Per tris dešimtmečius, kuriuos praleidau dirbdama skubios pagalbos gydytoja Kalifornijoje, mačiau tragiškai pasibaigusių nelaimingų atsitikimų, kuriuos sukėlė vairavimas išgėrus, ir gydžiau nesuskaičiuojamą daugybę pacientų, apsinuodijusių alkoholiu ir turinčių kitų su alkoholio vartojimu susijusių ligų. Iš arti mačiau pražūtingą piktnaudžiavimo alkoholiu poveikį. Tačiau šiuo straipsniu noriu paaiškinti, kodėl turime atsisakyti minties, kad nėra saugaus alkoholio kiekio, ir kodėl turime suteikti žmonėms informaciją, kad jie patys galėtų priimti sprendimus – vartoti alkoholį ar ne.
Būdama šimtametės vyndarių šeimos narė ir gydytoja su Harvardo ir Stanfordo diplomais, visą gyvenimą norėjau išmokti be išankstinio nusistatymo teisingai atsakyti į klausimą, kas yra saugus alkoholio vartojimas. Todėl stengiausi perskaityti kiekvieną paskelbtą mokslinį straipsnį apie alkoholį ir sveikatą. Mano noras objektyviai žinoti tiesą sustiprėjo, kai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2023 m. sausio mėn. paskelbė, kad „jokio alkoholio kiekio vartojimas nėra saugus“ mūsų sveikatai.
Mokslo bendruomenė mokslinių žurnalų svarbą vertina poveikio koeficientu. Žurnalo „Lancet“ poveikio koeficientas yra 98,4 – vienas didžiausių medicinos srityje. Jame paskelbtas 2020 metų Pasaulinis ligų naštos tyrimas (2020 Global Burden of Disease study) ¹ teigia: „Vyresniems nei 40 metų amžiaus suaugusiesiems alkoholio vartojimo keliama rizika sveikatai skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir regiono. Nedidelio alkoholio kiekio vartojimas šios amžiaus grupės žmonių sveikatai gali teikti tam tikrą naudą, pvz., mažinti širdies ir kraujagyslių ligų, insulto ir diabeto riziką.“ Šis teiginys pagrįstas dešimtmečiais atliekamais stebėjimo tyrimais, nuosekliai patvirtinančiais, kad saikingai alkoholį vartojantys asmenys patiria apsauginį poveikį širdžiai ir sumažėja jų mirtingumas.² (Saikingo alkoholio vartojimo apibrėžimas įvairiuose tyrimuose šiek tiek skiriasi, tačiau paprastai tai yra 1–2 standartiniai alkoholio vienetai (SAV – 10 g gryno etilo spirito) per dieną, kelias dienas per savaitę nevartojant alkoholio.)
Ląstelių, gyvūnų ir žmonių tyrimai³ įrodo, kad alkoholis gali padidinti gerojo cholesterolio (DTL) kiekį ir sumažinti krešulių, kurie sukelia širdies priepuolius ir embolinius insultus, susidarymą (iš esmės alkoholis veikia kaip krešulių naikintojas). Taip pat yra patikimų duomenų, rodančių, kad saikingas alkoholio vartojimas mažina vidutinį cukraus kiekį kraujyje ir diabeto riziką⁴. (Nors alkoholio vartojimas siejamas su širdies priepuolių sumažėjimu, kai kuriems žmonėms jis gali padidinti tam tikrų ligų – aritmijos, prieširdžių virpėjimo – riziką, todėl asmeninę riziką visada įvertinkite su savo gydytoju.)
Nepaisant mokslinių įrodymų, saikingo alkoholio vartojimo apsauginis poveikis širdies ir kraujagyslių ligų atveju buvo atmestas ir puolamas prieš alkoholį kovojančių grupių. Jų poziciją atspindinčios žinutės išplito svarbiausiais žiniasklaidos kanalais. Tačiau atidžiau išnagrinėjus jų straipsniuose minimus tyrimus dažnai nepavyksta atskleisti viso vaizdo. Pavyzdžiui, dažnai cituojamoje „JAMA Network“ 2023 metų apžvalgoje⁵ ir „The New York Times“ straipsnyje „Kaip raudonasis vynas prarado sveikatingumo aureolę“, saikingo alkoholio vartojimo žala neįrodoma. Priešingai, teigiama, kad didesnė mirtingumo rizika, susijusi su alkoholio vartojimu, prasideda moterims nuo 1,8 SAV per dieną, o vyrams – nuo 3,2 SAV per dieną, t. y. kiekių, kurie viršija Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir JAV rekomendacijas⁶.
