Ar geriame lietuvišką putojantį vyną?

Jau penkis dešimtmečius gyvuojanti „Alita“, vadinanti save paprastai – putojančių ir stipriųjų gėrimų gamykla, savo veiklą pradėjo kaip vyno gamykla. Šiandien ji – antroji putojančio vyno gamybos įmonė Pabaltijo regione, anksčiai įkurta tik  tik „Latvijas Balzams“, nuo seno gaminantis tokius gėrimus, kaip „Rigas Balzams“, „Rigas šampanietis“ ir „Sovietskoje Igristoje“.

Plečiantis vietinei bei aplinkinėms rinkoms, augant įvairesnių produktų poreikiui bei atsiradus konkurencijai iš užsienio, „Alita“  nuolat pildo gaminamų gėrimų asortimentą. Atsirado stipriųjų gėrimų baras, kuriame gaminamas garsusis ir populiarusis „“ brendis „Alita“, visų pamėgta „Pelyno“ trauktinė, „Samanė“ bei daug kitų produktų nuo sulčių iki degtinės. Žodžiu, viskas, ko reikia lietuviškam šventiniam stalui.

O kokia gi šventė be putojančio vyno? Jo „Alita“ pagamina daugiausiai. Mūsų šalyje šio vyno gamyba nėra įprasta, nes vynuogių, tinkančių vyno gamybai, mes neauginame. Tad skirsime daugiau dėmesio šio vyno gamybai ir pabandysime atsakyti į klausimus, kas, iš ko ir kaip Lietuvoje gamina putojantį (ne gazuotą)  vyną.

Iki įstojimo į Europos Sąjungą, „Alitos“ technologai žaliavos tiekėjais buvo pasirinkę Moldovą bei Krasnodaro kraštą. Tačiau nuo 2004-ų metų Lietuvai įstojus į Europos sąjungą, teko vyno tiekėjus pakeisti. Buvo pasirinktos pagrindinės Europos vyno šalys Prancūzija, Italija ir Ispanija, kuriose kasmet lankosi įmonės technologai ir atsirenka  vynuogių vyną, labiausiai tinkantį „Alitos“ putojančių vynų gamybai.

Anot įmonės  vyriausios technologės p. Margaritos Lovkienės, pirmąjį metų pusmetį vyksta žaliavos pirkimas ir specialiais termosais-autocisternomis vynas atvežamas į gamyklą. Medžiagų paruošimo bare esančios talpos užpildomos vynu, kuris, priklausomai nuo jo kokybės, gali būti technologiškai apdorojamas: skaidrinamas, filtruojamas, apdorojamas šalčiu. Tai įprasti vyno gamybos procesai, vykstantys bet kurioje pasaulio vyninėje.

Paruoštas vynas vėliau perkeliamas į fermentacijos barą. Jame, papildžius vyną likeriu ir mielėmis,   rūšies, vyksta antroji fermentacija.

Šiuo metu gamykloje naudojami du pagrindiniai metodai putojantiems vynams gaminti. Didžiausia produkcijos dalis pagaminama „Charmat“ metodu,tai yra  antrinė fermentacija vyksta didelėje uždaroje talpoje, ne butelyje. Dar jis vadinamas cuve close.  Taip „Alitoje“ gaminama visa putojančio vyno linija –  briutas, sausas, saldus, pusiau  sausas, „Chardonnay“, „Karalius Mindaugas“, „Auksinis“, „Silver“, „Prosecco“  ir pan. Šių gėrimų saldumą ir gamybos kiekį nulemia mūsų vietinė rinka. P. Margarita pasakoja, kad daugiausiai Lietuvoje nuperkama saldaus ir pusiau  sauso  putojančio „“ vyno Alita. Tačiau patys gamybos atstovai dažniau renkasi briutą. P. Margarita šypsosi prisimindama, kaip naujokai, tik atėję dirbti darbuotojai, visada renkasi saldesnius gėrimus, tačiau laikui bėgant, lavėjant jų skoniui, šis pomėgis „sausėja“ – vis dažniau pasirenkamas briutas.

Anot rinkodaros vadybininkės p. Irmos Žilienės, „ Klasikinio“ putojančio vyno  gamybą,  – tradiciniu metodu, buvo nuspręsta  pradėti , kai visas pasaulis su didžiuliu jauduliu laukė naujojo tūkstantmečio. Taigi, metodas, kurį naudoja visi šampano gamintojai ir kurio metu antroji fermentacija vyksta butelyje, buvo pradėtas sėkmingai naudoti Lietuvoje nuo 2000-ųjų. Gamybos technologai važiavo konsultuotis  į Šampanę, į Vokietijos regionus, kur gaminami putojantys  vynai tokiu metodu. Užsienio specialistai konsultavo darbuotojus vietoje. Buvo nupirkti „piupitrai“ – įrenginiai vyno mielėms surinkti nusodinti(„Alitos“ „piupitrų“  patalpoje vienu metu galima sutalpintitalpina apie 3000butelių). Įrengtos rezerviniam vynui reikalingos patalpos. Taip atsirado „Alitos Klasikinis“, kuriam pagaminti reikia mažiausiai 9 mėnesių, be to, teko išmokti pašalinti nuosėdas rankiniu būdu (remuage) ir kitų  tik šiam metodui būdingų subtilybių.

Šiuo metu šis putojantis vynas gaminamas tik iš vienų metų derliaus ir vienos veislės vynuogių – arba  itališkos ‘Chardonnay’, arba ‘Cabernet Sauvignon’.

Nežiūrint visų konkurencijos sunkumų,  nenustygstantis „Alitos“ kolektyvas nesiruošia sudėti ginklų. Jau šiais metais per „Vyno dienas“ putojančio vyno mėgėjai galės paragauti atsinaujinusio putojančio vyno „Alita Klasikinis“.

Negalima nepaminėti dar vieno svarbaus „Alitos“ žingsnio. Artėjant įmonės putojančio vyno įkūrimo  jubiliejui, buvo nutarta  pratęsti bendradarbiavimą su prancūzais (Parncūzijos konjako gamintojai suteikė teisę „Alitai“ pilstyti konjaką) ir susirasti šampano namus ir kartu  išleisti šampaną „Alita“. Nuo 2005-ųjų pabaigos  mūsų parduotuvėse atsirado „Cattier“ namų šampanas,  pavadinimu„Alita“.

Šiuo metu „Alitoje“ dirba  250 darbuotojų. Per metus ji pagamina apie ,5 milijonus putojančio vyno butelių. Tačiau gamyklos našumas yra daug didesnis. Su atnaujinta įranga bei vis labiau modernėjančiu požiūriu gamykla iš viso gali paganminti 12 milijonų butelių. Tačiau ne vien tik įranga ir našumas lemia produkcijos poreikį ir pardavimą. Auganti konkurencija kokybės ir rinkodaros srityje verčia suktis kiekvieną, siekiantį išlaikyti savo dalį  pasaulyje ar net ją padidinti.

Esančios eksporto rinkos – Latvija, Estija, Lenkija, Anglija,  Jungtinės Amerikos Valstijos – šiai bendrovei turėtų būti geras variklis tobulinant savo produkciją. O ir lietuvių lojalumas renkantis tikrą, ne gazuotą  ir  ne kaimyninių šalių, o lietuvišką putojantį vyną taip pat padeda „Alitai“ išlaikyti lyderės poziciją.