Šį klausimą uždaviau savo kolektyvo darbuotojams. Atsakymų įvairovė sužavėjo: austrės, architektūra, kalnai ir troliečiai, mūvintys trumpas, ties keliais besibaigiančias kelnes, žalia spalva ir vynas, arklių kvapas ir baltasis vynas. Vynas, vynas, vynas, vynas...
Nenustebkite, kad vis daugiau gyventojų Lietuvoje, gretimose Europos ir tolimesnėse užjūrio šalyse austrišku vynu mėgaujasi kaip ir vokišku, itališku, prancūzišku ar ispanišku.
Austriško vyno populiarumą lemia daugelis veiksnių: vyndarių aktyvumas ir didelės pastangos pagaminti kuo puikesnį gėrimą, įvairių šalies regionų skirtumai ir specifika, didėjantis eksportas, aktyvus ir kūrybingas skirtingų kartų vyndarių bendradarbiavimas, nepailstama tokių organizacijų kaip Vyno rinkodaros valdyba (Wine Marketing Board) ir diplomatinių atstovybių veikla užsienyje. Lankydamiesi parodose ar pas vyndarius, panašų rėmimo veiklos aktyvumą pastebėjome tik Italijoje. Tolerancija ir pagarba vienas kitam, bendradarbiavimas dėl kliento ir pačių vyndarių patogumo, moralinė ir materialinė parama, smalsumas ir geranoriškumas – tik keli svarbiausi sėkmės garantai, lemiantys didėjantį vyno gamintojų aktyvumą ir jų produkcijos populiarumą užsienio rinkose.
Tačiau austriškų vynų kelią pradėkime nuo pradžių. Prieš keletą metų nuvykome į Austriją pasidomėti vietos vynu vedami įdomumo ir dėl to, kad būtų patenkinti jaunos mūsų rinkos poreikiai. Toldami nuo Vienos ir gėrėdamiesi kalvų slėniuose įsikūrusių senoviškų pilių siluetais, kuriuos supo stačiuose šlaituose augantys seni vynuogynai, išgirdome tokią istoriją:
„Jaunas padavėjas nedideliame Langenlois (tarimas: l a n g e n l o i s) miesto restorane aptarnauja viešnią iš užjūrio. Paklaustas, kokį vyną siūlytų prie pasirinktų patiekalų, vaikinas nė nemirktelėjęs atsako: „Gruner Veltliner“ – baltųjų pipirų aromatų, mineralų turtingo skonio, iš Vachau regiono, o jeigu ponia pageidautų raudonojo – tada austriškojo iš ‘Zweigelt’ arba ‘Blaufrankish’ ar ‘Pinot Noir‘ vynuogių. Dama susiraukia ir širsdama pareiškia, kad negeria prastų, nežinomų vynų – ji pageidautų ko nors rimtesnio. Kadangi restorane patiekiami tik austriški vynai, jaunasis someljė kreipiasi pagalbos į savininką. Šis mielai nusišypso ir pasiūlo „Pinot Noir“ iš Lanženlua. Ponia, skanaudama vyną bei patiekalus, patenkinta giria, o išeidama palieka nemažai arbatpinigių už puikų aptarnavimą ir gerą įvairių vynų pasirinkimą“.
Kiekvienos vyną gaminančios šalies parduotuvėse ar restoranuose dažniausiai galima pamatyti vien tos valstybės ar konkretaus regiono gėrimus. Tik aukštesnės klasės restoranai pateikia viso pasaulio vynų įvairovę. Tačiau net apsiribodami savo produkcija, austrai turi ką pasiūlyti. Vos penktadalį šalies teritorijos dengiantys vynuogynai pagal klimato, dirvos, vynuogių, tradicijų specifiką suskirstyti į keturis regionus, padalytus į 18 mažesnių vynininkystės rajonų.
Dideliu greičiu lėkėme šiais regionais, kai kur trumpam stabtelėdami, kad suprastume, kuo jie skiriasi vienas nuo kito ir ko kiekviename reikėtų ieškoti.
Į šiaurės rytus nuo Vienos driekiasi banguotos pirmojo Austrijos DAC (Districtus Austriae Contralliatus) regiono kalvos. Tai Vainfyrtelis, didžiausias šalies vynininkystės regionas. Daugelį metų šios vietovės gyventojai vertėsi žemės ūkiu, augino daržoves, vaisius. Vynuogės sudarė tik nedidelę turimų kultūrų dalį. Ir tik visai neseniai, suvokdami, kad permainingas klimatas (karštos vasaros ir netikėta krūša), priemolis, pirminės uolienos, juodžemis ir liosas puikiai tinka vyraujančioms Austrijos vynuogėms ‘Gruner Veltliner’. Tokios gamtos sąlygos pasirodė puikios ir raudonosioms vynuogėms ‘Zweigelt’ bei ‘Blauer Portugieser’, iš kurių šiame regione gaminamas tvirtos struktūros, koncentruotas, minkštų vaisių aromato vynas. Dabar užsukus į šio regiono 700 metų ir daugiau skaičiuojančius miestelius, vis dar galima pajusti žemdirbystės raidos dvasią. Ją atskleidžia vietos gyventojų sukurta atmosfera: šiaudiniai žmonės (iš laukų atvežtos kultūras saugojusios baidyklės) imituoja čionykštes tradicijas, muziejai, senosios bažnyčios ir į žemę įkasti rūsiai (kai kurie net kelių aukštų) gatvės (dar viena šio regiono specifika, vadinama kellergassen). Prieš kelerius metus būtent šiame regione buvo sukurta pirmoji DAC sistema, taip siekiant priartinti vynų klasifikaciją prie Italijos (DOC), Prancūzijos (AOC), Ispanijos (DO) sistemų. Daugiau kaip 400 regiono vyndarių šiandien turi teisę siūlyti vynus su užrašu etiketėse „Weunviertel DAC“, o tai reiškia, kad gėrimas, pagamintas iš ‘Griuner Veltliner’ vynuogių, yra subtiliai vaisinis, baltųjų pipirų aromato, mažiausiai 12 laipsnių stiprumo, be žymios brandinimo ąžuole įtakos ir atitinka visus kokybiško vyno (Qalitatswein) reikalavimus.
Keli žymesni vyno ūkiai: Pleil, E. Gruber, Weinrieder, Binder, A. I. Amon, Windisch, Koller, Lobner, ir daugelis kitų, vertų jūsų dėmesio.
Pavažiavę į vakarus palei Dunojų, patenkame į aštuonis kartus mažesnį turtingos dirvos rajoną Donaulendą. Populiariausios šios vietovės vynuogės – ‘Gruner Veltliner’. Iš jų pagamintas vynas yra tvirtos struktūros, prieskoninis. Čionykštės kalvos ir mikroklimatas nesvetimas ir kelioms kitoms ištroškusių vieniečių pamėgtoms vynuogių rūšims: ‘Riesling’, ‘Pinot Blanc’ ir ‘Zweigelt’. Iš jų spausto vyno kas vakarą ir savaitgaliais susirenkama ragauti daugybėje vyndarių įkurtų restoranėlių „Heurigen“. Idealios vynininkystės sąlygos galbūt ir nulėmė, kad būtent čia dar 1114 metais įsikūrė garsus vienuolynas „Klosterneuburg“, iki šių laikų tęsiantis vyno gamybos tradicijas. O praėjusiame amžiuje jaunoji vyndarių karta, paskatinta „terroir“ poveikio vynui, pradėjo organinę vynininkystę.
Keli žymesni vyno ūkiai: S. Bauer, J. Ehmoser, Stift Klosterneuburg, F. Leth, Wimmer-Czerny, ir daugelis kitų, vertų jūsų dėmesio.
Palei Dunojų keliaudami į vakarus ir šiauriau, pamatome stačių terasinių laiptų išraižytus Vachau rajono laukus. Tai neįkainuojama Austrijos kultūros paveldo dalis. Barokinio stiliaus kaimeliai, tūkstančių žydinčių abrikosmedžių pavasarį ir vynmedžių margumynas rudenį sukuria spalvų, aromatų ir skonių simfoniją. Ištisus metus ja pasigerėti vyksta milijonai vietos ir užsienio lankytojų. Šio rajono vynas turi ypatingą klasifikaciją. „Riesling“ ir „Gruner Veltiliner“ vynai pagal struktūrą ir stiprumą skirstomi į steinfeder (aromatingi ir lengvi), federspiel (elegantiški, tvirtesnės struktūros) ir smaragd (galingi, prinokę). Saulėti šlaitai, pirminės uolienos, smėlio ir lioso mišinys suteikia vynui mineralų prieskonį, lengvesniuose jaučiami abrikosų ir persikų tonai, tvirtesniuose – egzotinių vaisių aromatai.
Keli žymesni vyno ūkiai: L. Alzinger, Hirtzberger, J. Hogl, J. Jamek, E. Knoll, F. X. Pichler, K. Lagler, Prager, J. Schmelz, Frie Weingartner Wachau, Dinsltgut Loiben, ir daugelis kitų, vertų jūsų dėmesio.
Trumpam persikelkime į šiaurę nuo Vachau. Čia įsikūrę du nedideli, bet žymūs vynų rajonai, kurių negalima praleisti. Vienas, seniausias Austrijos vyno centras – Kremstalio rajonas su daugybe vėlyvosios Gotikos, Renesanso ir Baroko laikų statinių Kremso mieste. Šalia – Kamptalio rajonas. Jo centras yra didžiausias Austrijos vynų miestas – pradžioje minėtas Langenlois. Lankantis pirmajame, būtina užsukti į tolimą praeitį menantį vynininkystės muziejų, o pataikę tinkamu laiku turėsite puikią galimybę dalyvauti metinėje vyno mugėje. Ten iš visų Žemutinės Austrijos vynų Kremstalio išsiskiria minkštų vaisių aromatu ir savitu pipiriškumu (‘Gruner Veltiliner’), ‘Riesling’ vynuogių gėrimai iš akmeningų terasų pasižymi elegancija ir kvapnumu. Nors Kamptalio rajono vynų paletėje baltosios vynuogės (‘Griuner Veltliner’, ‘Riesling’, ‘Pinot Blanc’ ir ‘Chardonay’) vis dar vyrauja (joms būdingi prieskonių aromatai, patrauklus rūgštumas, krištolo skaidrumo mineralumas), raudonųjų vynų mišinių populiarumas auga.
Keli žymesni vyno ūkiai:
– Kremstalis: W. Aigner, Dockner, Felsner, Lenz Moser, Moser Sepp, Salomon-Undhof, M. Nigl, Stadt Krems ir kiti.
– Kamptalis: J. Aichinger, Allram, W. Brundlmayer, Jurtchitch- Sonhof, M. Hagger, Leitner, J. Top
ir daugelis kitų, vertų jūsų dėmesio.
Norint apvažiuoti visus Austrijos vynininkystės rajonus, nors dienai sustoti juose, kelionė turėtų trukti mažiausiai 14 dienų, kad būtų galima pajusti jų išskirtinumą. Skaičiuokime: 18 didesnių ir mažesnių rajonų, vienur sustojame, kitus tik aplekiame. O kur dar poilsis ir grožėjimasis aplinka, kur virtuvės ypatybės ir bendravimas su vyndariais. Patariame tokią kelionę padalyti į dvi dalis: pirmoji – Žemutinė Austrija, antroji – Burgenlendas ir Štajermarkas.
Taigi šį kartą prieš peršokdami į Burgenlendo teritoriją trumpam užsukime į Karnuntumą, o vėliau pasinersime į saldžiojo ir raudonojo vyno jūrą.
Ilgai ir paslaptingai tylėjęs Karnuntumo rajonas prabilo jaunosios kartos vyndarių kalba. Būtent šie žmonės, tikėdami vietovės klimato ir dirvožemio potencialu, gamina turtingus ‘Gruner Veltliner’ ir tvirtus, vaisinius, prinokusių taninų raudonuosius ‘Zweigelt’, ‘Blaufrankish’ ir ‘Cabernet’ vynuogių vynus. Smėlis, priemolis, žvyras ir liosas, Noizydlerzė ežero įtaka iš vienos pusės, vėsus vėjas nuo Dunojaus daro didžiausią įtaką turtingos struktūros vynui.
