Š. m. sausio 30 d. devyni vyno gamintojai, įkūrę CORPINNAT prekės ženklą, patvirtino atsisakantys Cava DO kilmės nuorodos dėl nesutarimų su Kavos reglamentavimo taryba.

Beveik tobuli derliaus metai: pakankamas derlingumas, puiki kokybė – tai įkvepia daug naujų minčių ir idėjų. Lietingas pavasaris sunkino vynuogynų priežiūrą, dėl to buvo prarasta apie 20 proc. ‘Macabeo’ vynuogių derliaus. Nors po sausų metų lietus padėjo atsigauti vynuogynams, bet jis atnešė miltligę. Biodinaminiai preparatai (501 – Horn Silica), kuriais buvo purškiami vynuogynai, bei profesionali darbuotojų komanda padėjo užkirsti kelią ligos plitimui.

Žvėriena, nes medžioklės sezonas. Raudonasis vynas, nes orai atšalo. Brandus vynas, nes žvėriena reikalauja iš vyno brandos. Panagrinėkime.

Dar ne taip seniai, kaip ir šimtmečiais iki tol, prancūziška virtuvė buvo viena iš geriausių pasaulyje. Nuo įspūdingų viduramžių puotų iki šių dienų kulinarijos avangardo lopšys visada buvo Paryžius. Geriausi Barselonos, Madrido, Limos ar Šanchajaus restoranai buvo tie, kurie nuolatos ištikimai tarnavo prancūziškai virtuvei. Geras virėjas turėjo mokėti pagaminti tartarą, bearnaise, velouté ar mayonnaise padažą. Į kiekvieną padorų meniu turėjo būti įtraukta svogūnų sriuba ar jautienos medalionai.

Dabar jau sunku įsivaizduoti Ispanijos vyno paletę be Kastilijos (nepainioti su Kastilija La Manča) vynų. Net Andalūzijos baruose lengviau gauti taurę „Rueda Verdejo“, „Ribera del Duero“ ar Toro „Crianza“ nei vietinio chereso. Per pastaruosius dešimtmečius Kastilijos baltasis ir raudonasis užkariavo ne tik ispanų vyno mėgėjų gomurius, bet iškeliavo ir už šalies ribų. Gaivaus, gėliško „Verdejo“ ir ąžuolo statinėje brandinto „Tempranillo“ pora gali sužavėti daugelį.

Britų žurnalas „Drinks International“ net dvejus metus iš eilės paskelbė vyninę „Bodegas Torres“ mėgstamiausiu 2014 ir 2015 metų vyno prekės ženklu pasaulyje, tad karštą birželio 16 dienos popietę keli entuziastingai nusiteikę Lietuvos žurnalistai ir vyno verslo atstovai susirinko išgirsti naujienų, kurias sostinės „Stiklių“ restorane pristatė įmonių grupės „Torres“ vykdomasis direktorius Miguelis Torresas Maczassekas.

Šiuo metu „Verdejo“ iš Ruedos greta Galisijos „Albariño“ yra turbūt populiariausias ispaniškas baltasis vynas. Gaivus, išraiškingo, lengvai įsimenančio gėlių, slyvaičių ir žolių aromato, dažniausiai nebrangus, puikiai tinkantis gurkšnoti ir bare, ir namuose.

Daugumai žmonių Kanarų salos asocijuojasi su gan lengvai pasiekiama egzotika ir europiniais patogumais netoli Afrikos krantų. Skirtingai nuo žemyninės Ispanijos regionų, šios salos retai atsiranda vyno mėgėjų kelionių žemėlapiuose. Viena iš priežasčių yra gana silpnas tarptautinis Kanarų salų vyno įvaizdis ir nedideli vyndarystės mastai, kurie iš esmės patenkina tik vietinių gyventojų ir turistų poreikius. Daug vyno yra importuojama, ir tikrai ne visur yra geras vietinio vyno pasirinkimas, tad pravartu žinoti, kokio vyno verta ieškoti progai pasitaikius.

DO Toro – nedidelė apeliacija aplink Toro miestą (Kastilijos ir Leono srities Samoros provincijoje), kurioje yra 15 tūkst. ha vynuogynų. Dėl negausių kritulių ši apeliacija yra viena sausiausių Ispanijoje. Šios apeliacijos vynui būdingas stiprumas ir svarumas. Šiuo atžvilgiu varžytis su juo gali tik Priorato, kai kurie Chumilijos (Jumillia) ir Jeklos (Yecla) ir vynai. Daugiausia vyno gaminama iš ‘Tinta de Toro’ (‘Tempranillo’); dar auginami seni ‘Garnacha’ vynuogynai, baltosios ‘Malvasia’ ir ‘Verdejo’.

