Pažintis su augančia natūraliojo vyno rinka Lietuvoje

„Ką turite keistesnio?“

„Toks kaip prosekas, bet kitoks“ – taip viename Vilniaus restorane man buvo pristatytas pirmasis gyvenime ragautas natūralusis vynas. Tiesą sakant, vienintelis panašumas su proseku ten buvo burbuliukai, todėl po tokios įžangos ragautas petnatas nustebino dar labiau. Kodėl jo burbuliukai tokie „mandagūs“, bet gėrimo charakteris – savotiškai laukinis? Kodėl šis sodriai geltonos spalvos gėrimas taurėje – lyg debesuotas?

Po tos vakarienės pirmąkart pradėjau aiškintis biodinamikos ir natūraliojo vyno apibrėžimus. Pagavo azartas: ar visų jų skonis lyg ir vyno, lyg ir ne? Kai reikėdavo greitai kam nors pristatyti natūralųjį vyną, ilgainiui kompanijoje nusistovėjo pasakymas „keistas, bet gerai keistas“.

Seanas Braidas

Azartas toliau augo. „Ką turite keistesnio?“ tapo įprastu klausimu, renkantis naują natūralųjį vyną. Vynų epitetai ėmė radikalėti: gėrėme „tvartelius“, ieškojome „rūsio“, „babos kaimo“ ir dar balažin ko. „Būtent tokį gertume laukuose po šienapjūtės darbų!“ –  kalbėjo degustuotojai, gyvenime rankose nelaikę dalgio.

Ir tada, kai jau iš didelio rašto galimai buvo priartėta prie krašto, keistuolių ieškotojai prie stalo susižvalgė tarpusavyje, ir kažkas nedrąsiai pasiūlė: „O gal šiandien ko nors… normalesnio?“ Pradėjo vertis rūsių ir tvartelių durys, ir po truputį atradome naujus natūraliųjų klodus, kurių nebebuvo baisu nuvežti ant tėvų ir tetų stalo. Tokių, kurie buvo tiesiog geri vynai - nors ir su cinkeliu, bet be didelio šoko gomuriui.

Dabar tokia pažintinė kelionė po natūraliųjų vynų pasaulį man pačiai kelia kreivoką šypseną – prireikė laiko, kol pamačiau, kad tokie degustuotojai ir diskursas natūraliesiems ir padeda, ir trukdo. Tačiau panašiu būdu jie atrandami ne tik Lietuvoje. Tekste vartoju ne visiems patinkantį, bet prilipusį natūraliųjų terminą ir seku naujienas, laukdama tikslesnio.

Kladingo įvaizdžio spąstuose

Seanas Braidas, iš Sidnėjaus kilęs inžinierius ir trečiojo WSET lygio diplomantas, 2021-aisiais su žmona Auguste Vilniuje atidarė natūraliojo vyno parduotuvę „new skanu“. Pokalbį pradedame nuo karščiausios temos – natūraliojo vyno „keistumo“ (dažniau – funkiness) etiketės naudos ir žalos. „Naudoti tokį epitetą visai gėrimų kategorijai yra klaidinantis apibendrinimas. Iš vienos pusės, funky vynai padėjo atkreipti dėmesį tų žmonių, kurie nuolat ieško naujovių arba kurie vynais iki tol domėjosi mažai. Tačiau ilgainiui tai tapo pirmu į galvą ateinančiu žodžiu, kalbant apie natūralius vynus, nors jie tokie ne visi, ir labai daug vyno mėgėjų tokių tikrai neieško,“ - teigia Seanas. Jam pritaria ir someljė, „Senatorių pasažo“ gėrimų vadovas Simonas Laukaitis (WSET 3), sakydamas, jog tokia etiketė vyną padeda parduoti vieną kartą, tačiau ilgalaikės vertės ji neturi. Vis dėlto, jo teigimu, toks natūraliųjų vynų įvaizdis ypač paplitęs net tarp jo neragavusių. „Vis dar retas vartotojas nesieja natūralumo su yda, todėl natūralumas neturėtų būti komunikuojamas kaip pagrindinis argumentas perkant ar parduodant vyną, labiau – kaip pridėtinė produkto vertė,“ – kalba S. Laukaitis.

Simonas Laukaitis

„Taikyti šį terminą visiems natūraliesiems vynams yra klaidinga, kadangi tarp jų gausu švarių, subalansuotų ir harmoningų vynų,“ – pritaria Rokas Stasevičius, natūraliojo vyno importo įmonės „Vynas Grynas“ įkūrėjas ir vadovas. Jo teigimu, pasitaiko atvejų, kai funkiness etikete bandoma pridengti ir vynus su ydomis, o gebėjimas tokiu atveju nepasiklysti tarp skonių ateis su laiku ir gilesniu natūraliųjų pažinimu.

Rokas Stasevičius

Ironiška, bet būtent dėl šios etiketės vis pasigirsta istorijų apie vyndarius anonominius natūralistus: nors ir dirba laikydamiesi natūralistinių idėjų, tačiau sąmoningai to neviešina. Kiek tenka girdėti, tokį sprendimą jie priima siekdami išvengti neva instagraminių vynų įvaizdžio ir bijodami juo atbaidyti pirkėjus, kurie tokio įvaizdžio taip pat nesivaiko. Todėl gali būti, kad jau esate ragavę arba net kurį laiką mėgaujatės natūraliuoju vynu, to nė nežinodami.

Natūralieji – pasaulinių vartojimo tendencijų veidrodis

Nekeista, kad publikos dėmesį pirmiausiai užkariavo natūralieji keistuoliai: nauji produktai bet kurioje srityje dažnai plinta greičiau, jeigu pabrėžiama jų priešprieša, savybės, kurių status quo neturi. Be to, visi pašnekovai, apibūdindami natūraliojo vyno pirkėją, mini panašius raktažodžius: jaunesnioji karta; smalsūs, sąmoningi bei tvarumą vertinantys vartotojai; naujovių ieškotojai; modernūs restoranai. Z karta – žmonės, kurių pagrindinis naujienų ir informacijos šaltinis yra socialinės medijos, atliko svarbų vaidmenį populiarindami natūraliųjų vynų kaip išsišokėlių įvaizdį.

Remiantis „Pricewaterhousecoopers“ 2023 m. liepą atliktu rinkos tyrimu, 8 iš 10 millenialsų bei Z kartos vartotojų sutinka už produktą mokėti daugiau, jei jis pagamintas tvariai. Šis punktas įdomiai susilieja su kita pasauline tendencija – mažėjančiu alkoholio vartojimu jaunesniųjų kartų tarpe. S. Braidas ir S. Laukaitis sutaria, kad, mažėjant perkamo alkoholio kiekiui, žmonės yra linkę ieškoti kokybiškesnio, asmenines vertybes atliepiančio produkto bei mokėti už jį daugiau. „Renkantis natūraliuosius vynus, žemiausia kainų riba yra kiek aukštesnė nei konvencinių, ir tikslinis vartotojas supranta to priežastis,“ – aiškina S. Laukaitis.

Tokias pat tendencijas patvirtina ir rinkos tyrimų agentūra „Mintel“, įvardydama dvi iš keturių pagrindinių Z kartos charakteristikų: 1) reikalavimą, jog įmonės veiktų tvariai (34 proc. respondentų teigia, kad įmones, kurios nesiima gamtą tausojančių priemonių, vertėtų boikotuoti), ir 2) pasišventimą įtraukčiai bei įvairovei. Nors pastarasis punktas dažniau girdimas kalbant apie lyčių, rasių ar tikėjimų įvairovę ir vienodą jų atstovavimą, ši vertybė perkeliama ir į kitas sritis: augančią jaunų vartotojų kartą domina menas iš niekada nematytų šalių, nepažintų kultūrų istorijos, o gastronomijoje – nieko panašaus neprimenantis vynas iš retai vyno žemėlapyje matomų šalių (neveltui „Mintel“ tyrimai Z kartos atstovo skonį taip pat apibūdina kaip „linkusią į nuotykius“).

„Natūraliojo vyno pasirinkimas tiesiogiai atliepia platesnius rinkos judėjimus: vartotojas ieško tvarių produktų ir skaidrių gamintojų. Mes norime žinoti, kas ir kokiu būdu sukūrė produktą, kuris patenka į mūsų kūną,“ – teiga S. Braidas. Vardydami šalis, iš kurių renka savo vynų krepšelį, S. Laukaitis ir S. Braidas greta klasikinių regionų taip pat mini ir giria Čekiją, Slovakiją, Slovėniją, Graikiją, Baskų kraštą Ispanijoje. „Manau, kad atstovauti vyndariams iš Vidurio ir Rytų Europos pasirinkome ypač geru metu – jie išgyvena pakilimą, siūlydami puikios kokybės, be galo įdomius vynus už labai priimtiną kainą,“ –tikina S. Braidas.

Kintantys pasirinkimo kriterijai

Rinkdamiesi natūralųjį vyną, vartotojai gauna kokybišką produktą už jiems logiškai atrodančią (t.y. pagrįstai aukštesnę) kainą; aiškią informaciją apie gamintoją ir gamybos būdus – tvarius ir palankius gamtai.

