Ar gali latvis tapti pasaulio someljė čempionu?

Kasmet vyno regionai išleidžia derliaus apžvalgas, kuriose aprašomos tų metų oro sąlygos, lemiančios skirtingų vynuogių ar vietovių derliaus kokybę. Šįkart kiek kitoks žvilgsnis į Burgundiją – ne apie derlius ir vyno skonį, o apie jo paklausą, eksportą, kam šioje srityje sekasi, kokie pokyčiai laukia, ir svarbiausia – ar Burgundijos vynas nebrangs vėl.

O dievai, tai įvyko prieš dvidešimt metų! Įsivaizduojate, kai kurie, šįmet jau turintys galimybę apsilankyti „Vyno dienose“, tada dar tik gimė?! Dvidešimt! Kiek kvietimų išsiųsta, kiek sutikta svečių, kiek vyno užregistruota, kiek ragauta, kiek paskaitų išklausyta, kiek pokalbių dalyvauta, kiek savanorių kartų išauginta… Vienu žodžiu, kai pagalvoji – kažkoks kosmosas! O gimė jos labiau iš pavydo nei iš meilės.

Nors Burgundija kai kam gali atrodyti monogamiška (dominuoja dvi veislės, klimatas minimaliai keičias iš šiaurės į pietus, vyno darymo procesai panašūs) – realybė yra kiek kitokia. Šiame regione vyno įvairovė didesnė, nei galėtum įsivaizduoti. Žinoma, stilių skirtumai gali būti subtilūs, tačiau jie pastebimi. O kai kada net ir labai ryškūs. Kad tuo įsitikintume, palyginkime dviejų gretimų Kot de Bono (Côte de Beaune) regiono komunų – Pomaro (Pommard) ir Volnė (Volnay) – vyną.

Rožinė spalva man visuomet kėlė teigiamas emocijas – saulė, jūra, gėlės, vyšnių, abrikosų žydėjimas, atsipalaidavimas, jaunystė, atostogos... Mėgstu ir rožinį vyną, tačiau jo įvaizdis, pasiklausius tiek vyno mėgėjų, tiek žinovų, visuomet balansavo ant nerimtumo ar abejonių kokybe ribos.