Kitas šiuose straipsniuose dažnai minimas tyrimas buvo paskelbtas 2024 metais žurnale „Journal of Studies on Alcohol and Drugs“, kurio poveikio koeficientas 2,4 (plg. su „Lancet“ 98,4). Jame žadama perskaičiuoti anksčiau paskelbtų tyrimų rezultatus ir įrodyti, kad alkoholis nemažina širdies ir kraujagyslių ligų rizikos⁷. Tarp tyrėjų yra Timas Stockwellas ir Timas Naimis, kurie abu pripažįsta, gavę finansavimą iš antialkoholinių organizacijų. Pradedama nuo 3248 tyrimų, o paskui atrenkami tik 6, atmetant tuos, kuriuose atsižvelgiama į alkoholio vartojimo būdą, vien tam, kad būtų galima padaryti išvadą, jog nedidelis alkoholio kiekis neapsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Dar didesnė problema tai, kad pats T. Stockwellas pripažįsta, jog pasirinkti straipsniai yra neteisingai išvardyti⁸. 3-uose iš 6 tyrimų, kurie buvo atrinkti kaip nešališki, paaiškėjo, kad saikingai geriančių alkoholį asmenų mirtingumas yra mažesnis ir priklausomybė tarp suvartotojo alkoholio kiekio per dieną ir mirtingumo yra J raidės formos.
Neabejotina, kad vartojamas dideliais kiekiais alkoholis didina kelių rūšių vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, psichikos ligų, demensijos ir nelaimingų atsitikimų riziką. Dideliais kiekiais vartojamas alkoholis yra žinomas kaip kancerogenas ir gali viršyti natūralius kepenų perdirbimo pajėgumus. Esant tokiai būklei, jūsų kepenys nesugeba greitai pašalinti kenksmingų šalutinių produktų, pavyzdžiui, acetaldehido. Net ir suvartojus 1 SAV per dieną ir galimai dėl to padidėjus estrogenų gamybai, 1,1 karto gali padidėti krūties vėžio rizika⁹. Taigi, vidutinei moteriai per visą gyvenimą tikimybė susirgti išaugtų nuo 12 iki 13,2 proc. 60 metų amžiaus moteriai, kurios tikimybė mirti dėl širdies ir kraujagyslių ligų yra 10 kartų didesnė nei mirti nuo krūties vėžio¹⁰, dauguma gydytojų nerekomenduoja visiškai susilaikyti nuo alkoholio vartojimo.
Dažnai nepaminima, kad saikingai vartojant alkoholį kai kurių vėžinių susirgimų sumažėja¹¹: skydliaukės, inkstų ir kai kurių hematologinių piktybinių navikų, nors priežastys nežinomos. Iš 40 proc. vėžio atvejų, kurie siejami su valdomais veiksniais, beveik 20 proc. buvo susiję su tabako vartojimu, 15 proc. buvo nulemti viršsvorio, nesveikos mitybos ir fizinio pasyvumo, 8 proc. – su ultravioletiniais spinduliais ir tam tikromis infekcijomis, o šiek tiek daugiau nei 5 proc. – su alkoholiu ir daugumą atvejų patyrė daug geriantys asmenys¹². Tarp daugybės dalykų, kuriuos galėtų rinktis alkoholio vartotojai siekdami sumažinti vėžio riziką, yra Viduržemio jūros dieta (į kurią įeina saikingas vyno vartojimas). Ji siejama su mažesniu sergamumu vėžiu ir mažesniu širdies bei kraujagyslių ligų paplitimu¹³. Moterys, kurios vartoja alkoholį, gali sumažinti krūties vėžio riziką, padidindamos foliatų (folio rūgšties) kiekį savo mityboje.
Bendras alkoholio poveikis žmogaus organizmui tirtas daugybę kartų. Žurnale „The Journal of Prevention of Alzheimer's Disease“ pristatomas tyrimas, kaip reguliarus saikingas alkoholio vartojimas susijęs su geresne bendrąja vykdomosios ir regimosios atminties funkcija tarp vyresnio amžiaus suaugusiųjų¹⁴. Reumatoidiniu artritu sergančių pacientų tyrimai parodė galimą lengvo ar vidutinio alkoholio vartojimo naudą¹⁵. Kalbant apie streso mažinimą, 2023 m. Harvardo universiteto atlikto tyrimo metu nustatyta, kad saikingas alkoholio vartojimas smarkiai sumažino migdolinės liaukos, atsakingos už „bėk arba kovok“ reakcijas smegenyse, aktyvumą ir su tuo susijęs apsauginis poveikis nuo širdies ir kraujagyslių ligų buvo dar didesnis tiems, kam buvo diagnozuotas nerimas.
Tačiau nė vienas iš šių kompleksiškų tyrimų nėra skelbiamas populiariojoje žiniasklaidoje dėl dominuojančių kitokio pobūdžio žinių. Peržiūrėjus 2023 m. PSO leidinį „Pranešimai apie alkoholį. Žurnalistams skirtas vadovas“, pirmiausia nustebina, kad tarp dokumento autorių yra asmuo, dirbantis „Movendi International“ – blaivybę propaguojančioje organizacijoje.
Išsamiai išanalizavus dokumentą paaiškėjo, kad jame nurodyti šaltiniai nepatvirtina dokumento teiginių. Ataskaitoje rašoma: „Nors keletas ankstesnių tyrimų rodo, kad saikingas alkoholio vartojimas gali duoti naudos sveikatai, naujesni tyrimai rodo, kad anksčiau buvo naudojamos prastos metodikos ir kad daugelį jų finansavo alkoholio pramonė.“ Tuo tarpu šaltinyje, kuriuo remiamasi¹⁶, teigiama, kad 95 proc. iš 386 tyrimų 2020 m. buvo finansuojami nepriklausomai. O nedaugelio, kurie gavo alkoholio pramonės paramą, analizė nenustatė jokio ryšio tarp finansavimo šaltinio ir rezultatų sveikatos srityje.
PSO vadovo teiginys, paneigiantis alkoholio apsaugines savybes, nėra pagrįstas nurodytais šaltiniais. „Nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių plačiai paplitusį mitą, kad raudonojo vyno vartojimas padeda išvengti širdies priepuolių“, – teigiama ataskaitoje. O nurodomas 2018 metų „The Lancet“ straipsnis¹⁷ tiesiogiai prieštarauja šiam teiginiui: „padidėjęs alkoholio vartojimas buvo logaritmiškai susijęs su mažesne miokardo
infarkto [širdies priepuolio] tikimybe“. Tame pačiame tyrime padaryta išvada, kad „mažiausio mirtingumo dėl visų priežasčių [mirties nuo bet kokios priežasties] rizika“ buvo vartojant apie 100 g gryno alkoholio per savaitę, o tai atitinka 1 taurę 12 tūrio proc. stiprumo vyno per dieną.
Šio 2018 m. „Lancet“ tyrimo 48 puslapių priede atskleidžiamas dar palankesnis saikingo alkoholio vartojimo vaizdas¹⁸:
- visą gyvenimą susilaikiusių nuo alkoholio mirtingumas dėl visų priežasčių buvo didesnis nei išgeriančių vieną ar du kartus per dieną. Tų, kas keletą dienų per savaitę suvartodavo iki 200 g alkoholio (2 taurės per dieną), mirtingumas buvo mažesnis, lyginant su saikingesniais gėrėjais;
- priedo duomenys atskleidė, kad vyno mėgėjai buvo sveikesni už stipriųjų gėrimų mėgėjus, tačiau tai neatsispindėjo pagrindiniame dokumente. Tyrėja Eva Schernhammer iš Medicinos universiteto Vienoje pakomentavo, kad šio fakto paminėjimas būtų pakeitęs žiniasklaidos pranešimų antraštę į tokią, kokios būdavo populiaros prieš porą metų: „Kaip rodo nauji tyrimai, taurė vyno ar alaus per dieną gali padėti žmonėms gyventi ilgiau“.
