Dirvožemis ir barberos skonio variacijos

Apie barberą šiaurės Italijoje kalbama nuolatos. Prieš penkiasdešimt metų tai buvo svarbiausias raudonasis Italijos vynas. Ir nors šiandien barolo ir barbaresko sėkmės yra nustumtas į antrą planą,  vyndariai ambicingai siekia atsikovoti prarastas pozicijas: 200 000 ha teritorijoje išsidėstę „Barbera d‘Asti“ gamintojai ima sieti vyno skonį su dirvožemiu, ieškoma identiteto, savito stiliaus, terroir išraiškos. Su knygų apie Italijos vyną autoriais Michele Longo‘u ir Ianu d‘ Agata ragaujame vyną Asčio ir Monferato regioną padaliję į skirtingus dirvožemio tipus.

Kalkinga, molinga, mergelio (klintmolio) dirva – daugiau, bet švelnių taninų. Todėl net ir nebrandintas ąžuolo statinėse vynas yra elegantiškas, glotnus, lengvai geriamas ir jaunas.

Smėlinga dirva – mažiau taninų, tačiau jie šiurkštesni. Sėkmingiausi pavyzdžiai – iš labiau sunokusių uogų, nušlifuoti laiko įvairaus dydžio ąžuolo statinėse. Ąžuolą ne vienas vyndarys siūlo laikyti terroir dalimi. Kaip matysime, jis gali būti panaudotas reguliuojant vyno skonio balansą.

Molingos ir smėlingos dirvos mišinys. Dažniausiai vynas daromas sumaišant kelių vynuogynų derlių. Vynas geriau subalansuotas, lengvai geriamas, tačiau praranda gebėjimą intelektualiai dirginti jusles.

Plotas (200 tūkst. ha), kuriame galima sodinti ‘Barberą‘ Asčio ir Monferato regione, prilygsta Bordo plotui. Atidžiai tyrinėjant terroir, čia galima išskirti 107 dirvožemio tipus; aukštis svyruoja nuo 150 iki 650 m virš jūros lygio. Tokią auginimo sąlygų įvairovę padauginę iš 250 vyndarių, susivienijusių į „Barberos“ vyno iš Asčio ir Monferato konsorciumą, gausime tūkstančius galimų vyno stilių. Kadangi vyndariai neturėjo tikslo atitikti dar nesukurtos dirvožemiu paremtos sistemos reikalavimų, vyną sudėlioti į lentynėles nėra lengva ir kartais net neįmanoma. Tačiau žinant, kad Italijos vyno kokybės piramidės (IGP – DOC – DOCG) žymėjimas etiketėje ne  visada leidžia nuspėti vyno stilių ir kokybę, papildoma informacija apie dirvožemį, gamybos principus ir net kaina padeda apsispręsti, kokį vyną pirkti. Tai paaiškina ir Italijoje populiarėjančią tendenciją pagal Prancūzijos pavyzdį skirstyti apeliacijas į mažesnes zonas ir atskirus vynuogynus. Tai atveria kelius suprasti vyno skonio variacijas, įvertinti vyndario drąsą nedaryti vyno pagal vieną kurpalių. „Barbera d‘ Asti“ nestovi šios tendencijos nuošalyje. Todėl šį vyną gerti įdomu.