Kokį vyną daro legendinės 1976 m. Paryžiaus degustacijos nugalėtojai šiandien

1976 metų gegužės 24 d. Paryžiuje įvyko degustacija, po kurios kaip ant sparnų pradėjo kilti Kalifornijos vyno reputacija: niekam nežinomi Kalifornijos vynai prancūzų vertinimo komisijai pasirodė geresni už prancūziškuosius. „Time“ žurnale paviešinus nugalėtojus, „Chateau Magdelena Chardonnay“ ir „Stag‘s Leap Cabernet Sauvignon“ gimtinėje įgavo tokį statusą, kad net ir praėjus keturiasdešimčiai metų po Judgement in Paris parduodami tik išrinktųjų ratui, yra puikiai vertinami spaudos, nors skonis ir gamybos būdas gerokai pasikeitė.

 1976 m.  Paryžiaus degustacija

Britas Stevenas Spurrier, Paryžiuje turėjęs vyno parduotuvę ir rengęs vyno kursus, atgabeno į Paryžių po šešis Kalifornijos „Chardonnay“ ir „Cabernet Sauvignon“, kurie buvo ragaujami kartu su keturiais kairiojo kranto Bordo raudonaisais vynais bei keturiais Burgundijos baltaisiais. Prancūzijos vyno profesionalų elitas netikėtai sau patiems geriausiai įvertino Kalifornijos vynus.

Raudonieji „Cabernet Sauvignon“ išsirikiavo taip:

1.       Stag’s Leap Wine Cellars 1973 (Kalifornija)

2.       Chateau Mouton Rothschild 1970 (Bordo)

3.       Chateau Montorse 1970  (Bordo)

4.       Chateau Haut Brion 1970  (Bordo)

5.       Ridge Vinyeards Monte Bello 1971 (Kalifornija)

6.       Chateau Leoville Les Cases 1971  (Bordo)

7.       Heitz Martha’s Vineyard 1970 (Kalifornija)

8.       Clos du Val Winery 1972 (Kalifornija)

9.       Mayacamas Vineyards 1971 (Kalifornija)

10.   Freemark Abbey Winery 1971 (Kalifornija)

Baltieji „Chardonnay“ išsirikiavo taip:

1.       Chateau Montelena 1973 (Kalifornija)

2.       Roulot Meursault-Charmes 1973 (Burgundija)

3.       Chalone Vineyards 1974 (Kalifornija)

4.       Spring Mountain 1973 (Kalifornija)

5.       J. Drouhin Beaune Clos des Mouches 1973 (Burgundija)

6.       Freemark Abbey 1972 (Kalifornija)

7.       Ramonet – Prudhon Batard-Montrachet 1973 (Burgundija)

8.       Domaine Lafleive Puligny-Montrachet Les Pucelles  1972 (Burgundija)

9.       Veedercrest 197 (Kalifornija)

10.   David Bruce 1973 (Kalifornija)

7-o dešimtmečio pabaigoje Bordo buvo geriausiai žinomas ir labiausiai gerbiamas raudonojo vyno regionas, o Burgundija – baltojo vyno rojus. Nors vartotojai Amerikoje maukė saldų „Chablis“, padarytą derlingame Kalifornijos Centriniame slėnyje, rimti vyndariai norėjo gaminti vyną, panašų į prancūziškąjį. 

Vynas „Chateau Montelena Chardonnay“

1973 m. „Montelena Chardonnay“ buvo padarytas iš vynuogių, skintų Kalistogoje (Calistoga), Rusų upės regione (Russian River) ir Ouk Nolse (Oak Knolls). Tai tebuvo vos antrasis šių vynuogių derliaus vynas vyninėje. Todėl buvo svarbiau buvo jo stilius, o ne terroir išraiška. Dabar ūkis naudoja tik Napos vynuoges ir leidžia vynui būti tokiam, koks jis tais metais pavyksta: kiekvienais metais vynas sukuriamas iš naujo. Todėl stilius gali svyruoti nuo panašaus į Šabli (2009 m.) ar Puligny-Montrachet (2013 m.) iki primenančio Mesnil sur Ogerio šampaną (2001 m.).  Ūkio vyndarys Mattas Craftonas šių apeliacijų nemini ir net nebando lyginti savo vyno su prancūziškais. Jo klausantis, nepajusi nė noro su kuo nors rungtyniauti ar įtikti spaudai. Tiesiog siekiama skinti tobulo nokumo vynuoges. Todėl į vynuogyną derliaus nuėmimo metu einama iki 50 kartų: skirtinguose ploteliuose uogos prinoksta ne vienu metu. Napos šiaurėje esanti Kalistoga pasižymi tuo, kad rūkas čia pasirodo du kartus. Ryte atslenka iš pietuose plytinčios San Francisko įlankos, o pavakary – nuo Ramiojo vandenyno.  Todėl net ir labai šiltais metais čia ne per karšta. Vyninėje tikslingai stabdomas natūralus obuolių rūgšties virsmas pieno rūgštimi (vadinamasis malolaktinis virsmas). Todėl vynai, nežiūrint besikeičiančios aromatinės išraiškos, visada yra itin gaivūs. Nuo 2009 m. dalis vynuogių – iš gėliškais aromatais pasižyminčių ‘Dijon Chardonnay‘ atmainų.

Pergalingojo 1973 m. derliaus vyno ūkyje tėra likę 10 butelių. Vienas iš jų neseniai buvo parduotas aukcione už 10 tūkst. JAV dolerių.

Vynas „Stag’s Leap Cabernet Sauvignon”

Vyninė „Stag’s Leap“ dešimtajame dešimtmetyje patyrė nemažai pokyčių: dėl Deivisos universiteto klaidos, kaip ir daugeliui kitų Kalifornijos vyndarių, teko persodinti vynmedžius, įskiepytus į filokserai neatsparias šaknis. Drauge buvo daugiau nei tris kartus sutankinti vynuogynai.  Gaminant vyną čia siekiama išsaugoti vaisiškumą, drąsiai naudojamos naujos prancūziško ąžuolo statinės. Metus vyninėje buvo dirbama su vyndarių komanda iš Bordo, tai tik patvirtino, kad per daug antrinių ir tretinių aromatų nėra jų vyninės stilius. „Stag‘s Leap“ vyndarys Marcusas Notaro pastebi, kad klimato kaita panaikino kontrastingus orus. Žiemos tapo šiltesnės, todėl išvešėjo kai kurios kamieno ligos, keliančios daugiau rūpesčių vyndariams nei karšti orai.