Nuo antikos laikų vynas laikomas reikšminga kultūros dalimi, į kurią šiandien žvelgiama pro mokslo, verslo ir praktikų prizmę. Šių metų spalio 4 dieną Kauno kolegijos Technologijų fakultetas ir Lietuvos vyndarių asociacija sujungė mokslą ir verslą – pirmą kartą Lietuvoje suorganizuotas Lietuvos vyndarių forumas, į kurį susirinko virš 100 dalyvių. Mokslininkai, ekspertai, gamintojai ir valstybinių institucijų atstovai diskutavo vyndarystės aktualijų ir perspektyvų klausimais, analizavo, ar Lietuvoje auga vyno gamybai tinkamos vynuoges, kokį vyną mėgsta lietuviai ir kiek yra efektyvus alkoholio reklamos draudimas.
Ar Lietuvoje vynuoges vynui užauginti sudėtinga?
Vyno gamyba – sudėtingas procesas, kuris prasideda dar vynuogyne. Lietuvos vynuogininkų asociacijos valdybos narys Ramūnas Pilvelis pabrėžė, kad vyno skonis labiausiai priklauso nuo vynuogių veislės. „Gyvename šiaurinėje šalyje, kurioje vynuogės savaime neauga, tad auginame veisles, kurios buvo išvestos specialiai šaltam klimatui. Šiuo metu mūsų asociacijos tikslas yra ieškoti tinkamiausių Lietuvai vynuogių veislių.“ Lietuvos vynuogininkų asociacija rūpinasi ir tuo, kad šalis atsirastų tarp vynuoges auginančių EU šalių su registruotų veislių sąrašu. Forume Žemės ūkio ministerijos atstovai žadėjo padėti įgyvendintį šią užduotį.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentė dr. Asta Ramaškevičienė priduria, kad vynuogių veislių adaptavimas Lietuvoje – sudėtingas procesas dėl lietuviško pavasario ir žiemos oro sąlygų, tačiau teisingai jas auginant galima išgauti puikiai vynui tinkančias veisles. „Pagrindinių vynuogių komponentų: vandens, cukraus, rūgščių ir aromatinių, polifenolinių junginių santykis, priešingai, nei daugelyje kitų vietinių žaliavų, Lietuvoje naudojamų vynui gaminti, yra tobulas ir nereikalauja jokių papildomų ingredientų pilnaverčiam vynui pagaminti“, pabrėžė A. Ramaškevičienė.
Kokiam vynui lietuviai teikia pirmenybę?
Pasak „Vyno žurnalo“ redaktoriaus, Lietuvos someljė mokyklos lektoriaus ir LSA Lietuviško vyno čempionato teisėjo dr. Arūno Starkaus, čempionatuose vynas vertinamas pagal keturis pagrindinius kriterijus: išvaizdą, aromatą, skonį ir bendrą įspūdį. Vynas ragaujamas aklai - nežinant nei žaliavos, nei cukraus ar alkoholio kiekio. Todėl žaliava gali atrodyti nė tiek svarbi, visgi „Lietuvos someljė asociacija labiausiai linkusi palaikyti vynuogių ir išraiškingų vietinių uogų, vaisių vyno, bei ir midaus gamybą. Vynas, kurio sudėtis nežinoma, arba dominuoja vanduo su pienių žiedais neturi daug perspektyvų“. Ekspertas išskiria, kad pagrindinis jo darbo tikslas – skatinti universalias vyno kokybės vertybes: ieškoti harmonijos, skonio ilgio, balanso, išraiškingumo, elegancijos, tuo labiau, kad šias estetines kategorijas galima pritaikyti ne tik vynui, jos tinka ir kitiems produktams. „Toks požiūris yra sekantis evoliucijos žingsnis dabar Lietuvoje vyraujančiam įsitikinimui, kad vynas, geras, jei skanus. Skanumas per daug nesigilininančiam žmogui vyne asocijuojasi su saldumu, pakankamai aukštu alkoholio kiekiu, minkštais taninais ir vaisiškumu – nesudėtingo jauno vyno vyno portretu“, - aiškino vyno žinovas.
Kiek efektyvus alkoholio kontrolės įstatymas?
Apie valstybės politiką vyno gamintojų ir pardavėjų atžvilgiu pasakodamas dr. A. Starkus išskyrė, kad Lietuvoje įvesti alkoholio prekybos ir reklamos suvaržymai ignoruoja pagrindinį problemos sprendimo būdą – edukaciją ir sąmoningumo kėlimą. „Retas žino, kas yra standartinis alkoholio vienetas. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, šis vienetas yra 10 gramų gryno (100 %) alkoholio. Kuomet tai suprantame, galime pasakyti, kas yra saikingas vartojimas, o kas – ne. Didesnis žmonių informavimas ir švietimas šia tema ugdytų kritinį mąstymą. Tik kritiškai mąstantis žmogus gali keisti ir valdyti savo įpročius“, – paaiškino ekspertas.
Pirmą kartą Lietuvoje įvykusio forumo dalyviai ne tik įsitraukė į diskusijas, bet ir skatina organizatorius toliau įgyvendinti forumo misiją. „Naudojamų technologijų galimybės vyndariams leidžia būti laisvesniems ir kūrybiškesniems, tačiau netikėčiausi sprendimai ir rezultatai gimsta dalijantis idėjomis tarpusavyje“, – forumo svarbą vyndariams ir vyno kultūros mėgėjams pažymi Kauno kolegijos dėstytoja ir renginio iniciatorė dr. A. Šimonėlienė.
