atrodo, kad Azijos, pirmiausia Japonijos, rinkos pamažu grįžta prie didžiųjų šampano namų. O štai į JAV, Kanadą augintojų eksportas išaugo beveik 3 proc. – iki 5,2 proc.
Kooperatyvai
Kai kurie vyndariai ir vynuogių augintojai jungiasi į kooperatyvus ir naudodamiesi bendra įranga pagamina šampaną tiek kooperatyvo, tiek savo vardu. Kokybė gali būti ir labai gera ir pusėtina. Viskas priklauso nuo narių. Tačiau taip vyndariai gali sutaupyti savo kaštų ir pasiūlyti vyno mėgėjams šampano už patrauklią kainą. Tokių kooperatyvų Šampanėje veikia 150. Dalis jų yra plačiau žinomi ir pripažinti, kiti dar tik atrandami eksporto rinkose ar labiau žinomi tarp vietinių vartotojų.
Šampano namai
Didieji namai pagal savo gamybos apimtį ir vertę sudaro didžiausią dalį Šampanėje. Kai kurie iš jų vynuoges superka, dalis turi ir savo vynuogynus. Šampanėje šiandien veikia 300 šampano namų. Dažniausiai jie siejami su įspūdingomis šalių, šeimų istorijomis, bendrais prekybiniais saitais, šeimų palikuonių turto dalybomis ir panašiai. Būtent jų padaryti vynai sudaro didžiausią eksporto dalį. Įdomu, kad pastaraisiais metais didžiųjų šampano namų pardavimo apimtis išaugo 3,4 proc. ir pasiekė 2011 metų lygį – 223 549 000 butelių. Tačiau dar įdomiau, kad būtent eksporto rinkose ir būtent ES šalyse padidėjo prestižinių cuvee poreikis, o tai padidino eksporto vertę dar 5 proc.
Kurį laiką galima buvo justi garsiai neišsakytą didžiųjų priekaištą garsiesiems vyno kritikams bei žinovams, pripažintiems someljė, kad jie ėmė labiau domėti mažaisiais vynuogių augintojais, nežiūrint to, kad garsieji šampano namai į juos investavo, ugdė ir lepino juos degustacijomis bei kelionėmis. Tačiau geras mokytojas visada atleidžia mylimiems mokiniams, kai šie pas jį sugrįžta. Garsieji vyndariai priims visus, vėl panorusius paragauti išskirtinio ir tobulo skonio.
Pagrindinės šampano vartotojų rinkos išliko Didžioji Britanija (per 34 mln. butelių), JAV (20 mln.), Vokietija (11,9 mln.), Belgija (9,2 mln.) ir Australija (8,1 mln.). Kalbant apie Baltijos šalis, lietuviai atsilieka nuo latvių ir estų: 2015 m. į Lietuvą buvo importuota 180 327 šampano butelių. Tačiau reikia pastebėti, kad mes importuojame daugiau prestižinio ir derliaus metais pažymėto šampano bei turime didesnę prekės ženklų įvairovę. Skandinavijoje pirmauja Švedija (2,92 mln.), o Azijoje daugiausiai šampano vartoja Japonija (11,7 mln.).
Šampano gamintojų pajėgumas auginti vynuoges ir daryti šampaną yra stabilizavęsis. Per metus pagaminama apie 312 mln. butelių (2015 m. duomenys). Prancūzijos rinka ir eksportas vis auga, atsiranda naujų rinkų. Pirmieji 2009 metais pradėtos Šampanės teritorijos plėtros rezultatai bus matomi dar po gerų 10 metų, nes šį procesą vis dar gaubia tyli politinė, ekonominė bei teisinė paslaptis. Apie tai niekas nenori kalbėti. Todėl džiaukimės šia diena ir tuo, ką pajuntame atkimšę tiek šviežio ir gaivaus, tiek subrendusio šampano butelį.