Perėjimas į „žvaigždžių lygą“
Iki 1970-ųjų metų vynuoginės filokseros nuniokoti Ispanijos vynuogynai aštuntajame dešimtmetyje pradėjo po truputį atsigauti. O Ispanijai įstojus į tuometinę Europos Bendriją viskas apsivertė aukštyn kojom. Varomąja jėga tapo Ribera del Duero (1.) regionas. Vienas, tačiau visame pasaulyje gerai žinomo gamintojo „Vega Sicilia“ vynuogynas išjudino ir kitus ūkius. Visų pirma reikia paminėti Riochos (2.) regioną. Dideli pasikeitimai įvyko taipogi Toro (3.) regione, kur Manuelis Farina tramdė „alkoholines, griežtų taninų pabaisas“. O La Mančos (4.) lygumose „Don Carlos Falcó, Marqués de Griñon“ savo vynuogynuose įdiegė moderniausią techniką ir įrodė, jog karštose apylinkėse taip pat įmanoma pagaminti aukščiausios kokybės vynus.
Ekstazės apimtas Ispanijos vynų pasaulis
Jau devinto dešimtmečio pradžioje Ispanijos vyno pramonė buvo kaip reikiant „įsivažiavusi“. Didžiulės pinigų sumos buvo investuotos į naujus regionus, vietinių vynuogių veislių sodinimą bei priežiūrą. Šio bumo dėka suklestėjo ne tik didieji šalies vyno ūkiai (bodegas). Pirmą kartą ganėtinai jaunos Ispanijos vynininkystės istorijoje atsirado anksčiau mažai žinomas gamintojo tipas. Tai nedideli šeimyniniai ūkiai, gaminantys individualius, aukštos kokybės vynus. Šie maži vyno ūkiai atnešė sėkmę tokiems regionams, kaip Prioratas (DOCkategorija)(5.), Toras (DO), Rijas Baišas (Rìas Baixas)(DO) (6.), o neseniai 'Mencía' veislė išgarsino Bierką (Bierco) (DO). Ispanijos vynų pramonė suklestėjo ir per dešimtmetį pasiekė tokių aukštumų, kokių nebūta per paskutinius šimtą metų!
Senos veislės – nauji vynai
Žinoma, Ispanija neišrado vyno pramonės iš naujo. Tačiau tikslingas vietinių išteklių apdorojimas šaliai padėjo tapti viena iš įtakingiausių vyno šalių pasaulyje. La Riochos (DOC) regione tereikėjo išsamiai ištirti dirvožemį, sugrįžti prie puikių tradicinių veislių 'Tempranillo', 'Graciano', įdiegti vyno rūsiuose šiuolaikinę techniką – ir buvo sukurti išraiškingi bei neapsakomai saviti pasaulinio lygio raudonieji vynai (tintos). Rimtos mikroklimato bei vietinių veislių studijos padėjo sukurti išskirtinėmis savybėmis pasižyminčius vynus. Atsižvelgiant į kone beribį gerų geografinių padėčių potencialą, kuriuo apdovanota Ispanija (čia yra daugiausia skirtingų geografinių padėčių, lyginant su kitomis Europos vyno šalimis), galima tikėtis, jog šios šalies vyndariai ir ateityje dažnai gros vienu iš pirmųjų smuikų vynų „orkestre“!
Žymus vyno kritikas amerikietis Robertas Parkeris yra įsitikinęs, jog nauji vynų regionai, pavyzdžiui Toras, taps artimiausios ateities „žvaigždėmis“. Tad galima teigti, jog Ispanijos vynų pasaulis turi milžinišką potencialą. Brangiai kainuojantys projektai, susiję su vynuogynais, šiuo metu dygsta lyg grybai po lietaus.
Visiems suprantama vynų sėkmė
Ispaniškų vynų sėkmės paslaptis visų pirma yra jų stilius. Nauja vynų karta yra brandesnė, suprantamesnė, vaisiškesnė ir švelnesnė, nei jų pirmtakai. Ispaniškų vynų mėgėjai ypač vertina šių vynų prieinamumą (?). Šia savybe taipogi pasižymi garsiausi La Riochos regiono klasikiniai vynai.
Mėgėjų itin vertinami vaisių aromato, švelnių taninų trumpai ąžuolo statinėse brandinti raudonieji vynai. Brandinimas mažose ąžuolo statinėse (225 litrų talpos, red.) išgarsino La Riochos vynus. Tačiau buvo laikas, kai Ispanijoje dažnai gerdavai vien tik medžio ar vanilės aromatą ir skonį turinčius vynus. Nemažai būta ir oksidacijos paliestų gėrimų. Dabar į ąžuolo statinių vartojimą žiūrima atsargiau. Ne per ilgas brandinimas statinėse labiau atskleidžia vietinių šalies vynuogių veislių savitumą.
Saulė? Tik nereikia mūsų gąsdinti
Ne visada buvo gerai atsiliepiama apie vynus iš karštų rytų Ispanijos regionų. Situacija visiškai pasikeitė. Kur anksčiau rasdavai vynus, neturinčius aiškaus stiliaus, dabar pamatysi daug gerų vynų už prieinamą kainą. Raudonieji Crianza ar Reserva kokybės vynai pasižymi vaisių aromatais, branda ir šiltumu. Jų nereikia ilgai laikyti, nes dažniausiai jie skirti greitam vartojimui. Viduržemio jūros saulėje gerai noksta ir 'Monastrel' vynuogės drauge su visiems gerai pažįstamomis prancūziškomis 'Cabernet Sauvignon' ar 'Merlot' veislėmis. Labai karštomis sąlygomis šalies pietvakariuose auga 'Tempranillo' (7.) vynuogės. Puikus kokybės ir kainos derinys taip ir gundo susipažinti su šio regiono vynais.