Kai tokia gerbiama institucija kaip PSO pateikia ataskaitas su klaidinančia informacija, nenuostabu, kad pasipila antraštės su „saugaus kiekio nėra“. Visame PSO vadove ir dominuojančiuose naujausiuose žiniasklaidos pranešimuose šia tema linkstama painioti teiginius apie saikingo alkoholio vartojimo riziką su bendrais teiginiais apie alkoholio žalą. Skaitytojui susidaro vienpusiškas įspūdis, kad visi alkoholiniai gėrimai kelia didelį pavojų sveikatai. Jei palyginsime, pavyzdžiui, su vairavimu, tai būtų tas pats, kas žiūrėdami į statistiką apie mirtis dėl greičio viršijimo ar neatsargaus vairavimo darytume išvadas apie saugaus vairavimo pavojus.
Per pastaruosius du dešimtmečius tyrėjai pagrįstai kvestionavo senesnių alkoholio ir sveikatos tyrimų metodiką. Kai kuriuose iš šių senesnių tyrimų kontrolinėse grupėse nebuvo atskirti niekada negėrusieji nuo buvusių smarkiai girtaujančiųjų ir sergančiųjų (žmonių, kurie nustojo gerti dėl ligos). Pamokos buvo išmoktos, o tyrimų protokolai ištaisyti. Naujesni, geresniais metodais atlikti tyrimai vis dar rodo apsauginį saikingo alkoholio vartojimo poveikį. Todėl gerbiami, įtakingi leidiniai, tokie kaip „The Lancet“, „Journal of the American College of Cardiology“, „Circulation“¹⁹ ir „Mayo Clinic Proceedings“ toliau publikuoja straipsnius, patvirtinančius, kad saikingas alkoholio vartojimas, ypač valgio metu, mažina širdies ir kraujagyslių ligų pavojų.
Iš dalies problema yra tai, kad daugelis šių tyrimų yra stebėjimo tipo, o stebėjimo duomenis gali veikti daug neįvertintų veiksnių (kurie gali lemti skirtingų rezultatų intepretavimą). Didelio masto atsitiktinių imčių kontroliuojamasis tyrimas – auksinis tyrimų standartas, kuriuo geriau nustatomas priežastinis ryšys ir kuris naudojamas vaistams vertinti, bet niekada nebuvo atliktas alkoholio ir sveikatos srityje.
Gera žinia vyno mėgėjams visame pasaulyje yra tai, kad šiuo metu Ispanijoje jau atliekamas didelis, 10 tūkst. pacientų atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas²⁰, o rezultatų tikimasi sulaukti po penkerių metų. Pusė pacientų, kurie paprastai laikosi Viduržemio jūros regiono dietos, atsitiktinės atrankos būdu toliau geria vyną, o pusė jų visiškai susilaikys nuo alkoholio.
Svarbu pabrėžti, kad besaikis alkoholio vartojimas kenkia sveikatai ir panaikina bet kokią galimą lengvo ar saikingo vartojimo naudą. Todėl alkoholio pramonė turi padėti sumažinti žalą, kurią gali padaryti alkoholis. Turi tapti normalu neaptarnauti apsvaigusių žmonių, gausiai pilti vandens – kaip mane mokė tėvas, viena stiklinė vandens už kiekvieną vyno taurę – ir visada turėti spjaudykles, net ir prabangiuose restoranuose ir degustacijose.
Yra daugybė priežasčių, dėl kurių kas nors gali nuspręsti nebegerti, todėl turime sukurti šiltą ir draugišką atmosferą negeriantiems žmonėms. Turime pasiūlyti alternatyvų be alkoholio, kad žmonės galėtų padaryti kelių dienų pertrauką, kai jiems atrodo, kad reikia sumažinti alkoholio vartojimą, ir priimti kolegas, kurie dėl kokių nors priežasčių nustojo gerti.
PSO ragina plačiau informuoti apie vėžio riziką, susijusią su alkoholio vartojimu, galbūt įspėjant apie pavojų sveikatai ant alkoholio etikečių ir mažai kas prieštarautų geresniam visuomenės informavimui sveikatos klausimais. Tačiau kai ant svarstyklių padedame sumažėjusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką (teigiamas efektas) ir galimą vėžio riziką (neigiamas efektas), vienareikšmiško atsakymo apie saikingo alkoholio vartojimo žalą ar naudą negauname. Bent jau vyresniems nei 40 metų žmonėms, kuriems kyla didžiausia širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Skamba pagrįstai, kad gyvenimo kokybės pagerėjimas saikingai vartojant alkoholį gali būti svarbesnis už galimą žalą. Bendri teiginiai apie alkoholio žalą, kurie nepaaiškina skirtumo tarp saikingo ir nesaikingo alkoholio vartojimo, klaidina visuomenę.
