Lambruskas būna labai geras

Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje lambrusko (lambrusco) reputacija nekokia: pusiau saldus lengvas raudonasis arba rožinis putojantis itališkas vynelis, tekainuojantis septynis–penkiolika litų. Lambrusko gamybos vieta – Modena – asocijuojasi greičiau su balzaminiu actu, kuris daromas iš išgarinto (verdant) vietinio vyno ir gastronominiame pasaulyje vertinamas ne mažiau už trumus, riebiąsias ančių kepenėles (pranc. foie gras) ar juodos kiaulės vytintą kumpį (isp. pata negra).

Prisipažinsiu, kad iki šių metų balandžio mėnesio buvau neragavęs gero lambrusko. Tačiau po Italijos vyno parodoje „Vinitaly“ patirtų įspūdžių pritariu tiems, kurie tvirtina, kad šis vynas turi teisę priklausyti pirmajai vyno lygai. Toks pripažinimas neįmanomas nesulaužius vienos klišės – esą putojantis raudonasis vynas, tuo labiau saldus,yra prasto skonio ženklas. Lambrusko dažniausiai būna ir raudonasis, ir saldus. Jis nedaromas ilgam brandinimui ir vertinamas už savybes, kurios paprastai laikomos ne itin tauriomis: vaisiškumą, energingumą ir neretai šiurkštumą. Lambrusko analogai – putojantis „Cabernet Sauvignon“ iš Krymo arba iš „Alitos“ cechų – vertinami neprastai: „Karalius Mindaugas“ pernai Lietuvos vyno čempionate pelnė sidabro medalį. Pastarajam sąlyginę sėkmę užtikrina tauri žaliavos veislė ir klasikinis gamybos metodas. Putojantį „Shiraz“ galima vadinti nacionaline Australijos vyno kategorija. Jo autolitinės savybės ne tokios ryškios, kaip baltojo putojančio vyno, tuo labiau šampano. Štai garsusis „Peter Lehmann Black Queen Sparkling Shiraz“ su mielėmis laikomas net 6 metus, tačiau dėl mielių kvapo vynas tik nustoja dalies kompleksiškumo, būdingo brandžiam, ąžuole brandintam raudonajam, o burbuliukai ima galynėtis su taninais.

Grįžkime prie lambrusko. Jis tradiciškai daromas charmant metodu – antroji fermentacija vyksta didelėse talpose, o ne butelyje, kaip šampano. Siekiama, kad slėgis būtų frizzante lygio – apie 2,2–2,5 atmosferos, tai yra dukart mažiau, nei klasikinio putojančio vyno. Į gerą lambruską prieš antrąją fermentaciją nededama papildomo cukraus(liquer de tirage). Rūgimui naudojamas tik vynuogių sultyse esantis cukrus. Jei vynas paliekamas saldus, alkoholio stiprumas tepasiekia 7,5–8,5 proc. tūrio, jei fermentuojama iki galo, stiprumas pakyla iki 11–12 proc. Vynuogių derlingumas gali siekti iki 18 t/ha. Tačiau kokybiškiausias vynas padaromas, kai vyndarys sumažina derlių bent iki 7–10 tonų. Dabar Italijoje, kaip ir Šampanėje, populiaru daryti vyną iš savo užaugintų vynuogių: ‘Lambrusco di Sorbara‘ (našlaitėmis kvepiantis, šviesus, beveik rožinis vynas); ‘Lambrusco Salamino‘ (vidutinio svarumo, mažiausiai taninų, klasikinės harmonijos vynas); ‘Lambrusco Grasparossa‘ (taniniškiausias, itin vaisiškas ir pikantiškai karstelėjęs vynas).  Visos trys veislės – juodosios. Uogos fermentacijos metu mirkomos apie savaitę, todėl taninai vyne juntami mažiau, nei daugelyje neputojančiųjų. Saldus lambruskas patiekiamas atvėsintas iki 6–8 ˚C, sausas – iki 14–16 ˚C temperatūros, taip sušvelninant pojūčius burnoje.

Keletas įspūdingiausių lambruskų: