Juo 2018 metais įvairiose valstybės institucijose planuojama išleisti 27,4 mln eurų. Ir nors planas apima ne tik alkoholio, bet ir narkotikų, tabako prieinamumo ir vartojimo prevencijos bei mažinimo priemones, svarbiausia žinutė, kuri transliuota LR Vyriausybės spaudos pranešime yra siekis alkoholio vartojimą per du metus sumažinti nuo 14,4 l/žmogui sumažinti iki 12,4 l. Vyno dalis bendrame lietuvių suvartojamo alkoholio kiekyje yra mažytė ir galima sakyti, neaktuali niekam. Tačiau vyno industrija nukenčia nuo bendro valdžios veiklos plano. Todėl dokumente ieškojome punktų, kurie teisiogiai liečia alkoholio sritį ir bandome tai susieti su tuo, kaip bus pasiektas deklaruojamas alkoholio vartojimo sumažėjimas.
Dokumento bendrosiose nuostatose - įdomi statistika
2.1.1. punkte pastebima, kad Valstybinės institucijos pradėjo remtis Statistikos departamento informacija apie alkoholio suvartojimą, o ne PSO statistika, kuria buvo grindžiamas poreikis keisti AKĮ (Alkoholio kontrolės įstatymo) pataisas 2017 m. birželio 01 d. Taigi, dabar fiksuojama, kad 2015 m. kiekvienas 15 metų ir vyresnis asmuo suvartojo 14 litrų legalaus alkoholio, o 2016 m. – 13,2 l. Nerimą valdžiai kelia ne nors ir žemėjantis, bet vis dar aukštesnis nei Europoje, suvartojamas gryno alkoholio kiekis, bet tai, kad nemažėjo alkoholį vartojančių žmonių dalis visuomenėje (67,1% - 2016 m., 66,7 – 2012 m.). Punkte pastebima, kad iš 28 600 Lietuvos gyventojų, kuriems nustatyta tiesiogiai su alkoholiu susijusi diagnozė, daugiausia buvo vidutinio amžiaus vyrų ir kaimo gyventojų. Galima tikėtis, kad ši informacija turėtų nurodyti vyriausybės veiklos kryptį. Tačiau tuo pačiu tai yra netiesioginė kritika jau priimtų AKĮ pataisų, kurios nukreiptos prieš miesto gyventojų ir jaunų asmenų alkoholio vartojimą.
Įdomus plano punktas, kurį norisi pacituoti visą:
2.1.2. NTAKD duomenimis, 2016 m vienai galiojančiai alkoholinių gėrimų mažmeninės prekybos licenzijai teko 150 gyventojų, o 2017 – 164. Vis dėlto alkoholinių gėrimų prieinamumas išliko didelis.
Noras licenzijas turinčių vietų skaičių sieti su prieinamumu primena nuolatines valdžios šnekas apie specializuotų alkoholio parduotuvių įvedimą. Nors LR Ūkio ministras nesename susitikime su „Wine in Moderation“ atstovais tikino, kad specializuotų alkoholio parduotuvių įvedimo klausimas nėra svarstomas.
2.1.3 punktas teigia, kad “svarbu tęsti ir stiprinti <…> nuoseklų ūkio subjektų konsultavimą, tęsti bendrus kompleksinius ūkio subjektų veiklos patikrinimus rizikiguose alkoholio verslo sektoriuose”. Žinant, kad niekas ūkio subjektų nekonsultuoja dėl AKĮ įgyvendinimo, išskyrus tai, kad NTAKD išsako neįsipareigojančią nuomonę (dažnai viena nuomonė prieštarauja anksčiau išsakytai), teiginys parodo formalų požiūrį į situaciją ir padėties nesuvokimą. Pagal tai, kas bus tikrinama, spręsime, kurios verslo sritys laikomos rizikingomis ir kurių gėrimų vartotojai labiausiai kelia nerimą valdžiai.
2.4 punkte cituojamas ESPAD tyrimas, pagal kurį akoholio vartojimas tarp mokinių mažėja (2015 m. per paskutiniąsias 30 dienų alkoholinius gėrimus teigė vartoję 34% paauglių, 2011 m. tas skaičius buvo 63,2%). Dvigubai sumažėjo (nuo 20% iki 10,7% ir girtais buvusių mokinių skaičius). Ši statistika leidžia kelti klausimą, kokiu tikslu ir kokia statistika remiantis alkoholio vartojimo amžiaus riba buvo pakelta nuo 18 iki 20 metų. Ir ar mažinant vartojimą, tikrai bus imtasi priemonių, o ne, tiesiog, pasinaudota natūralia alkoholio vartojimo mažėjimo statistika.
Kam konkrečiai bus išleisti pinigai
Dokumente pateikiamas konkretus veiklų finansavimo planas leidžia suprasti, kas gi bus daroma su alkoholio prekybos ir vartojimo mažinimu 2018 m. :
Pagal 1 punktą. „Mažinti narkotikų, tabako ir alkoholio pasiūlą“ alkoholio pasiūla bus mažinama pagal 1.1.4 priemonę. „Atlikti neteisėto gabenimo kontrolę šalies viduje“ (pinigai skirti Muitinės departamentui).
1.2.1 punktu teigiama, kad NTAKD iš EU fondų lėšų sausį ir vasarį buvo skirta 56000 eurų tam, kad sukurti „daugiafunkcinį ir technologiškai patrauklų ūkio subjektų konsultavimo modelį“. Apmaudu, jei šie pinigai buvo panaudoti klaidinančių filmukų apie tai, kas bus galima ir kas negalima pagal naująjį AKĮ kūrimui.
Pagal 2 punktą „Mažinti narkotikų, tabako ir alkoholio paklausą“ ŠMM įgyvendins Alkoholio, tabako ir kt psichiką veikainčių medžiagų prevencijos programą už 42000 eurų.
Pagal 3 punktą „Stiprinti veiklos, skirtos narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo mažinimui, valdymą ir koordinavimą“ 29 000 eurų bus skirta statistikos apie alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių gamybą, importą, eksportą, pardavimą, mažmenines kainas i jų pokyčius, įsigijimo išlaidas, vartojimą, jo padarinius skelbimui (3.3.1 punktas) ir už 24000 eurų bus vykdoma Lietuvos rinkoje parduodamų alkoholinių gėrimų kokybės kontrolė (3.3.2 punktas).
Išvados
Taip, jau išvados, nes daugiau pinigų alkoholio vartojimo mažinimui nenumatyta. Todėl sunku suprasti, kaip užsibrėžtų tikslų bus siekiama. Ir ar kova su alkoholio vartojimu tėra viena iš biurokatinių dūmų uždangų, kuri trukdo žmonėms gyventi, tačiau nesprendžia realių problemų.