Keli žymesni vyno ūkiai: Taferner, Wallner, Pitnauer, Pichler, Netzl, F. u. Ch. Netzl, Markowitch, ir daugelis kitų, vertų jūsų dėmesio.
Palikime šiaurinę ,Gruner Veltliner‘ vyravimo karalystę ir leiskimės į pietus, į daugiau nei 16 tūkst hektarų Burgenlendo teritoriją, kurios didesnę dalį apima Noizydlerzė, Vienos jūros, vynuogynai. Aplink ežerą besidriekiančius, dažnai rytais juos apgaubia storas rūko sluoksnis, o tai suteikia puikią galimybę čia gyvenantiems vyndariams pagaminti įstabaus saldumo ir rūgštumo balanso, kilmingojo puvinio paveiktų vynuogių vynus, nuo auslese iki eiswein saldumo kategorijos. Čia vyrauja ‘Pinot Blanc’ ir ‘Welshriesling’ vynuogės. Šį duetą berenauslese ir trockenberenauslese vynuose puikiai papildo ‘Chardonnay’, ‘Bouvier’, ‘Muscat Ottonel’ ir ‘Traminer’ vynuogės. Raudonųjų ‘Zweigelt’ ir ‘Blaufrankish’ vietos vynuogių deriniai, pagerinti tarptautinėmis ‘Cabernet Sauvignon’ ir ‘Merlot’ veislėmis, sudaro turtingus mišinius, pasaulyje žinomus „Pannobile“, „Seewinkler Impressionen“ pavadinimais. Būtina paminėti išskirtinį šiame regione statusą turintį Rusto miestelį, kuriame įsikūrusi Austrijos vyno akademija. Ten nuo 1957 metų vyksta muzikos ir vyno vasaros festivaliai.
Keli žymesni vyno ūkiai: Achs, G u. H. Heinrich, Stiegelmar, Hllinger, A. Kracher, H. Lang, Pockl, Velich, Weiss, ir daugelis kitų, vertų jūsų dėmesio.
Jeigu pavargote ar atsibodo keliauti, akį ir sielą pažadins bei atgaivins neapsakomo grožio Štaermarko kalvos ir slėniai. Šis regionas vadinamas Austrijos Toskana. Gražiausia čia rudenį, kai tankūs lapuočių miškai geltonomis, raudonomis, rudomis ir žaliomis juostomis juosia raudonas ir baltas uogas sirpinančius vynuogynus. Iš baltųjų vynuogių pačiomis svarbiausiomis laikomos ‘Sauvignon Blanc’, ‘Welshriesling’, ‘Pinot Blanc’, ‘Chardonnay (Morillon)’, ‘Muskateller’. Kai kurie vynai fermentuojami didelėse medinėse ar nerūdijančio plieno statinėse, tvirtesni ir turtingesni brandinami mažose ąžuolinėse. Raudonieji ‘Blauburgunder’, ‘St. Laurent’, ‘Zweigelt’ vynai – sodrūs ir aromatingi.
Keli žymesni vyno ūkiai: Neumeister, Winkler-Hermaden, Polz, Gross, Harkamp, Sattlerhof, Tement, ir daugelis kitų, vertų jūsų dėmesio.
Dar truputį į vakarus prasideda kalnai, teritorijos, kurias daugelis iš mūsų jau seniai pasirinko kaip žiemos poilsio vietą. Po aktyvios slidinėjimo dienos atsisėdę jaukiame restorane ir paėmę valgiaraštį pamatysime didelį austriškų vynų pasirinkimą. Ne vienas iš jų jau daug metų iš eilės tarptautinių vyno žurnalų ir parodų aklosiose degustacijose gauna aukščiausius įvertinimus.
O koks šių metų derlius?
Austrijos vyno rinkodaros valdyba praneša: „Sunkūs metai. Nedidelis kiekis, bet didelė įvairovė. Nuostabus baltųjų vynų balansas. Kvapnūs, švelnių vaisių skonio, aiškiai atskleistas tipiškumas...
Dar mažesnis raudonųjų vynų kiekis. Subtilus vaisių skonis, vidutiniai taninai. Puikūs jauni vynai...“
Spausdintoje žurnaloversijoje rasite Austrijos vyno regionų žemėlapį.
