Išsidėstęs jis pietinėje regiono dalyje esančioje Cornouaille srityje. Maršrutas sudarytas turistų patogumui ir sidro populiarinimui. Tenka nuvažiuoti 140 kilometrų, aplankyti dešimt sidro gamintojų. Savaitę pažindinomės su mažomis, daugiausia šeimoms priklausiančiomis gamyklėlėmis. Tai – 20-300 tūkstančių butelių sidro ir kitų gėrimų per metus pagaminančios įmonės.
Cornouaille regiono klimatas ir baltuoju kalkakmeniu turtingas dirvožemis puikiai tinka auginti obuolius: labai švelnus Atlanto vandenyno įtakojamas oras, daugiau saulės, mažiau lietaus nei aplinkiniuose regionuose, "Sidro kelio" asociacijos dalyviai sidrą gamina tik iš obuolių. Auginamos kelios obuolių veislės – ‘Kermerrien‘, ‘Douce Coetlingne‘, ‘Douce Moen‘. Jų vaisiai yra karčiai saldūs ir karčiai rūgštūs, gana nedideli, turintys daug taninų, panašūs į laukines obuolių veisles. Vynui renkami tik nukritę obuoliai, o derlius pradedamas rinkti nuo spalio vidurio ir brandinamas iki lapkričio mėnesio.
Vaisiai smulkinami sidro malūnais arba mašinomis, sultys spaudžiamos pačiais įvairiausias metodais, naudojami natūralaus pluošto audiniai, mediniai, kelių sluoksnių padėklai, įvairūs senoviaii ir modernūs presai. Sultys spaudžiamos tik kartą, o išspaudos sunaudojamos kaip trąšos. Kai kurie gamintojai turi nuosavus didžiulius sodus, kiti superka žaliavą iš aplinkinių gyventojų. Iš vieno hektaro obelų padaroma 10 tūkstančių butelių sidro. Obuolių derlius pramečiuojamas: jeigu 2010 metai buvo labai derlingi, 2011-ieji bus blogi. Bent jau taip tvirtina vietiniai bretonai.
Sultys laikomos ir pirma fermentacija vyksta plastikinėse permatomose talpose,nes taip patogiau ir lengviau prižiūrėti bei stebėti vykstančius procesus. Bretonai sidrą vadina „mūsų šampanas“, nes jis, kaip ir šampanas, gaminamas klasikiniu metodu, tai yra antra fermentacija vyksta buteliuose.
Beveik visų gamintojų bent vienam sidrui suteiktas AOC ( Appellation d’origine contrôlée - pranc.), vyno kontrolės institucijos sertifikatas. Sidro skonis gali būti nuo saldaus (doux) iki sauso, pusiau sauso (brut, dem -, sec). Stiprumas – 2-5 procentai. Spalva – nuo tamsiai gintarinės iki švelnios auksinės, nuo drumsto iki skaidraus, nuo tikrų tikriausio kaimo kvapo iki gėlių, slyvų, medaus, karamelės, bananų, keptų obuolių aromato.
Vynas pilstomas į 750 mililitrų talpos šampano butelius, už kurį pas vietinius gamintojus sumokėsite nuo pusantro iki keturių eurų. Viena nedidelė smulkmena, kad tai galėtumėte padaryti, turėsite nukeliauti tik septynis tūkstančius kilometrų.
Apie keturiasdešimt procentų produkcijos nuperka vietinės blyninės (creperie - pranc.), likusią dalį po lygiai pasidalina barai ir restoranai, prekybos centrus bei parduoda patys gamintojai. Visi gamintojai turi parduotuvėles ir degustacijai skirtas vietas.
Su vyresniais sidro gamintojais susikalbėti galima tik prancūzų kalba, bet žodžius degustuoti ir pirkti, jie puikiai supranta ir kitomis kalbomis. Ten, kur verslą perėmė jaunoji karta, laisvai susikalbame angliškai. Kaip visur ir visada, atvirumas ir nuoširdumas geriausia kalba.
Bet daugelis sidro gamintojų gamina ir kitų gėrimų. „Lambig“ – spalvingas ir skonių gausa kerintis brendis, gaminamas fermentacijos ir dvigubos distiliacijos būdu. „Pommeau“ – populiarus aperatyvas, gaunamas sumaišius nefermentuotas obuolių sultis su lambigu. „Blanche goalabre“ – obuolių degtinė, šio sezono naujiena. Šių gėrimų pagaminama gana nedaug.
Dar viena sezono naujiena, atkeliavusi iš Kanados, rožinis sidras, gaminamas iš ‘Rouge Delice‘ obuolių. Kadangi vaisiaus vidus raudonas, gėrimui suteikiamas raudonųjų vaisių bei uogų kvapas. Kitas šio regiono pasidžiavimas – blynai (crepes ir galettes - pranc.), plonyčiai, didelio skersmens, beveik permatomi, kepami iš grikių ir kviečių miltų. Saldūs dažniausiai valgomi su sviestu ir cukrumi, karamele, medumi, šokoladu, uogienėmis. Sūrūs – su sūriu, kiaušiniais, kumpiu, grybais, žuvimi. Visi jie užgeriami sidru. Blyninėse jis geriamas iš molinių puodelių, nors patys gamintojai mieliau vaišina iš stiklo taurių.
Daiva Mumgaudienė
Taip pat skaitykite:
