Lietuvos vyndarystė: aptartos galimybės, nuspręsta šalinti trukdžius

Kauno kolegijoje į Antrąjį vyndarių forumą susirinkusi lietuviško vyno, midaus, sidro gamintojų ir vynuogių augintojų bendruomenė džiaugėsi sparčiai augančia drauge, dalijosi patirtimi ir įvardijo problemas, kurios trukdo licencijuotos gamybos augimui.

Kauno kolegija bene dešimtmetį yra vieta, kuri ne tik ruošia vyndarius. Čia susitinka akademinė bendruomenė, didžiųjų Lietuvos vyninių technologai, vyndariai mėgėjai, mažieji vyndariai, valdžios institucijų, restoranų atstovai, kitų fermentuotų gėrimų – alaus, kombučios –  gamintojai. Todėl kasmet kolegijoje organizuojamas Vyndarių forumas yra produktyvi bendradarbiavimo terpė, kurioje gimsta naudingi mūsų šaliai sprendimai.

Lietuvos Vynuogininkų asociacijos (49 nariai) prezidentas Ramūnas Pilvelis savo pranešime pasidžiaugė, kad po Pirmojo forumo paspartėjusi Lietuvos, kaip vynuoges auginančios šalies, registravimo ES procedūra jau artėja prie pabaigos. Įtraukus Lietuvą į ES reglamentą Nr. 1308/2013, vynuogininkai galės tikėtis paramos, kurią dabar gauna kiti žemdirbiai, ant etikečių bus galima rašyti vynuogių veislių pavadinimus. Tačiau vynuogių augintojai, nelaukdami formalumų pabaigos, plečia vynuogynus: 20 ha asociacijoje registruotų vynuogynų (dar tiek pat gali būti neregistruotų) Lietuvos žemėlapyje jau formuoja keturis vyno regionus. Tačiau, anot Ramūno Pilvelio, šių augintojų laukia problema – pagal LR įstatymus, vynuogių vynas nepriklauso vynuogių, uogų ir augalų vyno kategorijai, kuriai taikoma palengvinta tvarka gaunant licenciją gaminti iki 10 000 litrų vyno per metus. Dar prasčiau – vynuogių vyno gamintojai, kurie neturi maisto magistro išsilavinimo, privalėtų samdyti profesionalų technologą. Pranešėjas pabrėžė, kad būtina palengvinti „garažinio“, t. y. mažojo vynuogių vyno gamintojo, veiklos pradžią. Lietuva dėl savo vėsaus klimato puikiai tinka sparčiai pasaulyje populiarėjančio lengvo ir gaivaus vyno gamybai. Todėl besirandanti vynuogių vyno pramonė gali greitai tapti matoma regione ir Europoje.  

„Lengvo lietuviško vynuogių vyno labai reikia šalies restoranuose“, – jam pritarė kitas pranešėjas, Lietuvos someljė asociacijos prezidentas ir restoranų „Dine“, „Somm“ bendrasavininkis Arminas Darasevičius. Pranešėjas atliko 30-ies geriausių restoranų apklausą ir apibendrino juose parduodamo lietuviško vyno rezultatus: beveik visuose meniu yra likęs vos vienas – saldusis „Gintaro Sino obuolių ledo vynas“. Someljė trūksta istorijų apie Lietuvoje gaminamą vaisių, uogų ir augalų vyną, kurias jie galėtų papasakoti savo svečiams. O lietuviško vynuogių vyno, anot A. Darasevičiaus, paragauti norėtų daugelis. Vynuogių vynas – Lietuvos vyndarystės ateitis.

Tačiau Alkoholinių gėrimų mažųjų platintojų ir gamintojų asociacijos prezidentas dr. Arūnas Starkus ragino neskubėti žavėtis istorijų pasakojimo galimybėmis. Jo pranešimas buvo skirtas apžvelgti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento skelbiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktiką ir tendencijas. NTAKD atstovai atsisakė dalyvauti renginyje, todėl nebuvo galimybės išklausyti pagrindinės alkoholio pramonę kontroliuojančios valstybinės institucijos pozicijos. Nežinoma, ar jie ruošiasi aktyviai taikyti praktikas savo veikloje. Arūnas Starkus pabrėžė, kad šiuo metu Andriaus Bagdono ir Vytauto Mitalo LR Seimui ruošiami Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai nepadės išspręsti svarbiausios problemos – kaip informuoti vartotojus apie lietuvišką vyną. Apibendrindamas LVAT praktikas, kuriomis NTAKD gali remtis be jokių apribojimų, pranešėjas pastebėjo, kad įstatymo pažeidimu dabar jau galima laikyti informaciją apie bet kokį renginį, bet kurį tekstą apie vyną ir viešai matomus įmonių pavadinimus, kuriuos „vidutinis vartotojas“ sieja su alkoholio gamyba arba prekyba. Anot Arūno Starkaus, vienintelis būdas išvaduoti besiformuojančią lietuviško vyno iš lietuviškos žaliavos industriją iš valdžios primestos įgimtos nuodėmės, žlugdančių baudų ir iš priklausomybės nuo NTAKD darbuotojų malonės – perrašyti visą 1995 m. kurtą Alkoholio kontrolės įstatymą, pritaikant jį dabartinei rinkai, vartojimo įpročiams, valstybėje vyraujančioms vertybėms ir ateities perspektyvoms.

2018 m. sausio 1 d. „įsigaliojus naujoms AKĮ pataisoms, tapo sunku pristatyti ir „Tautinio paveldo“ pažymėjimą, kuris buvo suteiktas kai kuriems lietuviškiems vynams“, – forumo dalyviams kalbėjo VDU docentė dr. Asta Ramaškevičienė. Anot pranešėjos, šiuo pažymėjimu vyndariai gali pasigirti nebent savo draugams, taigi jo gavimas tampa beprasmiškas. Per trejus metus nuo įstatymo pakeitimų neatsirado nė vieno naujo mažojo vyno, sidro ar midaus gamintojo. Licencijų pradėta prašyti tik pastaruoju metu. Savo patirtimi gauti licenciją su forumo dalyviais padalijo „Saulės“ midaus gamintoja Roma Mačienė. Klausantis „Acala Premium Kombucha“ direktoriaus Martyno Žemavičiaus, vyndariai galėjo pasisemti idėjų, kaip įžengti į sparčiai augančią nealkoholinių gėrimų, kurie gali būti laikomi alternatyva vynui,  rinką.  

Antrasis vyndarių forumas baigtas pranešėjų, vyndarius vienijančių Lietuvos nacionalinės vyndarių asociacijos bei Lietuvos vyndarių asociacijos prezidentų, LR Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų diskusija, kurioje sutarta siekti bendro tikslo – daryti viską, kad šalies vyndariai veiktų ne prastesnėmis sąlygomis nei kaimyninių šalių gamintojai.