Valdantieji siūlo Lietuvoje riboti vyno pasirinkimą

Vakar LR Seime registruotas Laisvės, Liberalų sąjūdžio ir TS-LKD frakcijų atstovų siūlymas į depozito (užstato) sistemą įtraukti vyno butelius yra, panašu, puikus natūralus barjeras ne tik retam, aukštos kokybės ir kainos vynui, bet ir naujo derliaus božolė atsirasti Lietuvos rinkoje. Sumodeliavome gero butelio iš Bordo ir eilinio „Beaujolais Nouveau“ kelionę į Lietuvą po įstatymo pakeitimų įsigaliojimo.

LR Seimo nariai Aistė Gedvilienė, Kasparas Adomaitis, Paulė Kuzmickienė, Andrius Vyšniauskas, Romualdas Vaitkus registravo „Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą“, kuriuo siūloma į užstato sistemą įtraukti ir vyno butelius. Atrodytų, graži iniciatyva rūpintis paežerių ir pamiškių švara. Tačiau jos įgyvendinimas vynu prekiaujančioms įmonėms gali pasirodyti sunkiai įveikiamas. Ir net ne todėl, kad atsiras papildomų kaštų, kurie guls ant vartotojų pečių ir brangins vyną, ne todėl, kad taros užstato grąžinimo punktai gali nepajėgti susitvarkyti su išaugusiu stiklo pakuočių srautu, o todėl, kad vienkartinė vyno pakuotė (stiklo butelis) prieš patekdama į Lietuvos rinką turės praeiti registravimo tvarką. O joje slypi keletas „slenksčiukų“, per kuriuos dalis vynų, greičiausiai, nepajėgs peržengti. Panagrinėkime.

Jei vyno pardavėjas (parduotuvė, restoranas ar didmenininkas) nusprendžia į Lietuvą atsivežti 6 butelius subrendusio Bordo vyno, jis privalo:

1. Butelio pakuotę (butelį) „pažymėti Brūkšniniu kodu ,užregistruotu Administratoriaus Registre ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos taikymą nurodančiu ženklu“ – grafiniu vaizdu – stilizuota raide „D“, ne mažesniu nei  10,5*10 mm.

Užduotis nėra labai sudėtinga, nes pagal dabartinę tvarką ir taip ant butelių tenka klijuoti lietuviškas etiketes. Todėl beliks į lipduko maketą įkomponuoti užstato sistemos žymę „D“. Kiek sudėtingiau su buteliais, kurie suvynioti į popierių, celofaną, arba sandariai guli dėžutėje. Tokiu atveju teks gražiąją gamintojo pakuotę išardyti, suplėšyti, nes lipduką reikia klijuoti ant butelio. Juk jį vartotojas neš grąžinti į taromatą.

Pakuotės ardymo problema buvo aktuali ir klijuojant ant butelio akcizo banderoles. Tačiau VMI šiemet leido suderinus banderoles klijuoti ne tik tiesiai ant butelio, o ir ant pakuotės. Pakuotės ženklinimo atveju tokia išimtis neįmanoma.  

2. Registruojant pakuotę, be visų kitų duomenų, teks pateikti ir pakuotės svorį gramais su dangteliu (kamščiu) ir etikete. Čia jau atsiranda pirmieji rimti sunkumai. Bordo vyno tiesiai iš gamintojo nusipirkti praktiškai neįmanoma. Vadinasi duomenų apie pakuotės svorį reikia klausti pirklių, kurių sandėliuose vynas guli. Ar jie žinos 1998 metų vyno butelio su kamšteliu svorį? Kyla rimtų abejonių. Kokia išeitis? Registruoti prašymą atsivežus vyną į Lietuvą ir ištuštinus butelį, pasverti jį ir kamštį vietoje. Misija įmanoma. Tačiau ar negaila ištuštinti butelį vyno, kurio gauni itin mažą kiekį tik tam, kad jį pasvertum, nes galbūt kažkas jį norės grąžinti į taromatą?

