ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiškų Europos vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vynuogių veislių nuorodomis populiarinimo projektą, sausio mėnesį organizuoja pirmąjį šiais metais renginių ciklo „Europos vyno spalvos“ renginį, t.y. putojančio vyno festivalį Vilniuje. Kaip visada lankytojai turi galimybę paragauti daugiau nei dešimt įvairių rūšių putojančio europietiško vyno.
Šampanas - kilniausias putojantis vynas
Pagal galiojančius reikalavimus šampanu vadinamas tik putojantis vynas gaminamas Šampanės regione Prancūzijoje. Ir tik Šampanėje galima naudoti terminą Methode Champenoise. Tradiciškai tai yra sausas ir itin kompleksiško aromato vynas. Yra keletas priežasčių padarančių šampaną putojančių vynu karaliumi. Visų pirma tai, žinoma, burbuliukai ir ilgas brandinimas su mielėmis, kurio dėka šampanas įgauna unikalų skonį. Antra, dėl brangiai kainuojančios gamybos rinkoje šampano kainos yra aukštos, o tai asocijuojasi su prabanga ir išskirtinumu. Ir trečia, du dešimtmečius trunkanti aktyvi ir nuosekli reklama visiems vyno gėrėjams įteigusi, kad šampaną gerti yra prestižas. Vis dėl to šampanas yra ne veltui išskirtinis švenčių gėrimas. Šampanės regione klimatas yra atšiaurus, vyraujantis dirvožemis - kreidinis. Dėl to vyne gausu rūgšties, skonis gaivus ir minerališkas. Taip pat dėl minimalaus bent dvylika mėnesių brandinimo su mielėmis aromate ir skonyje dominuoja vanilė, kepta duona, riešutai. Toks skonio profilis šampaną padaro itin tinkamu gerti prie išskirtinių patiekalų kaip ančių kepenėlė, jūros gėrybės, riebi žuvis bei įvairūs desertai.
Prancūzijoje už Šampanės ribų tradiciniu metodu gamintas vynas vadinamas crémant. Palyginus su šampanu crémant neturi tiek daug burbuliukų, o skonis gali skirtis priklausomai nuo regiono. Crémant gaminamas Burgundijoje, Luaroje, Elzase, Bordo ir kitose Prancūzijos vietose. Ispanijoje tradiciniu metodu gaminamas putojantis cava vynas. Nuo šampano jis skiriasi naudojamomis vynuogėmis. Ispanijoje dažniausiai kultivuojamos vietinės veislės. Italijoje tradiciniu metodu pagamintas vynas žymimas Metodo Classico pavadinimu. Dėl Italijoje vyraujančio šilto klimato šie itališki vynai yra svaresni nei šampanas. Neretai italų vyndariai pasirenka tokias pačias veisles kaip ir šampanistai. Žinomiausias Metodo Classico būdu gaminamas vynas yra iš Lombardijos, Franciacorta apeliacijos. Austrijoje irgi gaminama nemažai putojančio vyno tradiciniu metodu.
Putojančio vyno įvairovė
Transfer method yra kiek panašus į tradicinį metodą. Vis dėl to naudojamos pigesnės vynuogės kaip pavyzdžiui ‘Riesling‘ ar ‘Chenin Blanc‘, o po antrinės fermentacijos butelyje filtracija yra greita, todėl netenkama nemažai skoninių savybių.
Charmant metodas šiuo metu plačiausiai naudojamas metodas putojančio vyno gamyboje. Pavadinimas kilęs nuo prancūzo Eugene Charmant pavardės, kuris pirmasis sugalvojo šį metodą pritaikyti industrinėje gamyboje. Charmant sinonimas - Italian Method, bulk method, tank method, cuve close. Charmant metodu gaminant vyną į aukšto slėgio talpą yra įpilama cukraus ir mielių. Po fermentacijos vynas išpilstomas į butelius. Toks gamybos metodas yra pigus, nereikalauja daug vietos, pagaminamas vienodo skonio produktas. Visas gamybos procesas gali užimti tik kelias savaites. Naudojamos vynuogės yra pigesnės už tas, kurios yra auginamos Šampanėje. Tokie vynai dažniausiai pasižymi vaisiškumu, mielių įtaka beveik nėra jaučiama. Juos reikia gerti jaunus kol juose daug vaisių aromatų ir gaivos. Žymiausieji tokio putojančio vyno atstovai - itališkas prosecco ar asti ir vokiškas sekt.
Pats pigiausias ir greičiausias būdas pagaminti putojantį vyną yra jau sufermentuoto vyno prisotinimas angliarūgšte. Procesas lygiai toks pats kaip ir gazuotų vaisvandenių gamyboje. Dažnas tokio vyno minusas - itin dideli ir agresyvūs burbuliukai, mielių įtakos visai nesijaučia. Matyt dėl pastarųjų minusų toks gamybos metodas nėra itin populiarus.