Manau, kad pozicija „nėra saugaus alkoholio kiekio“ yra pagrįsta nepatikimais moksliniais tyrimais ir draudimų ideologija. Jei ji įsitvirtins, vyriausybiniai etikos komitetai ir mokslinių tyrimų institucijos potencialiai nustos pritarti alkoholio tyrimams. Dėl to visuomenė gali negauti galutinio atsakymo į klausimą apie alkoholio poveikį sveikatai. O tai yra labai svarbu daugeliui saikingai alkoholį vartojančių žmonių.
Vynas suburia žmones ir sustiprina valgymo malonumą; nuo seno vynas įkvepia įsimylėjėlius ir menininkus; vynas žymi šventes. Jo teigiamo poveikio nereikėtų pamiršti.
Straipsnį pagal „750 Daily“ parengė Arūnas Starkus
Dr. Laura Catena yra ketvirtos kartos argentiniečių vyndarė, gydytoja ir vyno rašytoja. Gimė Mendosoje, Harvarde įgijo bakalauro laipsnį (Magna Cum Laude), o Stanforde – ir medicinos daktaro laipsnį. Šiuo metu ji yra vykdomoji direktorė vyninėje „Bodega Catena Zapata“ ir savo vyninės ‚Luca Winery‘ direktorė. Daugiau nei 25 metus ji buvo praktikuojanti San Francisko greitosios medicinos pagalbos gydytoja. Be to, ji yra Katenos vyno instituto, kurio tikslas – išsaugoti ‘Malbec’ ir puoselėti argentinietišką vyną, įkūrėja.
1) The Lancet 2022. Health Risks of Alcohol Infographic - Global Burden of Disease Study 2020.
2) Ronksley, Paul E., et al. "Association of alcohol consumption with selected cardiovascular disease outcomes: a systematic review and meta-analysis." Bmj 342 (2011): d671.
3) Xi, Bo, Sreenivas P. Veeranki, Min Zhao, Chuanwei Ma, Yinkun Yan, and Jie Mi. "Relationship of alcohol consumption to all-cause, cardiovascular, and cancer-related mortality in US adults." Journal of the American College of Cardiology 70, no. 8 (2017): 913-922.
4) Harvard T.H. Chan, School of Public Health. The Nutrition Source, Alcohol: Balancing Risks and Benefits. (2022). 14 Schrieks, Ilse C., Annelijn LJ Heil, Henk FJ Hendriks, Kenneth J. Mukamal, and Joline WJ Beulens. "The effect of alcohol consumption on insulin sensitivity and glycemic status: a systematic review and meta-analysis of intervention studies." Diabetes care 38, no. 4 (2015): 723-732. Ma, Hao, et al. "Moderate alcohol drinking with meals is related to lower incidence of type 2 diabetes." The American Journal of Clinical Nutrition 116.6 (2022): 1507-1514.
5) Zhao, J., Stockwell, T., Naimi, T., Churchill, S., Clay, J., & Sherk, A. (2023). “Association between daily alcohol intake and risk of all-cause mortality: a systematic review and meta-analyses”. JAMA network open, 6(3), e236185-e236185.
6) The New York Times, Jane E. Brody “How red wine lost its health halo”. February 17, 2024.
7) Stockwell, T., Zhao, J., Clay, J., Levesque, C., Sanger, N., Sherk, A., & Naimi, T. (2024). “Why do only some cohort studies find health benefits from low volume alcohol use? A systematic review and meta-analysis of study characteristics that may bias mortality risk estimates”. Journal of studies on alcohol and drugs, jsad-23.
8) Drinks Insider, Tim Stockwell “Wine + Health 4: Is Moderate Drinking a Myth? Professor Tim Stockwell and the J-Curve Controversy”. October 9, 2024.