3. Pateikus prašymą internetu, vyno pardavėjas turi Administratoriui nusiųsti fizinius pakuočių pavyzdžius ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki pakuočių pateikimo rinkai dienos. Instrukcijoje rašoma: „Siųskite po tris fizinius kiekvienos skirtingų produktų pakuotės pavyzdžius (tokius, kokie jie bus pateikti į rinką.) Produkto pakuotė turi būti pilnos komplektacijos, tai yra su etikete ir kamšteliu. Produkto pakuotės etiketė turi būti originali, tokia, su kuria produktas bus tiekiamas į rinką.“.

Kaip įgyvendinti tokį prašymą, jei vynas dar nenupirktas ir neatgabentas į Lietuvą? Prašyti tuščių 1998 m. „Château Latour“ butelių (su kamšteliais!) iš vyno pirklių, o gal gamintojo? Juodojoje rinkoje toks originalus tuščias butelis gali kainuoti ir 100 eurų, nes tai patraukli prekė vyno padirbinėtojams. Kita vertus, mažai tikėtina, kad kažkas dvidešimt metų laikys tris tuščius butelius tam, kad galėtų juos pateikti Lietuvos viešajai įstaigai „Užstato sistemos administratorius“.

Todėl belieka nusipirkti tokio vyno, išlieti turinį, o butelius nuvežti į Lentvario g. 22, Vilniuje. Kokia tokio veiksmo kaina? Tiek, kiek kainuoja vynas: 600 eurų už butelį. 2000 eurų vienos prekės pozicijos taros registravimo mokestis. Skamba optimistiškai. Kiek tokių butelių įmanoma parduoti Lietuvoje per metus? Sakykime, 6 butelius. Ar apsimoka priduoti tris butelius į užstato sistemą? Kažin. Ar apsimoka imtis tokio vyno prekybos, jei vyno kainą, siekiant kompensuoti taros registravimo mokestį, reiks pabranginti 50 proc.? Ir kaip tokia kaina atrodys Europos kontekste, kur vyksta laisvas prekių judėjimas? Nekonkurencinga.

3’. Dviejų savaičių terminas prieš patekimą į rinką slepia dar vienus spąstus: pagal dabartinę lietuviško žymėjimo tvarką vynas turi būti paženklintas per 5 dienas nuo patekimo į didmenos sandėlius. Vadinasi, neįmanoma atsivežti vyno, pradėti butelio registravimo procedūros ir laukti dvi savaites. Nes lipduką reikia užklijuoti per 5 dienas. Išeitis – vežti vyną į akcizinius sandėlius ir kol bus tvarkomos procedūros ten jį laikyti. Mažiesiems vyno pardavėjams, neturintiems tokių sandėlių, mintis turėtų patikti – papildomi kaštai, papildomi organizaciniai rūpesčiai.

Taigi, brangaus vyno Lietuvoje po naujojo pasiūlymo registravimo turėtų sumažėti. Neliks ir to, kurio padaroma labai mažai: kai alokacija Lietuvai yra 3 arba 6 buteliai, kažin ar vyno pardavėjas bus pasiryžęs juos visus atiduoti Administratoriui.

Tačiau sunkumų gali iškilti ir su vynu, kurį į rinką reikia atsivežti labai greitai. Pavyzdžiui, jaunas božolė. Jis rinkoje pasirodo trečią lapkričio ketvirtadienį ir susidomėjimas juo trunka vos porą savaičių. Trumpos trukmės projektas, kuris vyno pardavėją verčia nevėluoti nė dienos, o vyndariui tenka suktis neįprastai greitai: derliaus skynimas rugsėjį, spalio pradžioje baigiasi fermentacija, pilstoma į butelius, klijuojamos etiketės, pakuojama ir – į kelionę. Norintys nepavėluoti vyną turi sukrauti į sunkvežimius vėliausiai pirmomis lapkričio dienomis. Jei pridėsime dar dvi savaites taros registravimui – fiziškai nebeužtenka laiko. Todėl nedideli vyndariai, neturintys galimybių rūpintis tuščių butelių siuntimu, kai skina uogas vynuogyne ar pluša vyninėje, savo „Beaujolais Nouveau“ į Lietuvą siųsti greičiausiai nebeturės galimybių.