Kaip padaryti geriausią lietuvišką vyną

Savo patirtimi dalijasi Ernestas Aušvicas ir Andrius Diliautas – du vyndariai, kurie šių metų lietuviško vyno čempionatui pateikė geriausius baltuosius vynuogių vynus

Andrius Diliautas – didžiausias Lietuvoje vynuogių sodinukų tiekėjas, pradėjęs veiklą 2007-aisiais. Savo vynuogyne Širvintų rajono pietvakariuose jis bando, kaip vynuogės tinka mūsų klimatui. Šiuo metu jame auga 160 veislių – apie 800 krūmų. Veislių, kurios nesugeba duoti tinkamo derliaus, A. Diliautas atsisako.

Daugiausia augina ligoms ir šalčiui atsparias hibridines veisles, turinčias amerikietiškų ir azijietiškų genų, išvestas Vokietijoje, Šiaurės Amerikoje. Jo saldus vynas, šiemet pelnęs pirmąjį aukso medalį lietuviško vyno istorijoje, padarytas iš baltųjų ‘Frontinac Blanc‘, kurios atlaiko –30 °C temperatūrą, nebijo miltligės, netikrosios miltligės, kekerinio puvinio. Veislė išvesta 1996 metais, sukryžminus labai atsparias šalčiui vitis riparia su ‘Landot 4511’. Vitis vinifera rūšiai jo vynuogyne atstovauja tik ‘Siegerrebe‘ ir ‘Ortega‘ veislės. Amerikietiškų veislių sodinukų, anot A. Diliauto, sunku gauti, todėl jis jau daugina juos pats. Namo rūsyje veikia profesionali daiginimo linija. Sodinukus parduoda antrais metais, jiems sustiprėjus. Kadangi dauginamos veislės atsparios ligoms ir parazitams, jas parduoda neskiepytas. Tai pranašumas mūsų klimate, nes skiepo vietą reiktų saugoti nuo šalčio. A. Diliautas pasakoja, kad lietuvių vynuogynai dar nesiekia nė hektaro dydžio: sodinama po kelis šimtus vienos veislės sodinukų. Parduoda vynuoges ir kaimynams – latviams, estams, net lenkams, kurie vynuogyną ruošiasi sodinti šaltose vietose, kalnuose, Lietuvos pasienyje.

A. Diliauto vynuogynas – molingoje dirvoje, todėl vynuogių žiemai neužkasinėja. Molį, anot Andriaus Diliauto, sunku ravėti, nuo žolės tenka gintis kitais būdais, pavyzdžiui, tiesti plėvelę.

Ernestas Aušvicas Kėdainių rajono lygumose augina 400 vynmedžių. Pirmuosius pasodino 2012 metais. Šiemet vynuogyną smarkiai plečia. Vynuogės auga lengvame juodame derlingame priemolyje. Purus dirvožemis greitai džiūsta, anksti pavasarį įšyla. Vynmedžius žiemai prispaudžia prie žemės ir užaria. Tarp eilių neauga jokia žolė – viskas išpurenta, išravėta. Daugiausia turi ‘Solaris’ ir ‘Regent’ vynmedžių, tačiau geriausio sauso baltojo vyno titulą su ‘Solaris’ pasidalijo jo ‘Felicia’ – patentinė vokiška veislė.  ‘Siegerrebe’ apdovanota bronzos medaliu. Ernestas Aušvicas eksperimentuoja su vitis vinifera veislėmis: pernai pasodino ‘Chardonnay’, pirmąjį derlių jau davė ‘Pinot Noir’. Vynmedžius sodina įvairiu tankumu, ieško optimalaus varianto, nors vis tvirčiau įsitikinęs kad tankus sodinimas ir mažas kiekvieno vynmedžio derlingumas duos geriausią rezultatą.

Abu vyndariai daro vyną tik savo reikmėms, neturi specialių patalpų gamybai, tam naudoja nedideles fermentacijos talpas.  

Andrius Diliautas kultūrines mieles perka Lenkijoje, pasirinkdamas atmainas, kurios, pagal atsiliepimus, tiko panašioms veislėms. Baltąjį vyną tik filtruoja, raudonojo nei filtruoja, nei skaidrina.

Ernestas Aušvicas mieles perka iš Lietuvos tiekėjų. Eksperimentuoja su skirtingomis atmainomis. Pastaruoju metu ieško stiliaus: bando skinti skirtingo nokumo uogas, palikti likutinio cukraus ir fermentuoti iki galo.

Arūno Starkaus interviu, fotografijos ir degustacijų užrašai