Alkoholis ir vėžys

Alkoholio ir vėžio priežastiniai ryšiai nėra vienareikšmiški. Todėl šia tema publikuojame trijų mokslininkų pranešimų tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Gyvenimas, mityba, sveikata ir vynas“, kuri vyko 2025 m. kovo 26–28 d. Romoje, Italijoje, santraukas. 

Ar vyno vartotojai turi padidėjusią vėžio riziką? Epidemiologiniai ir klinikiniai aspektai. 
Dr. Ramon Estruch. Barselonos universitetas, CIBEROBN, Karolio III sveikatos institutas (Madridas)

Ryšys tarp vyno vartojimo ir vėžio rizikos yra sudėtingas, nes priklauso nuo daugybės veiksnių: vartojamo vyno kiekio ir rūšies, gyvenimo būdo bei genetinio polinkio. Vynas, ypač raudonasis, turi daugybę antioksidantų, kuriems priskiriamas galimas sveikatai naudingas priešuždegiminis ir priešvėžinis poveikis. Kai kuriuose tyrimuose buvo analizuojama, ar dėl šių antioksidantų saikingas vyno vartojimas gali turėti apsauginį poveikį tam tikrų vėžio formų atveju. Deja, įrodymai šiuo klausimu išlieka neapibrėžti, todėl galimą naudą būtina vertinti kartu su žinomomis rizikomis.

Naujausių tyrimų rezultatai pabrėžia, kad svarbu vyno vartojimą vertinti tinkamame kontekste: vynas turėtų būti vartojamas saikingai, visuomet su maistu ir kaip sveikos mitybos dalis, pavyzdžiui, laikantis Viduržemio jūros dietos (1 pav.).

1 pav. Viduržemio jūros dieta – šiandienos gyvenimo būdas. [1]

Nepaisant naudingų junginių, vynas – kaip ir bet kuris kitas alkoholis – turi etanolio, kuris Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (The International Agency for Research on Cancer, IARC) yra priskiriamas 1-os grupės kancerogenams. Nuolatinis alkoholio vartojimas siejamas su padidėjusia kelių rūšių vėžio: krūties, kepenų, stemplės, storosios žarnos ir galvos bei kaklo – rizika. Etanolis metabolizuojamas į acetaldehidą – toksišką junginį, galintį pažeisti DNR ir trikdyti ląstelių atsinaujinimo procesus, taip prisidedant prie vėžio atsiradimo. Vėžio rizika priklauso nuo dozės – kuo daugiau alkoholio suvartojama, tuo didesnė vėžio išsivystymo tikimybė. Vis dėlto pagrindinis klausimas – ar visų alkoholinių gėrimų poveikis vėžiui vienodas, ar kai kurie, pavyzdžiui, raudonasis vynas, turi pakankamai daug priešvėžinių junginių, galinčių sušvelninti paties etanolio poveikį.

Šiame kontekste keletas epidemiologinių tyrimų parodė sąsajas tarp alkoholio vartojimo ir vėžio atsiradimo, tačiau daugelis šių tyrimų gali turėti metodologinių trūkumų, ypač susijusių su kontrolinės grupės pasirinkimu ir, svarbiausia, su pagrindiniais painiojančiais veiksniais, tokiais kaip vartojamo alkoholio rūšis, vartojimo pobūdis ir bendra mityba.

Visuomenės sveikatos organizacijos paprastai ragina riboti alkoholio vartojimą siekiant sumažinti vėžio riziką. Vis dėlto vyriausybės ir mokslinės institucijos turėtų įvertinti saikingo vyno vartojimo poveikį, kai gyvenimo būdas yra sveikas, ypač Viduržemio jūros dietos atveju. Naujausi tyrimai rodo, kad vyno vartojimas kaip šios dietos dalis gali net sumažinti tam tikrų vėžio formų, įskaitant krūties vėžį moterims, dažnį.

Taigi, nepaisant žinomo etanolio kancerogeninio poveikio, saikingas raudonojo vyno vartojimas sveikos mitybos (ypač Viduržemio jūros dietos) kontekste gali būti susijęs su mažesne kai kurių vėžio formų, įskaitant krūties vėžį po menopauzės, atsiradimo rizika.

Dr. Ramon Estruch, Barselonos universitetas, CIBEROBN,
Karolio III sveikatos institutas (Madridas)

Vėžys – gyvensenos liga. Pripažintų vėžio priežasčių proporcijos Italijoje
Dr. Carlos La Vecchia. Milano universiteto epidemiologijos ir biostatistikos profesorius, daugelio klinikinių ir epidemiologinių žurnalų redaktorius, laikinasis patarėjas Pasaulio sveikatos organizacijoje

Vėžys daugeliu atvejų yra gyvenimo būdo liga, o šiuo metu žinomos priežastys paaiškina apie 40 proc. mirčių nuo vėžio Italijoje, kaip ir daugumoje kitų aukšto pragyvenimo lygio šalių. Pagrindinė vėžio priežastis – tabakas, kuris Italijoje sukelia daugiau nei 60 000 vėžio atvejų: 47 000 vyrų (24 %) ir 14 000 moterų (8 %), t. y. 17 % visų vėžio atvejų. Dėl tabako vartojimo taip pat registruojama maždaug 40 000 mirčių nuo vėžio: 31 500 vyrų (32 %) ir 8 500 moterų (11 %), tai sudaro apie 24 % visų mirčių nuo vėžio.

