Graikijos vynas

Graikijos vynuogių auginimo ir vyno gamybos tradicijoms – per 4 tūkstančius metų. Nors vyndarystė gimė ne Graikijoje, bet šioje šalyje ji įgavo reikšmės – kartu su žemdirbyste ir gyvulininkyste tapo žemės ūkio dalimi.

Kai kuriems graikų miestams-valstybėms vyno gamyba buvo vietinės pramonės pagrindas, o besiplečiantys vynuogynai užimdavo vis daugiau dirbamos žemės, kurios kartais pristigdavo net javų auginimui.

Vynas tapo įprastu, kasdieniu, o ne tik šventiniu ar aukštuomenės gėrimu. Kartu su žemės ūkio produktais jis tapo svarbia preke. Kartais net atstodavo valiutą, ypač aktyvioje prekyboje tarp Graikijos salų. Pagaliau vyno vartojimas skatino atsirasti vartojimo priemonių gamybą: pradėti gaminti ąsočiai, vyno taurės ir indai jo laikymui. Vynas vaidino svarbų vaidmenį mene, Graikijoje atsirado ir pirmieji enologiniai terminai.

Graikijos vynininkystės klestėjimo laikotarpis, patyręs ir pakilimų, ir nuosmukių, tęsėsi nuo Antikos iki Viduramžių ir pasibaigė kartu su turkų invazija (1430–1699 m.).

Šiandieninėje Graikijoje yra per 130 000 ha vynuogynų ir gaminama beveik 0,5 milijardo litrų vyno per metus. Tai gana daug, tačiau graikų vynas pasaulyje vis dar nėra pripažįstamas. Prieš 20–30 metų graikų vynas buvo laikomas, švelniai tariant, itin tradiciniu. Tikrai geras graikiškas vynas buvo retenybė, dauguma buvo namudiniai, netenkinantys užsieniečių skonio. Dar ir dabar vidutinė vyno kokybė toli gražu nėra tokia, kokios norėtųsi, tačiau po didelių investicijų ir naujausių metodų taikymo jau galima nesunkiai rasti ir gero graikiško vyno.

Klimatas, dirva ir vynuogių veislės

Graikiško vyno stilių įvairovė kyla dėl labai skirtingų atskirų regionų gamtinių sąlygų ir dėl vietinių vynuogių veislių gausos. Apskritai Graikijos klimatas yra sausas ir šiltas, o dauguma vynuogynų auga ant šlaitų, kur dirva akmeninga, kalkinė ar net vulkaninės kilmės. Tokiomis sąlygomis galima pagaminti galingo, koncentruoto raudonojo, taip pat saldaus vyno. O štai taikant naujausias technologijas su temperatūros reguliavimu, įmanoma pagaminti ir lengvo, gaivaus baltojo vyno.

Graikijoje auginama labai daug įvairių vynuogių veislių. Iš raudonųjų vynuogių rasime ir tradicinių graikiškų ‘Mavrodaphne‘, ‘Xynomavro‘ ir ‘Agiorgitico‘, ir prancūziškų ‘Cabernet Sauvignon‘ bei ‘Merlot‘. Populiariausios baltųjų vynuogių veislės yra ‘Assyrtico‘, ‘Rhoditis‘, ‘Robola‘ ir ‘Savatiano‘ (pagrindinė retsinos veislė). Be šių, vis dažniau sodinamos madingosios ‘Chardonnay‘ ir ‘Sauvignon Blanc‘. Saldžiajam vynui gaminti naudojamos ir muskatinių šeimos atstovės, daugiausia ‘Aleksandrijos Muskatas‘.

Graikijos vynų klasifikacija

Kaip ir kitose ES šalyse, Graikijos vynas skirstomas į tris pagrindinius kokybės lygius: rūšinis vynas, krašto vynas ir stalo vynas.

Eksportui ir turistų patogumui aukščiausios kokybės graikiški vynai, be privalomo užrašo graikiškai (onomasia Proeleyseos), paprastai turi dar ir prancūzišką appellation d'origine ar anglišką appellation of origin nuorodą (sutrumpintai AO). Šis užrašas garantuoja, kad vynas tikrai kilęs iš įteisinto vyno gamybos regiono, nurodyto etiketėje, pavyzdžiui, „Patras“, „Rhodos“ ar „Cotes de Meliton“, ir tikrai atitinka kokybės reikalavimus.

Kai kurie tradiciniai geresnės kokybės vynai turi ne tik saugomą geografinę nuorodą, bet vynuogių veislės nuorodą, pavyzdžiui, „Patras Mavrodaphne“. 

