Putojančio vyno festivalis Klaipėdoje

ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiškų Europos vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vynuogių veislių nuorodomis populiarinimo projektą, gruodžio mėnesį organizavo renginių ciklo „Europos vyno spalvos“ renginį, putojančio vyno festivalį. Šį kartą festivalis vyko Klaipėdoje. Jau tradicija tampa, kad festivalio svečiai per vieną vakarą gali išragauti apie penkiolika vynų iš skirtingų Europos valstybių. Šį kartą dėmesys buvo skirtas itin tinkančiam artėjančioms šventėms gėrimui - putojančiam vynui iš Europos. Europoje beveik kiekviena vyną gaminanti šalis turi ir savo putokšlį. Vienos gamina jį paprastu ir greitu charmant metodu, o kitos ilgu ir daug brangesniu tradiciniu metodu. Žinoma, neginčijamas Europos putojančių vynų karalius prancūziškas šampanas. Susipažinime kokios yra pagrindinės putojančio vyno rūšys Europoje ir kuo juos skiriasi viena nuo kitos.

Putojančių vynų karalius

Putojantis vynas pasižymi tuo kad atliekamos dvi fermentacijos, o ne viena kaip paprasto vyno gamyboje. Taip pat putojančiam vynui yra svarbus cukraus kiekis-ši informacija beveik visada yra aiškiai nurodoma etiketėje. Cukraus kiekis nusako kiek cukraus buvo dedama į vyną po antrinės fermentacijos. Pagrindiniai du šampano gamybos būdai- tradicinis metodas (Methode Traditionnelle/ Champenoise) bei Method Charmat. Beje, tik Šampanėje galima naudoti pavadinimą Method Champenoise. Pats pigiausias ir paprasčiausias putojančio gamybos būdas- vyno prisotinimas angliarūgšte jam jau esant butelyje. Gamybos metodas yra pagrindinis veiksnys, kuris lemia putojančio vyno aromatą bei skonį ir neretai kainą.

Pagal galiojančius reikalavimus šampanu vadinamas tik putojantis vynas gaminamas Šampanės regione Prancūzijoje. Tradiciškai tai yra sausas ir itin kompleksiško aromato vynas. Yra keletas priežasčių padarančių šampaną putojančių vynu karaliumi. Visų pirma tai, žinoma, burbuliukai ir ilgas brandinimas su mielėmis, kurio dėka šampanas įgauna unikalų skonį. Antra, dėl brangiai kainuojančios gamybos rinkoje šampano kainos yra aukštos, o tai asocijuojasi su prabanga ir išskirtinumu. Ir trečia, du dešimtmečius trunkanti aktyvi ir nuosekli reklama visiems vyno gėrėjams įteigusi, kad šampaną gerti yra prestižas. Vis dėl to šampanas yra ne veltui išskirtinis švenčių gėrimas. Šampanės regione klimatas yra atšiaurus, vyraujantis dirvožemis- kreidinis. Dėl to vyne gausu rūgšties, skonis gaivus ir minerališkas. Taip pat dėl minimalaus bent  dvylika mėnesių brandinimo su mielėmis aromate ir skonyje dominuoja vanilė, kepta duona, riešutai. Toks skonio profilis šampaną padaro itin tinkamu gerti prie išskirtinių patiekalų kaip ančių kepenėlė, jūros gėrybės, riebi žuvis bei įvairūs desertai.

Prancūzijoje už Šampanės ribų tradiciniu metodu gamintas vynas vadinamas crémant. Crémant gamyboje vynuogių veislių naudojimas nėra labai griežtai reglamentuojamas ir jos dažnai kitos nei Šampanėje. Palyginus su šampanu crémant neturi  tiek daug burbuliukų, o skonis gali skirtis priklausomai nuo regiono. Crémant gaminamas Burgundijoje, Luaroje, Elzase, Bordo ir kitose Prancūzijos vietose.

Ispanijoje tradiciniu metodu gaminamas putojantis cava vynas. Nuo šampano jis skiriasi naudojamomis vynuogėmis. Ispaniškoji cava gaminamam iš vietinių ‘Macabeo‘,‘Parellada‘,‘Xarello‘ vynuogių. Kartais įmaišoma ir ‘Chardonnay‘. Cava būna labai įvairaus sausumo ir puikiai dera prie tradicinių ispaniškų valgių.

Italijoje tradiciniu metodu pagamintas vynas žymimas Metodo Classico pavadinimu. Jo burbuliukai kremiški, o kvepia citrinos žievelėmis bei kepiniais. Dėl Italijoje vyraujančio šilto klimato šie itališki vynai yra svaresni nei šampanas. Neretai italų vyndariai pasirenka tokias pačias veisles kaip ir šampanistai. Žinomiausias Metodo Classico būdu gaminamas vynas yra iš Lombardijos, Franciacorta apeliacijos. Kai kur Alto Adidžėje, Pjemonte bei Toskanoje galima surasti retų šio tipo vyno pavyzdžių.

Daugelis nustemba sužinoję, kad Austrijoje gaminama nemažai putojančio vyno tradiciniu metodu. Naudojamos vietinės ‘Grüner Veltliner‘ ir  ‘Welschriesling‘ veislės, o vynas pasižymi gaivia rūgštimi bei aukso spalva.

Ne šampanas, bet irgi putoja

Matyt populiariausias itališkas vynas yra prosecco gaminamas iš tokio pat pavadinimo vynuogės. Dažniausiai jis būna sausas, kiek saldesnis už šampaną su karstelėjusiu poskoniu. Itin gėliškas ir vaisiškas, skirtas gerti jaunas. Ieškantiems itin aukštos lygio prosecco verta įsidėmėti sub-regiono Valdobbiade pavadinimą, kur prosecco gamyba yra itin griežtai kontroliuojama. Prosecco - ir pagrindinis vieno geidžiamiausio koktelio su putojančiu vynu Bellini ingredientas.

Italija gali didžiuotis ne viena rūšimi putojančio vyno. Jie net turi atskirą rūšį saldaus vyno vadinamo asti. Gaminamas iš itin saldžios ’Asti’ vynuogės, kuri gėrimui suteikia kriaušių, gėlių, nektarinų aromatą.  Šis gėrimas tiekiamas su sūriais, vaisiais ar riebiais tortais. Deja, bet asti nėra vertinamas kaip aukštos kokybės vynas.  Italija turi ir vos putojantį vyną lambrusco. Tokio vyno kategorija itališkai yra vadinama frizzante. Lambrusco reiškia juodąją vynuogę, bei regioną Emilija-Romanijoje. Ilgą laiką lambrusco buvo gaminamas itin saldus raudonasis putojantis vynas. Laimei vyndariai dabar linksta gaminti lengvesnius, kvepiančius mielėmis, kartokus jo variantus.

Vokietijoje irgi sutinkamas sekt pavadinimas, tačiau kitaip nei Austrijoje jis gaminamas charmant metodu arba prisotinamas angliarūgšte vynas jau esantis butelyje. Tik keli aukšto lygio gamintojai taiko tradicinį gamybos metodą. Portugalija  turi pigų putojantį vyną espumante, Vengrija- savą pezsgõ. Kitose šalyje nereta putokšliai vadinami tiesiog putojančiu vynu.