Ispanijos Vino de Pago(8.)
Didelio tarptautinio pripažinimo susilaukė Ispanijos vynų pramonė, kai 1970 metais buvo įvesta vynų klasifikacija, apibūdinanti, kiek laiko vynas buvo brandintas ąžuolo statinėje ir po to butelyje prieš pateikiant jį į prekybą. Šis įstatymas yra taikomas kone visiems raudoniesiems ir daugybei baltųjų Ispanijos vynų, išskyrus šerį ir putojančius (Cava) vynus.
Ši šalis, anksčiau žinoma kaip stambių vyno gamintojų tauta, paskutiniu metu gali pasigirti ir mažais bei vidutinio dydžio vynuogynais. Registruotų firminių vynų skaičius sieka 15.000, o gamintojų – apie 5.200. Šalia griežtai įstatymo nustatytų DO kategorijos vyno regionų, kurių šiuo metu yra net 64, egzistuoja ir vyno ūkiai, gaminantys nuostabius vynus mažais kiekiais. Kadangi šie vynuogynai nepriklauso jokiam DO turinčiam vyno regionui, jų vynai tegali būti parduodami kaip to krašto paprasti vynai (vino de la tierra (9.), red.). O vyndarių, gaminančių individualius, į nustatytos kokybės rėmus netelpančius vynus, Ispanijoje netrūksta. Po sėkmingos senų šalies vynuogių veislių reabilitacijos Ispanijos vyndariai siekė labiau pabrėžti unikalaus mikroklimato įtaką sukurtiems vynams. Tad 2003 metais kuriant naują vyno įstatymą, Ispanijos vyriausybė įteisino Vino de Pago (8.) kokybės kategoriją (panašu į prancūzišką Gran Crus, red.).
Vino de Pago vynų pionieriai
Vienas iš svarbiausių šios srities pionierių yra „Don Carlos Falcó, Marqués de Griñon“(4.). Šis gamintojas jau septintajame praeito amžiaus dešimtmetyje netoli Toledo miesto spaudė vyną iš vynuogienojų, augančių aplink jo mažą vyno rūsį. Jo pastangomis buvo įkurta pirmoji išskirtinių vynų gamintojų sąjunga „Grandes Pagos de Castilla“. Į ją susibūrė apie 20 žymių gamintojų iš Senosios ir Naujosios Kastilijos. Ispanijos vyriausybė įpareigojo „Don Carlos Falcó, Marqués de Griñon“(4.) padėti sukurti šią naują kokybės pakopą (Vino de Pago (8.), red.), kuri, lyginant su krašto (vino de la tierra), DO ir DOC kategorijomis, užims aukščiausią vietą. Daugelyje vyno regionų ši nauja kokybės pakopa galios tik pačiame regione, kitur – ir už DO ar DOC regiono ribų.
Tačiau, įgyvendinant šį įstatymą, susiduriama su sunkumais. Atskirų regionų valdžios, bendradarbiaudamos su „Denominaciones de Origen“ (10.) institucija, šiuo metu stengiasi naują Ispanijos vyno įstatymą pritaikyti prie vietinių, konkretaus regiono įstatymų. Tai reiškia, jog Vino de Pago (8.) kategorijos vynai rinkoje pasirodys ne anksčiau kaip 2007 metais. Panašu, jog kiekvienas regionas šį naują įstatymą savaip interpretuoja, todėl gali kilti įvairūs nesusipratimai.
„Kultiniai“ vynai ir norintys jais tapti
Per paskutinius dešimt metų įsikūrė nemažai puikių vynuogynų, kurie yra gerai žinomi ne tik visoje Ispanijoje, bet ir už jos ribų. Vienas iš naujų regionų, kur galima rasti puikių vynų, yra Toro regionas. Ribera del Duero regionas, nors pastaruoju metu dažnai atsidurdavo kritikos sukūryje dėl ganėtinai aukštų kainų, taip pat visada nustebins kažkuo neįprastu. Taigi, kas nori mėgautis ispaniškais „kultiniais“ vynais, privalo stebėti šio regiono permainas.
Kalbant apie „kultinius“ vynus, reikia būtinai paminėti ir Priorato regioną, kuriameįsikūrė apie dešimt gamintojų, be abejonės, priklausančių Ispanijos vyno gamintojų elitui.
Ir dar pora žodelių apie praeityje taip dažnai dievintus ir kritikuotus La Riochos „kultinius“ vynus. Šiame regione pluša net dešimtadalis visos Ispanijos vyndarių, kurie pradžiugina tiek konservatyvių vyno mėgėjų nosis, tiek ir modernius vynų aistruolius. Niekur kitur nepamatysi tokios individualių vynų gausos kaip La Riochoje. Drąsiai galima teigti – kas nepažįsta La Riochos, nepažįsta Ispanijos!
Darius Voisiat ir Davidas Schwarzwälderis