Krašto vynas graikiškai žymimas topikos oinos, o šalia gali būti ir užrašas vin de pays ar regional wine.

Stalo vynas graikiškai žymimas oinos epitrapezios, šalia gali būti ir prancūziškas užrašas vin de table ar angliškas table vine. Šie užrašai negarantuoja nei vyno kokybės, nei kilmės.

Naujoviškas vynas iš šalies šiaurės

Naujų technologijų ir gamybos tendencijų revoliucija, kuri graikų vynininkystę apėmė po įstojimo į ES, prasidėjo šiauriniuose Trakijos, Makedonijos ir Epyro regionuose. Dabar tų regionų vynas jau laikomas geriausiu visoje Graikijoje ir dažnai yra visai gero europinio lygio.

Didesnio dėmesio susilaukia vynai ir iš Cotes de Meliton apeliacijos, esančios Chalkidikės pusiasalyje, netoli švento Atono kalno. Čionykščiai vyndariai naudojasi naujausiomis technologijomis ir vietines veisles maišo su prancūziškomis ‘Sauvignon Blanc‘, ‘Cabernet Sauvignon‘ ar ‘Syrah‘.

Mažoje apeliacijoje Drama, esančioje prie Trakijos ir Makedonijos sienos, įsikūrusi viena iš moderniausių Graikijoje vyninių „Kostas Lazaridis“, kurioje daromi puikūs baltieji ir raudonieji bordo stiliaus vynai. Nuo 2004 metų joje konsultuoja Michelis Rolland‘as.

Garsiausias Makedonijos vynas –  raudonasis „Naoussa“ –  yra gaminamas iš ‘Xyromavro‘ vynuogių. Tai labai tamsus, svarus, galingų taninų vynas, kelerius metus brandinamas prancūziško ąžuolo statinėse. Dar keletą metų pabrandintas buteliuose įgauna aksominio švelnumo ir prinokusių figų aromato.

Epyre gaminamas putojantis vynas „Zitsa“ iš vietinių vynuogių ‘Debina‘.

Vidurio Graikija ir Peloponesas

Tesalijoje ir Vidurio Graikijoje daugiausia daroma paprasto, nesudėtingo stalo vyno. Vienintelės geros išimtys yra raudonasis rūšinis vynas „Rapsani“ ir baltasis „Nea Anchalos“.

Peloponese daromas raudonasis rūšinis vynas „Nenea“ iš ‘Agiorgitico“ veislės, brandinamas ne mažiau kaip 12 mėnesių prancūziško ąžuolo statinėse. Vynas svarus, galingo džiovintų slyvų, persikų ir prieskoninių žolelių aromato. Kalkėtuose šlaituose apie Patro uostą iš veislės ‘Rhoditis‘ daromi sausi baltieji vynai, verti dėmesio dėl subtilaus vaisiško aromato.

Salų vynas

Šimtai graikiškų salų ir salelių sudaro savitą vyno mikropasaulį. Naujovės į salas patenka labai sunkiai ir gerokai pavėluotai, todėl vynas jose išlaikęs tradicines ypatybes. Vis dėlto pastaruoju metu ir ten pastebimas kokybės gerėjimas. Kadangi salose mėgsta lankytis ir lietuviai, jiems galime rekomenduoti kai kuriuos ten daromus vynus.

Kretoje, Knoso apylinkėse, auga seniausi Europoje vynuogynai. Ten daromi tradiciniai raudonieji iš labai senų veislių ‘Kotsifali‘, ‘Liatikos‘ ir ‘Mandilaria‘.

Vynas „Paros“ iš Paro salos yra trešnių spalvos ir gaivaus vaisiškai gėliško aromato, jis daromas maišant raudonąsias ‘Mandilaria‘ su baltosiomis ‘Monemvassia‘.

Santorinio saloje sausas baltasis daromas iš ‘Assyritiko‘ veislės ir kvepia citrusiniais  vaisiais.

Vienas geriausių graikiškų baltųjų vynų yra iš Kefalonijos salos vyninių. Tai elegantiškas, riešutinių ir citrusinių aromatų vynas „Kefallinia Robola“. Rodo saloje galima rekomenduoti raudonąjį „Chevalier de Rhodes“.  

Saldusis ir likerinis vynas

Nuo amžių Graikija garsėjo savo saldžiaisiais vynais, puikiai pavykstančiais tokiame šiltame klimate. Graikiškas saldus vynas žymimas užrašu oinos glykys arba vin doux.

Itin vertinami vynai iš Samo salos: „Samos Vin Doux Naturel“, „Samos Vin de Liquer“ ir „Samos Nectar“. Šie vynai gaminami labai skrupulingai laikantis kokybės reikalavimų.

Taip pat geri muskatai ir iš Limno salos („Limnos Muscat“) – ištaigingi, saldūs, galima sakyti, barokiniai vynai, kvepiantys medumi ir rožėmis. 

Peloponese, Patro apylinkėse, daromas labai saldus raudonasis „Patras Mavrodaphne“. Stiprus, svarus, prieskoniškas, panašus į portą.

Vietinės graikiškos vynuogių veislės

Assyrtiko (ασύρτικο)

Pagrindinė baltųjų vynuogių veislė, auginama visoje šalyje ir laikoma pačia geriausia. Kai kas mano, kad ši veislė yra viena geriausių ir Pietų Europoje. Vynas iš ‘Assyrtiko‘ gaivus, minerališkas, ekstraktyvus ir geros rūgšties, tačiau drauge ir lengvas bei tinkantis brandinimui statinėse. Geriausia šios veislės savybė yra ta, kad nepriklausomai nuo uogų sunokimo visada turi daug rūgšties.

Agiorgitiko (αγιωργίτικο)

Raudonųjų vynuogių veislė, daugiausia žinoma garsiame Nemėjos rajone Peloponese. Vynas švelnus, vaisiškas, būdingi juodųjų serbentų, slyvų, odos, cinamono ir prieskonių kvapai. Taninai nėra stiprūs, todėl vynas dažnai naudojamas maišyti su galingesniais vynais. Veislė universali – galima daryti tiek lengvą, tiek ir svarų vyną. Gerai tinka ilgesniam brandinimui.

Pavadinimas lietuviškai reiškia „Šv. Jurgio veislė“.

Xynomavro (ξινόμαυρο)

Raudonųjų vynuogių veislė, kilusi iš Makedonijos ir ten plačiai naudojama. Geriausiai žinoma iš Naoussa ir Rapsani apeliacijų vynų. Šios veislės vynas svarus, labai tinka ilgam brandinimui. Sudėtinga veislė, kurią įvaldo tik geras vyndarys. Vynas kvepia serbentais ir juodosiomis alyvuogėmis su prieskoninių žolelių (raudonėlio, čiobrelio, rozmarino) akcentais, yra geros rūgšties ir labai tamsios spalvos. Labai stiprūs veislės taninai, tad kartais lyginama su ‘Nebbiolo‘. Dažnai maišoma su kitomis veislėmis. Laikoma geriausia graikiška raudonųjų vynuogių veisle. Jos pavadinimas reiškia „rūgšti juoda“. Puikiai dera su vietiniais mėsos patiekalais.

Malagousía (μαλαγουζιά)

Įdomi baltųjų vynuogių veislė, kuri buvo jau beveik dingusi ir tik atsitiktinai keleto vyndarių atgaivinta. Manoma, kad tai tolima kurio nors muskato ar malvazijos giminaitė. Dabar auginama visoje Graikijoje. Labai aromatinga ir po atgimimo gana staigiai užkariavo vietinę rinką. Vynas lengvas, gaivus, kvapnus, skirtas greitam vartojimui.

Limnio yra svarbi graikų vynuogių veislė, naudota raudonojo vyno gamybai dar prieš 2000 metų. Manoma, kad ji kilusi iš Egėjo jūros salos Limnės. Dabar ‘Limnio‘ yra auginama Chalkidikės pusiasalyje, graikų Makedonijos regione, Rapsani ir Thessalia apeliacijose. ‘Limnio‘ subręsta vėlai ir yra atspari sausroms.

‘Limnio‘ vynai yra sodrūs, turintys daug alkoholio ir labai žoliški, savito lauro lapų skonio. Vis labiau populiarėja mišiniai su ‘Cabernet Sauvignon‘ ir ‘Cabernet Franc‘.

Mavrodaphne

Dar viena vietinė raudonųjų vynuogių veislė, auginama Patro miesto Peloponese apylinkėse. Jos pavadinimas reiškia „juodasis lauras“. Vynas labai tamsios spalvos. Plačiai naudojama gaminti Graikijoje populiariam saldžiam vynui (labiausiai žinomas „Achaia Claus“), kelerius metus brandinamam senose statinėse. Kiti gamintojai iš šios veislės daro ir sausą vyną, vadinamą Mavro („juodasis“).