Pietų šaknys

Baltųjų vynuogių veislių vynų kraitis pietinėje Italijos dalyje gerokai mažesnis nei raudonųjų, todėl čempionatui buvo pateikta 100 baltųjų vynų. Baltosios vynuogių veislės, iš kurių daromi vynai: ‘Bombino‘, ‘Fiano‘, ‘Minutolo‘, ‘Verdeca‘, ‘Malvasia Bianca‘, ‘Falanghina‘, ‘Greco‘, ‘Negroamaro Bianco‘, ‘Catarrato‘.

Išsiskyrė vynai iš ‘Fiano‘, ‘Falanghina‘ ir ‘Greco‘ vynuogių veislių savo aromatais, gilumu, elegantiška rūgštimi ir ypatingu minerališkumu. Vyndariai daug tikisi iš atgaivintų ‘Fiano Minutolo‘ vynuogių (dar žinomų kaip ‘Fiano Aromatico‘ ir ‘Fiano d‘Avellino‘), jų vynai gana „mėsingi“, intensyvūs, „mandagūs“, tvirtos, bet gana draugiškos rūgšties su lengva gėliška užuomina, pikantiški, su švelnia citrusinių vaisių nata. Pietų Italijos regionai pradėjo gaminti nemažai rožinio vyno. Čempionatui buvo pateikta 70 skirtingų rožinių vynų. Jie gaminami iš vietinių vynuogių veislių: ‘Bombino Nero‘, ‘Malvasia Nera‘, ‘Montepulciano‘, ‘Uva Di Troja‘, ‘Nero Di Troja‘, ‘Negroamaro‘, ‘Primitivo‘, ‘Susumaniello‘, ‘Pedirosso‘, ‘Aglianico‘, ‘Nero D‘Avola‘, ‘Gaglioppo‘, ‘Magliocco‘. Rožiniai šio regionai vynai gana intensyvios spalvos ir skonio, aštroki, alkoholiški, bet puikiai tinkantys prie intensyvesnio itališko maisto, ypač įvairių pastų, picų. Pietinės Italijos raudonųjų vynų svarumas pasireiškė vyno čempionate. Jų buvo pateikta 272 skirtingų rūšių. Vynai pagaminti iš tokių vynuogių veislių: ‘Grillo‘, ‘Bombino Nero‘, ‘Montepulciano‘, ‘Negroamaro‘, ‘Sussamaniello‘, ‘Aglianico‘, ‘Nero D‘Avola‘, ‘Nero Di Troja‘, ‘Uva Di Troja‘, ‘Nerello‘, ‘Malvasia Nera‘, ‘Gaglioppo‘, ‘Magliocco‘ ir net 47 vynai iš vynuogių ‘Primitivo‘.

Išsiskyrė vynai iš ‘Aglianico‘ ir ‘Susumaniello‘ vynuogių veislių. Retesni vynai iš ‘Susumaniello‘ vynuogių, išgyvenančių savo renesanso laikus. 2008 metais paskelbtuose tyrimuose rašoma, kad šios vynuogės turi genetinį ryšį su ‘Sangiovese‘ ir keletu kitų itališkų vynuogių veislių. Vynuogės pasižymi intensyvia spalva ir aitroka rūgštimi, bet joms trūksta svarumo, todėl ypač tinka mišiniuose su ‘Negroamaro‘ ir ‘Malvasia Nera‘ vynuogėmis gaminant rožinį ir raudonąjį vyną. Puikiai draugauja su ąžuolu, brandinamos įgyja kartaus šokolado, kepintos mėsos, kedro, gvazdikėlių kvapų su pyrago nata.

Susumaniello reiškia „paveža kaip asilas“. Vynmedžiui tinka toks pavadinimas, nes yra labai produktyvus. Vynas gana šiltas ir minkštas, gaivus, su prislopintais taninais.

Antroji minėtina raudonųjų vynuogių veislė – ‘Aglianico‘, ypač iš Kampanijos regiono Taurasi DOCG ir Bazilikatos regiono Vulture DOCG teritorijų (vulkaninės kilmės dirvožemis su šalia esančiu Vezuvijaus ugnikalniu ir aplink tyvuliuojančiu gazuoto vandens ežeru). Šie vynai vadinami pietų barolais ir pasižymi ilgaamžiškumu (kai kuriuos vynus galima laikyti iki 20 metų). Sodrūs, gilūs, su galingais taninais ir „lazerine“ rūgštimi, bet kartu subtilūs. Minerališkumu ir juntamu sūrumu primena kraujo skonį. Jaunas vynas kvepia avietėmis, slyvomis, tamsiomis vyšniomis, cigaru, šviežiai malta kava, jauno gyvulio oda. Laikant vynas įgyja vaško, skrudintos gyvulio odos, saldymedžio, grafito niuansų. Galima gerti jauną, bet siūloma brandinti.

Paskutinę dieną vykusioje konferencijoje „ Pietų Italijos vyno ekonomika susiduria su krize“ buvo aptariamos integracijos į tarptautinę vyno rinką galimybės, išnaudojant vietinių gamtinių sąlygų, dirvožemio specifiką ir agresyvesnę rinkodarą. Vyndariai ir organizatoriai tiki, kad šis regionas teikia daug vilčių. Ar jos išsipildys, parodys laikas.

Daiva Mumgaudienė