Kastilija: iš San Sebastiano į Salamanką

Dabar jau sunku įsivaizduoti Ispanijos vyno paletę be Kastilijos (nepainioti su Kastilija La Manča) vynų. Net Andalūzijos baruose lengviau gauti taurę „Rueda Verdejo“, „Ribera del Duero“ ar Toro „Crianza“ nei vietinio chereso. Per pastaruosius dešimtmečius Kastilijos baltasis ir raudonasis užkariavo ne tik ispanų vyno mėgėjų gomurius, bet iškeliavo ir už šalies ribų. Gaivaus, gėliško „Verdejo“ ir ąžuolo statinėje brandinto „Tempranillo“ pora gali sužavėti daugelį.

PADĖTIS

Kastilija ir Leonas yra didžiausia Ispanijos autonominė sritis, esanti šiaurinėje Pirėnų pusiasalio dalyje. Leonas sudaro mažiau nei šeštadalį regiono. Leonas yra Leono karalystės, gyvavusios nuo 910 iki 1230 metų, palikimas. Tada jis sudarė uniją su Kastilija. Leone dabar yra tik dvi vyno apeliacijos: Bierzo ir Tierra de Leon. Kastilijos vyno rajonai yra plokštikalnėje, iškilusioje 880– 1000 m virš jūros lygio. Kastilijos ir Leono sostinė yra Valjadolidas (Valladolido), nuo Madrido nutolęs 200 km. XVII a. pradžioje Valjadolide buvo įsikūrę net Ispanijos karališkieji rūmai.

KLIMATAS

Kastilijos klimatas yra labiau žemyninis. Kantabrijos kalnai, iškylantys iki 2600 m, gerai apsaugo nuo jūrinio klimato, plūstančio iš Biskajos įlankos. Žiemos čia šaltos (iki – 10 oC) ir ilgos, vasaros karštos, bet trumpos. Gegužės šalnos dažnai pakenkia vynmedžiams. Saulei nusileidus, greitai atšąla. Dienos ir nakties temperatūrų skirtumas gana didelis. Kritulių daugiausia žiemą (vidutiniškai 400–500 mm per metus). Didelė Kastilijos žemės dalis tinka tik avių auginimui. Vanduo gaunamas iš Duero upės, todėl visi vynuogynai yra prie upės.

DIRVA

Kastilijos ūkiai gali būti labai skirtingi, taip pat ir pagal dirvos tipą. Ribero del Duero vyrauja plotai, kuriuose gausu kreidos, esančios ant skalūninio pagrindo. Kreida ir smėlis yra Ruedos vynuogynų pagrindas. Sigaleso (Cigales) dirvos akmeningesnės, panašiai ir Toro.

APELIACIJOS

Be keturių svarbiausių Kastilijos apeliacijų – DO Ribera del Duero, DO Rueda, DO Cigales ir DO Toro, – dar yra keletas mažesnių. Siera de la Demandos priekalnėje, į šiaurę nuo Ribera del Duero yArlansa (DO Arlanza). Joje yra apie 450 ha vynuogynų (16 vyninių), augančių 800–1200 m. aukštyje. Šioje apeliacijoje daugiausia auginamos ‘Tempranillo‘, ‘Garnacha‘, ‘Mencia‘, ‘Cabernet Sauvignon‘, ‘Merlot‘, ‘Petit Verdot‘, baltosios ‘Albillo‘ ir ‘Viura‘.

Salamankos ir Samoros (Zamora) provincijų pasienyje nuo 2007 m. įkurta DO Tierra del Vino de Zamora apeliacija. 11-oje vyninių daromas vynas daugiausia iš ‘Tempranillo‘, nemažai baltojo vyno daroma iš ‘Malvasia‘ bei kiek mažiau iš ‘Verdejo‘.

Tais pačiais metais apeliacijos statusą gavo ir Aribeso regionas (DO Arribes) (380 ha), esantis Samoros provincijoje. Šioje apeliacijoje iš vynuogių, augintų granito ir skalūno dirvose apie 700 m aukštyje, spaudžiamas vynas iš ‘Juan Garcia‘, ‘Tempranillo‘, ‘Brunal‘ ir ‘Rufete‘, baltasis iš ‘Albillo‘ ir ‘Verdejo‘. Bendriausia Kastilijos ir Leono apeliacija yra Vino de la Tierra Castilla y Leon.

VYNUOGIŲ VEISLĖS

Kastilijoje pagrindinė veislė, be abejo, yra ‘Tempranillo‘, kuri čia vadinama vietiniais vardais: ‘Tinto fino‘, ‘Tinta del pais Tibera del Duero‘, ‘Tinta de Toro‘, ‘Tinta aragones‘. Samoros provincijoje vietine sėkme džiaugiasi ‘Juan Garcia‘, iš kurių gaminamas gaivus ir labai aromatingas tamsios spalvos vynas. Mišiniuose naudojamos ‘Garnacha‘, nors kartais iš jų daromas ir nemaišytas vynas. Kastilijoje auginama ir tarptautinių veislių ‘Cabernet Sauvignon‘, ‘Merlot‘, ‘Syrah‘. Iš baltųjų vynuogių veislių pirmauja ‘Verdejo‘, kerinti savo aromatingumu. Iš ‘Albillo‘ vynuogių gaminamas neutralaus aromato vynas. Iš tarptautinių daugiausia naudojamos ‘Sauvignon blanc‘.