Nežiūrint to, kad devyniems iš dešimties vartotojų vyno skonis yra nesvarbus ir nesuprantamas dalykas, rožinio vyno įvairovės ignoruoti negalima. Joje telpa ne tik juslėmis (skonis, spalva, kvapas), bet ir širdimi (gamybos tradicijos) bei protu (vartojimo filosofijos) priimami dalykai. Rožinis vynas yra palyginti nesenas reiškinys, didžiausią plėtrą per visą savo egzistavimo istoriją išgyvenantis būtent dabar.

Pasaulinė vyno ir vynuogių organizacija (OIV) skelbia, kad pasaulyje pernai buvo pagaminta 27 milijardai litrų vyno.

ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiško Europos vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vynuogių veislių nuorodomis populiarinimo vasario mėnesį organizuoja ciklo „Europos vyno spalvos“ renginį – „Ispanijos ir Portugalijos vyno festivalį”. Renginys vyks Klaipėdoje.

ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiško Europos vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vynuogių veislių nuorodomis populiarinimo vasario 18 d. pristato ciklo „Europos vyno spalvos“ renginį – „Ispanijos ir Portugalijos vyno festivalį”. Renginys vyks Vilniuje įsikūrusioje „Vyno klubo“ parduotuvėje.

ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiško Europos vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vynuogių veislių nuorodomis populiarinimo vasario 6 d. pristato ciklo „Europos vyno spalvos“ renginį – „Pirėnų pusiasalio vyno festivalį”. Renginys vyks Vilniuje įsikūrusioje „Vyno klubo“ parduotuvėje.

II kurso Someljė mokyklos sesijos apžvalga

ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiško Europos vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vynuogių veislių nuorodomis populiarinimo projektą vasario 28 d. pristato ciklo „Europos vyno spalvos“ renginį – „Pirėnų pusiasalio vyno festivalį”. Renginys vyks Druskininkuose įsikūrusioje vyno parduotuvėje „Kurorto vyninė“. Daugiau nei dešimt vynų pristatys ir į visus lankytojų klausimus atsakys vyno ekspertai.

Lapkritį ir gruodį gausu labdaros ir kalėdinių pokylių, kuriuos organizuoja užsienio ir Lietuvos verslininkus vienijančios organizacijos. Bilietas į tokį renginį įprastai kainuoja 200–500 litų, jame vakariniais apdarais pasipuošusių svečių laukia šmaikštūs vedėjai, muzikinė programa, šokiai, vakarienė ir vynas. Apie pastarąjį ir manasis komentaras, nes jo kaina ir kokybė puotose skiriasi, nors į maistą, salės ir stalų dekorą bei programą investuojama panašiai. Akivaizdūs vyno skirtumai verčia susimąstyti apie tai, ar skirtingos tautos nevienodai supranta vyno gerumą, ar nevienodai vertina svečius.

Katalonijoje cava (tarti „kãva“) geriama visomis progomis ir be jokios progos. Šį putojantį vyną geriausia gerti iš aukštų taurių, kad gerai matytųsi į laisvę besiveržiantys burbuliukai, kurie sproginėdami kutentų šnerves, ir suputojęs vynas pasklistų po visą burną, akimirksniu išblaškydamas snaudulį ir prašviesindamas akis.

Pelėsiais ir voratinkliais apaugusios rūsio lubos, pajuodusios medinės dėžės su gotiškomis raidėmis, virpanti žvakių šviesa... Raižyto krištolo taurėse – didingas šimtmečių senumo vynas, glostantis akis spinduliuojančia lyg rubinas spalva... Dangiško skonio nektaras, kurio kiekvienas lašas sielą pakylėja iki debesų... O gal – žemyn bloškiantis muskuso, dervos, mėšlo, pūvančios mėsos tvaikas ir skonis, primenantis rūdis?

Tiems, kas ispanišką vyną siejo su intensyviu, saldžiu vanilės, kokoso bei šviežokos medienos aromatu, turiu naujieną: kokybe ir stiliumi susirūpinę Ispanijos vyndariai grįžta prie klasikos – vaisiško, gaivaus, ilgaamžio vyno, kuriam brandinimas ąžuolo statinėje suteikia subtilių prieskonių, šokolado, kavos niuansų ir jokiu būdu neužgožia vynuogių bei dirvožemio įtakos.

Iki 1970-ųjų metų vynuoginės filokseros nuniokoti Ispanijos vynuogynai aštuntajame dešimtmetyje pradėjo po truputį atsigauti. O Ispanijai įstojus į tuometinę Europos Bendriją viskas apsivertė aukštyn kojom. Varomąja jėga tapo Ribera del Duero (1.) regionas.