9) Cao, Yin, Walter C. Willett, Eric B. Rimm, Meir J. Stampfer, and Edward L. Giovannucci. "Light to moderate intake of alcohol, drinking patterns, and risk of cancer: results from two prospective US cohort studies." BMJ 351 (2015).
10) Harvard T.H. Chan, School of Public Health. The Nutrition Source, Alcohol: Balancing Risks and Benefits. (2022).
11) Allen, Naomi E., Valerie Beral, Delphine Casabonne, Sau Wan Kan, Gillian K. Reeves, Anna Brown, and Jane Green. "Moderate alcohol intake and cancer incidence in women." Journal of the National Cancer Institute 101, no. 5 (2009): 296-305.
12) American Association of Cancer Research. “Reducing the Risk of Cancer Development”.
13) Schwingshackl, Lukas, Carolina Schwedhelm, Cecilia Galbete, and Georg Hoffmann. "Adherence to Mediterranean diet and risk of cancer: an updated systematic review and meta-analysis." Nutrients 9, no. 10 (2017): 1063. Estruch, Ramón, Emilio Ros, Jordi Salas-Salvadó, Maria-Isabel Covas, Dolores Corella, Fernando Arós, Enrique Gómez-Gracia et al. "Primary prevention of cardiovascular disease with a Mediterranean diet supplemented with extra-virgin olive oil or nuts." New England journal of medicine 378, no. 25 (2018): e34.
14) Reas, Emilie T., et al. "Moderate, regular alcohol consumption is associated with higher cognitive function in older community-dwelling adults." The journal of prevention of Alzheimer's disease 3.2 (2016): 105.
15) Mezue, Kenechukwu, et al. "Reduced stress-related neural network activity mediates the effect of alcohol on cardiovascular risk." Journal of the American College of Cardiology 81.24 (2023): 2315-2325.
16) Vos, Moniek, Annick PM van Soest, Tim Van Wingerden, Marion L. Janse, Rick M. Dijk, Rutger J. Brouwer, Iris De Koning, Edith JM Feskens, and Aafje Sierksma. "Exploring the influence of alcohol industry funding in observational studies on moderate alcohol consumption and health." Advances in Nutrition 11, no. 5 (2020): 1384-1391.
17) Wood, Angela M., Stephen Kaptoge, Adam S. Butterworth, Peter Willeit, Samantha Warnakula, Thomas Bolton, Ellie Paige et al. "Risk thresholds for alcohol consumption: combined analysis of individual-participant data for 599 912 current drinkers in 83 prospective studies." The Lancet 391, no. 10129 (2018): 1513-1523.
18) Wood, Angela M., Stephen Kaptoge, Adam S. Butterworth, Peter Willeit, Samantha Warnakula, Thomas Bolton, Ellie Paige et al. "Risk thresholds for alcohol consumption: combined analysis of individual-participant data for 599 912 current drinkers in 83 prospective studies." The Lancet 391, no. 10129 (2018): 1513-1523.
19) The Lancet 2022. Health Risks of Alcohol Infographic - Global Burden of Disease Study 2020. https://www.thelancet.com/infographics-do/alcohol-gbd Xi, Bo, Sreenivas P. Veeranki, Min Zhao, Chuanwei Ma, Yinkun Yan, and Jie Mi. "Relationship of alcohol consumption to all-cause, cardiovascular, and cancer-related mortality in US adults." Journal of the American College of Cardiology 70, no. 8 (2017): 913 922. Kenechukwu Mezue, Michael T. Osborne, Shady Abohashem, Hadil Zureigat, Charbel Gharios, Simran S. Grewal, Azar Radfar, Alexander Cardeiro, Taimur Abbasi, Karmel W. Choi, Zahi A. Fayad, Jordan W. Smoller, Rachel Rosovsky, Lisa Shin, Roger Pitman, and Ahmed Tawakol. "Reduced stress-related neural network activity mediates the effect of alcohol on cardiovascular risk." Journal of the American College of Cardiology 81, no. 24 (2023): 2315-2325. Haseeb, Sohaib, Bryce Alexander, and Adrian Baranchuk. "Wine and cardiovascular health: a comprehensive review." Circulation 136, no. 15 (2017): 1434-1448.
20) Martínez-González, M. Á., & Hernández, A. H. (2024). “Effect of the Mediterranean diet in cardiovascular prevention”. Revista Española de Cardiología (English Edition).
