Svajonė pildosi Mozelio šlaituose

Manau, nieko nenustebinsiu parašiusi, kad lankiausi Mozelio slėnyje ir tuo labiau kad ten nuvedė noras paragauti naujojo derliaus ‘Riesling‘ vynuogių vyno. Bet... Kelionės tikslas buvo gana intriguojantis – paragauti pirmojo vyno iš lietuvės įsigyto vynuogyno Mozelio šlaituose.

Klaipėdietė Rūta Grimaitė prieš dvejus metus žengė drąsų žingsnį į Mozelio kalvas – nusipirko 10 a ploto vynuogyną. Verslo reikalais lankydamasi Vokietijoje ji susipažino su vyndariu Martinu Schömannu iš Celtingerio (Zeltinger) miestelio. Jaunatviškas maksimalizmas, noras išbandyti save nauju aplua paskatino nusipirkti vynuogyną, esantį centrinėje Mozelio upės slėnio dalyje (Mittelmosel), Bernkastelio rajone (Bernkastel).

Rūtos įsigytame vynuogyne auga 1 tūkst. ‘Riesling‘ veislės vynmedžių, kurių amžius siekia 30 metų. Tokio dydžio vynuogynas kainavo 3 500 Eur. Vynuogyną prižiūri ir vyną gamina vyndarys Martinas Schömannas, tuose pačiuose šlaituose valdantis 5 ha ekologinių vynuogynų. Vyndaryste Schömannų šeima užsiima nuo 1642 metų.

Vyną Rūta nusprendė pavadinti savo vardu „Ruta“. Tai nestiprus, lengvai putojantis, salstelintis vynas. „Mano pirmojo derliaus vynas skirtas draugams, – prisipažįsta Rūta, – ir jis yra toks, kokį pati mėgstu.“ Būtent draugų kompanija iš Lietuvos vyko padėti nuimti pirmąjį derlių.

Ragautas vynas 5 mėnesius buvo laikomas senose vokiško ąžuolo statinėse. Jis kvepia obuoliais, persikais, kmynais, šiltos vasaros žydinčia pieva, šiaudų kauge. Burnoje labai švelnus, malonus, lengvai karstelintis pabaigoje. Likutinis cukrus (35 g/l) puikiai dera su rislingui būdinga vaisine rūgštimi (apie 8 g/l).

Šlaitai, kuriuose auga Rūtos vynmedžiai, yra apie 80 laipsnių statumo – tai patys stačiausi šlaitai Europoje. Skalūno dirvožemis ten augančioms vynuogėms suteikia minerališkumo bei pavydėtinos gelmės.

Didžioji dalis vyndario Martino Schömanno vynuogynų turi ekologinio ūkio sertifikatą. Vynuogyno paruošimas šiam sertifikavimui užtrunka trejus metus – tiek laiko reikia, kad vynuogynas išsivalytų. Perėjus prie ekologinės vyndarystės, derlingumas krenta apie 30 proc., bet atsiranda kitų pranašumų. Nenaudojant chemikalų, leidžiant žolei augti natūraliai, sutvirtėja statūs šlaitai, vynuogynas apsaugomas nuo kalnų erozijos.

Rūta taip pat ketina siekti ūkio ekologinio sertifikavimo ir iš kitų metų derliaus gaminti jau ne putojantį, o ramų vyną.