Pašnekovai sutaria, kad ryškiausiai natūraliųjų pasirinkimą formuoja sezoniškumas. Tačiau čia panašumai su konvencinių vynų rinka baigiasi. S. Laukaitis pastebi, kad, priimant sprendimą, svarbiausiu veiksniu vartotojui tampa vyno skonis, o šalis, regionas ir vynuogės keliauja į antrąjį planą. R. Stasevičius eina dar toliau: „Vartotojai gali mokėti daugiau už vyną, kurio istorija, etiketė ar net spalva jiems pasirodys įdomi. Atsiranda naujų kriterijų renkantis vyną, tarp jų ne paskutinis yra ir nuotaika.“

Rokas Stasevičius

O štai S. Braidas šia kryptimi netgi sąmoningai pastūmėja klientus. „Manau, kad rinkdamiesi natūraliuosius pagal kilmę ir vynuoges veikiau apribojame save, pasiduodami mąstymui, koks „turėtų“ būti vynas. Tačiau terroir bei vaisiai gali sublizgėti naujomis spalvomis. Be vynų, stengiamės klientams pasiūlyti ir naują požiūrio kampą,“ – teigia jis. Čia jo ir S. Laukaičio nuomonės kiek išsiskiria: pastarasis stengiasi sujungti visų vartotojų pasirinkimo kriterijus. „Man svarbios tvarumo ir pagarbos aplinkai idėjos bei vyndario sąžiningumas prieš vartotoją. Savo vežamais vynais noriu mažinti takoskyrą tarp natūralaus ir konvencinio vyno vartotojų, nes kalbu apie vertybes, ideologijas, bet ne ydingą vyną. Rinkdamas vynus, siūlau vartotojui pažįstamo skonio, bet tvariai pagamintą vyną,“ – dėsto jis.

Natūraliojo vyno rinka – jauna, nauja ir auganti. Pasiūlą pirmiausiai formuoja patys tiekėjai, kadangi klientų pageidavimai dar nėra aiškiai susiformavę. „Mano importuojamų vynų atranka vyksta per asmeninę prizmę. Kiekvieną ragauju 3–4 kartus, tikrinu Mėnulio kalendorių. Noriu kalbėti apie mažiau girdėtas šalis, regionus, vynuoges. Bandau patenkinti paklausaus vyno poreikį, bet drauge noriu ir provokuoti bei stebinti. Dirbu tik su vynais, kuriais pats tikiu,“ – pasakoja S. Laukaitis.

R. Stasevičius didžiąją dalį vynų taip pat parenka pagal asmeninius kriterijus. Tokiu principu dirbo nuo pat pradžios, kai importo idėja kilo šeimos ir bičiulių tarpe: „Negaliu sakyti, jog pajutome paklausą rinkoje ir dėl to pradėjome importuoti natūralųjį vyną. Greičiau žinojome, kad kokybiškas, tvarus ir tikras produktas suras savo pirkėją.“ Kalbant apie importo apimčių pokyčius, būtent jis pastebi didžiausią augimą. Tai nestebina, kadangi iš visų kalbintų natūraliojo vyno importuotojų „Vynas Grynas“ Lietuvoje startavo anksčiausiai, dar 2015-aisiais.

Ateitis – šviesi ir įvairi

Visi pašnekovai sutaria, kad natūraliojo vyno pažinimas Lietuvoje dar yra startinėje pozicijoje, bet sutinka, kad augimo progresija čia atitinka standartinį vidurkį, ir išsako optimistines prognozes. „Manau, jog natūraliojo vyno populiarumas čia dar kurį laiką augs, nors pasaulyje jis turbūt jau pasiekė savo piką ir toliau egzistuos kaip svarbi rinkos dalis. Nemanau, kad natūralieji užkariaus visus ir visur, tačiau tikiu, kad natūralistų ir konvencionalistų stovyklos susitiks kur nors pusiaukelėje. Tai vyksta jau dabar, vis didesnė gamintojų dalis po truputį „natūralėja“, o tai tikrai yra pergalė visiems,“ – apibendrina S. Braidas.

Bet kuriuo atveju pergalių čia galime įžvelgti daugiau nei pralaimėjimų. Tvarumo temos ir praktikos vertinamos vis labiau. Augant pasiūlos įvairovei, džiaugiasi vartotojai. Aiškiai atliepdami ir pabrėždami dabartinėje rinkoje svarbius raktažodžius, natūralistai kokybišku vynu sudomina žmones, kuriuos alkoholis iš principo domina mažiau nei ankstesnes kartas. Konvencionalistai bando po truputį „žalėti“, tikėdamiesi atsiriekti klientų iš to paties pyrago (nors tai galbūt ir nenuoširdu, tačiau apskritai – naudinga). Anoniminiai natūralistai (tie, kurie savo tvarių gamybos būdų neviešina), nors savo įvaizdžio su šia kryptimi nesieja, vis vien parodo pagarbą žemei. O mes visi toliau kolektyviai mokomės priimti skonių įvairovę, atskirti originalumą nuo ydos bei pagrįstai kalbėti apie vyną.