„Louis Roederer“ šampano namuose visuomet susitinka gamta ir žmogus. Jie čia kuria jau daug šimtmečių, o kūriniais žavisi visas pasaulis. Kai kuriais iš jų gali pasidžiaugti ir savo šaly, tačiau dėl kai kurių tenka nukeliauti į Šampanę ir apsilankyti ne tik pačioje vyninėje, bet dar ir pasistengti patekti į istorinius Roedererių šeimos namus. Tai nėra labai lengva.
Rožinė spalva man visuomet kėlė teigiamas emocijas – saulė, jūra, gėlės, vyšnių, abrikosų žydėjimas, atsipalaidavimas, jaunystė, atostogos... Mėgstu ir rožinį vyną, tačiau jo įvaizdis, pasiklausius tiek vyno mėgėjų, tiek žinovų, visuomet balansavo ant nerimtumo ar abejonių kokybe ribos.
Ir sutapk tu man taip, kad likus kelioms dienoms iki momento, kai nedidelė iniciatyvi Seimo grupė pasiūlė bent minimaliai atlaisvinti valstiečių ir antikvarinių konservatorių sukurptą draudžiantį ir baudžiantį įstatymą, Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas pasakė kalbą apie vyndarystės svarbą savo šaliai.
Nekomentuosiu nieko. Tiesiog imkit ir paskaitykit ją lietuviškai, tiksliau, jos dalis – išrinkau svarbiausias.
Susėdame, skiriami didelio atstumo, trise: Juanas Alfredas Pacas, atsakingas už Pacų šeimos kavos bei romo verslus, Vytautas Kratulis, kavos degustatorius, tarptautinių kavos konkursų žiūri narys, „Huracan Coffee“ vadovas ir siela, ir aš, kavos mėgėja, kuri nori žinoti daugiau, kuriai neužtenka „skani“, „neskani“, „rūgšti“ ar „karti“, kuri nori, kad kavinėse kvepėtų įvairiais gėlių ar šokolado aromatais ir kad galėtum pasirinkti, iš kokios kavos pupelių norėtum espreso ar latės.
Apgailestaujame, tačiau svetainę gali lankyti tik asmenys sulaukę 20 metų.
Ar jums yra 20 metų?
Taip
Ne
We use cookies to improve the quality of our service. You can cancel them any time. By continuing browsing, You accept Privacy Policy