Mozelis ir Reinas: kaip upė keičia „Riesling“ vyno skonį

Kodėl „Riesling“ vyno krašte vynuogynai glaudžiasi arčiau upių ir ar upės dydis lemia vyno skonį, paklausėme vyndarių Theresos Breuer iš Reingau (Reinas) ir Michaelos Bollig iš Mozelio (Mozelis, Ruveris ir Saras).

Reinas

Ir Mozelis, ir Reingau yra ties šiaurine ‘Riesling’ auginimo arealo riba. Todėl nuo seno čia gaudomas kiekvienas saulės spindulėlis ir šilumos laipsnis: vynuogynai sodinami ant pietinių šlaitų, kuo statesnis – tuo geriau, nes saulė šioje Europos dalyje net ir vasaros vidury šviečia kiek įkypai. Šlaitus skalūninėje dirvoje formuoja upės. Taigi ir vynuogynai išsidėstę palei upes. Tačiau tai dar ne viskas – saulės šviesa atsispindi ir nuo vandens paviršiaus. Todėl, anot „Georg Breuer“ vyninę valdančios Theresos Breuer, prie jos gimtojo plataus Reino vynuogės sunoksta labiau, pakvimpa persikais, kriaušėmis, akacijomis, vynas iš jų kiek svaresnis. Todėl kai kurie ant stačiausių šlaitų augančių vynuogynų vynai 10 mėn. brandinami didelėse ąžuolo statinėse – tai suteikia daugiau svarumo pojūčio burnoje. Kiti vyndariai tuos stačiuosius vynuogynus palei upę vadintų Grand Cru (Grosse Lage). Ir nors šviesios atminties Theresos tėvas Bernhardas Breueris buvo vienas iš Grosse Lage sistemos kūrėjų Vokietijoje, sausojo „Riesling“ atgimimo judėjimo „Charta“ iniciatorius, vyninė ilgainiui atsisakė vartoti terminą Grosse Lage dėl per daug nuleistos bendros nacionalinės GG (Grosses Gewachsts – vynas padarytas iš vynuogių, augančių Grosse Lage) kokybės kartelės.  Šiandien šios vyninės vynų etiketėse nurodoma augavietė vadinama tiesiog Berg (kalnas): „Berg Roseneck“, „Berg Rottland“, „Berg Kaisersteinfels“, „Berg Schlossberg“.

Theresa Breuer

Mozelis – labiau į šiaurę nutolusi ir kiek siauresnė upė, tačiau prie jos augančių vynuogynų vynas atrodo gana galingas, lyginant su nedidelio Ruverio, Mozelio intako, slėnyje pagamintu vynu. „Reichsgraf Von Kesselstatt“ prekybos vadovė Michael Bolling Ruverio vyną apibūdina kaip itin gaivų, su žalių obuolių, slyvaičių, citrinos ir baltų gėlių aromatų sluoksniais ir ryškiu vaisiškumu, nestelbiamu plieniniu minerališkumu. Platesnio Mozelio slėnio vynai skleis ne tik žalių, bet ir prinokusių obuolių, nektarinų, obelų žiedų ir šiek tiek liepžiedžių aromatą. Anot vyndarių, Mozelio vynas yra elegantiškesnis, „glotnesnis“ ir todėl anksčiau tinkamas gerti. O Saro dirvožemis prasčiausiai sugeria kritulių vandenį,  todėl vynas yra prieskoniškas, kvepia abrikosais, truputį primena Elzaso vyną, yra sūrus, o jo minerališkumas kvepia kaip aplytomis skalūno uolos. Dažnai cituojama nežinomo vietinio poeto Mozelio vyno metafora gana tiksliai apibūdina tai, apie ką kalbėjo vyndariai: „saulės ugnis, žvaigždžių auksas, šalta mėnesiena“ (Sonnenfeuer, Sternengold, Kühlen Mondlichtschein).

Moselis

Ir aišku, kad toks vynas yra labai ilgaamžis. „Riesling“ bręsdamas formuoja nuostabią medaus, žemuogių, dyzelino natas primenančią aromatų puokštę.  Rūgštis – puikus konservantas. Labai dažnai ją lydi nedidelis cukraus kiekis, kuris subalansuoja vyno skonį ir suteikia papildomų saldžių natų vynui bręstant. Ragaujame „Reichsgraf von Kesselstatt Josephshofer Monopol Spatlese 2003“ (pietų–pietvakarių ekspozicija, šlaitų statumas 44–53°): medus, dyzelinas, persikų džemas, karamelė. Vynas pusiau saldus (84 g/l cukraus) ir labai gaivus, ilgai trunkančio poskonio.