Trečiajame vyndarių forume - lietuviškos vyndarystės perspektyvos

Spalio 14 d. Kauno kolegijoje vyko 3-iasis Lietuvos vyndarių forumas – konferencija, kurioje pranešimus skaitė mokslininkai, valstybės institucijų atstovai, vyndariai. Pateikiame keletą forume skambėjusių idėjų.

Oro sąlygos sunokinti vynuoges Lietuvoje kasmet nebūna geros

Dr. Asta Ramaškevičienė apibendrino 2017-2022 m. oro sąlygas vynuogių vegetacijos laikotarpiu ir vynuogių sunokimo laipsnį, remdamasi savo pačios surinktais duomenimis ir vyndarių apklausa. Pasirodo, kad iš penkių pastarųjų vynmečių tik 2018- ieji buvo puikūs vyninėms vynuogių veislėms sunokinti uogas: vidutinė oro temperatūra Lietuvoje liepą buvo +20,11 °C, rugpjūtį +19,19 °C, rugsėjį +14,78°C – visais mėnesiais aukštesnė nei vidutinė daugiametė. Tuo tarpu per cukraus uogose kaupimo piką – rugpjūtį 2021 – aisiais prišilo vos iki +16,46 °C – vidutinės daugiametės temperatūros. Pernai rugsėjis buvo net šaltesnis nei įprastai vos +11,65 °C. Panaši temperatūra buvo ir šiemet. Ko pasėkoje pernai vyndariai lietuviškos ‚Monikos‘ uogas skynė dviem savaitėmis vėliau, nei 2018-aisiais, o šiemet derliaus nuėmimas vėluoja 4 savaites. Atvežtines ‚Leon Millot‘ šiemet nespės prinokti nė iki spalio vidurio. Plačiau apie vynuogių auginimo sąlygas ir apie uogų nokimą skaitykite  42-ajame - gruodžio mėn. „Vyno žurnalo“ numeryje.

Ar patinka lietuviškas vynas lietuviams

Tokia tema pranešimą parengė „Vyno žurnalo“ redaktorius dr. Arūnas Starkus. Jis lygino „Vyno dienose“ darytos lankytojų apklausos apie mėgstamiausias vynuogių veisles išvadas su LSA Lietuviško vyno čempionato teisėjų komentarais ragaujant raudonąjį lietuvišką vyną. Pasirodo, raudonų ir juodų aromatus lietuviškame vyne neretai lydi žalių, neprinokusių uogų, žemiški aromatai ir nemenka rūgštis bei aštroki taninai. Vertintojams kartais pritrūksta vyne koncentracijos ir balanso. Todėl, anot pranešėjo, Lietuvos raudonojo vynuogių vyno gamintojams reikia gerinti savo vyno kokybę ir pradėti edukuoti vartotojus, nes pastarieji gali būti nepasiruošę teigiamai vertinti vyną, kurio veislių nežino, ir kurio skonis skiriasi nuo jų mėgstamo „Pinot Noir“, „Primitivo“, „Tempranillo“.

2023-2027 m. vyninių vynuogių veislių augintojai sulauks valstybės paramos

Apie ruošiamą paramos paketą Lietuvos vyndariams informavo LR Žemės ūkio ministerijos atstovė Agnė Grigaitienė. Ministerija jau kelinti metai bendradarbiauja su Kauno kolegija, su vyndarių organizacijomis, didindama gamintojų ekonominį tvarumą ir konkurencingumą, prisidėdama prie palankių sąlygų vietiniams augintojams sukūrimo. Į 43 000 eurų metinio paramos paketo dalybas pagal dabar ruošiamas sąlygas galės pretenduoti mažieji vyninių vynuogių veislių augintojai, gaminantys vyną. Parama galės būti panaudota įrangai įsigyti ir pastatams rekonstruoti.  Anot LR Žemės ūkio ministerijos, Europos Sąjungoje į vyno gamybą žiūrima palankiai, paramą jai reguliuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas nr. 2021/2115 ir 2021/2116 ir Komisijos deleguotasis reglamentas nr. 2022/126. Daugiau informacijos ieškokite www.zum.lrv.lt

Ne tik vynuogėse yra resveratrolio

Vienai geidžiamiausių vyne randamų polifenolinių medžiagų - resveratroliui  savo pranešimą skyrė Lietuvos uogų augintojų, perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos vadovė Audronė Ispiryan. Ji lygino šios antiangiogeninį, imunomoduliacinį, antimikrobinį, neurologinį, priešvėžinį, antidiabetinį, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinį poveikį turinčios medžiagos koncentraciją įvariose uogose taip pat vyne, vynuogių sultyse. Antai ‚Cabernet Sauvignon‘ vynuogių sultyse yra 6,3 mg/l resveratrolio, o „Cabernet Sauvignon” vyne – 9,1 mg/l. Jos pačios doktorantūros studijų metu nustatyta, kad braškių išspaudose yra nuo 0,83 iki 1,64 mg/l, šeivamedžio uogose nuo 2,1 iki 5,3 mg/l.

Todėl ir ne tik todėl forumo diskusijoje, kurią vedė Kauno kolegijos Technologijų fakulteto dekanas dr. Giedrius Gecevičius, vyndariai domėjosi galimybėmis gauti valstybės paramą ir vaisių, uogų, augalų vyno gamybai, diskutavo apie tokio vyno perspektyvas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Jurgita Bakasėnienė informavo, kad vyndariai, norėdami parduoti savo vyną iš bet kokios žaliavos, privalo tapti maisto tvarkymo subjektu. Tačiau, anot pranešėjos, reikalavimai pastaruoju metu nebėra tokie griežti, kokie buvo praeityje.

Forumo dalyviai diskusijas pratęsė neformaliai bendraudami, degustuodami naujai licencijas gaminti vyną gavusių mažųjų vyninių „Sidručiai“, „Geri metai“, bei vyno mėgėjų vynuogių, šermukšnių, vyšnių, putino uogų vyną ir midų ir dėkodami pagrindinei forumo koordinatorei Aušrai Šimonėlienei ir degustacijos vedėjui Pauliui Kovui.

 Agnės Dovydaitytės nuotraukos