Papildomos priežastys – antsvoris ir nutukimas: apie 6 900 vyrų vėžio atvejų (3,6 %) ir 7 200 moterų (4 %), t. y. vidutiniškai 3,8 % abiejų lyčių. Su tuo susijusios ir apie 3 600 vyrų mirčių nuo vėžio (3,6 %) bei 2700 moterų (3 %) – iš viso 3,4 % visų mirčių nuo vėžio.

Alkoholis sukelia apie 4 200 vyrų mirčių nuo vėžio (4,2 %) ir 1 600 moterų (2 %) – iš viso apie 6 000 mirčių (3 %), nors per pastaruosius kelis dešimtmečius šie skaičiai reikšmingai sumažėjo. Apie 85 % su alkoholiu susijusių vėžio atvejų būtų galima išvengti ribojant suvartojimą iki 1 standartinio alkoholio vieneto (SAV) per dieną moterims ir 2 – vyrams.

Infekcijos Italijoje sukelia 6,5 % visų naujų vėžio atvejų ir 7,6 % mirčių nuo vėžio. Šie rodikliai didesni nei daugelyje kitų aukšto pragyvenimo lygio šalių, daugiausia dėl santykinai dažno skrandžio ir kepenų vėžio.

Papildomi veiksniai – mityba (apie 6 %), profesiniai kancerogenai, reprodukciniai ir hormoniniai veiksniai – pastarieji sudaro mažiau nei po 1 % vėžio atvejų.

Lentelėje nurodytos apytikslės vėžio atvejų ir mirčių proporcijos, priskiriamos pripažintiems rizikos veiksniams Italijoje.

Taigi, kaip ir daugelyje kitų aukšto pragyvenimo lygio šalių, Italijoje apie 40 % vėžio atvejų ir mirčių nuo vėžio būtų galima išvengti suvaldžius žinomus rizikos veiksnius, ypač vengiant tabako. Reikšmingi ir tokie veiksniai kaip antsvoris, alkoholis, tam tikri mitybos bei socialiniai-ekonominiai aspektai, taip pat nors mažėjanti, bet vis dar didelė infekcijų įtaka.

Jokio raudonojo vyno Viduržemio jūros dietoje?
Prof. Miguel A. Martínez-González. Medicinos epidemiologas, Navaros universiteto visuomenės sveikatos profesorius, Harvardo TH visuomenės sveikatos mokyklos mitybos docentas (Dpt. of Nutrition) nuo 2016 m. ir CIBEROBN grupės vadovas, turintis daugiau nei 30 metų patirtį lėtinių ligų, mitybos ir gyvenimo būdo tyrimų srityje.

 Dr. Carlos La Vecchia. Milano universiteto epidemiologijos ir biostatistikos profesorius,
daugelio klinikinių ir epidemiologinių žurnalų redaktorius, laikinasis patarėjas Pasaulio sveikatos organizacijoje

Politikos formuotojai ir klinikinės praktikos specialistai šiuo metu yra susirūpinę, kaip sumažinti alkoholio daromą žalą vartotojams, nes gairės yra prieštaringos: dalis sveikatos specialistų teigia, kad visiškas alkoholio nevartojimas yra sveikiausias pasirinkimas, tvirtindami, jog „nėra saugaus alkoholio vartojimo lygio“, tačiau dauguma tyrimų rodo, kad saikingai alkoholį vartojantys asmenys pasižymi mažesniu bendru mirtingumu ir kitais palankiais sveikatos rodikliais, palyginti su visiškai nevartojančiais.

Europos mokslinių tyrimų taryba (European Research Council) finansavo UNATI (Navaros universiteto absolventų tyrėjų iniciatyva) 4 metų trukmės atsitiktinių imčių kontroliuojamą tyrimą, kuriame dalyvaus daugiau nei 10 000 alkoholį vartojančių asmenų (nuo ≥3 iki

2 pav. Navaros universiteto absolventų tyrėjų iniciatyvos (UNATI) atsitiktinių imčių tyrimo aprašymas.
Nuo 2024 m. birželio mėn. 10 000 alkoholį vartojančių asmenų Ispanijoje yra atsitiktinai paskirstyti į dvi grupes: visiško alkoholio nevartojančiųjų (abstinentų)
ir saikingai vartojančiųjų. Asmenys bus stebimi 4 metus, siekiant įvertinti sunkių klinikinių išeičių dažnį. Tyrimas bus vykdomas nuotoliniu būdu,
jį atliks apmokyti sveikatos priežiūros specialistai.

Tyrimo tikslas – stebėti į dvi grupes atsitiktinai paskirstytus 10 000 alkoholį vartojančių asmenų:

1. visiškai nevartojantys alkoholio (abstinentai);

2. saikingai vartojantys alkoholį: moterys – ne daugiau kaip 7 SAV, vyrai – ne daugiau kaip 14 SAV per savaitę, vengiant besaikio (epizodinio) vartojimo, pirmenybę teikiant raudonajam vynui ir visada  vartojant su maistu, o alkoholį paskirstant tolygiai per savaitę, laikantis tradicinio alkoholio vartojimo modelio Viduržemio jūros regione.

Pirmųjų 2812 atsitiktinai atrinktų dalyvių pradinės charakteristikos

Apibendrinant, pagrindinis tyrimo rezultatas yra sudėtinis bendras rodiklis, apimantis mirtingumą dėl visų priežasčių, širdies ir kraujagyslių ligas, bet kokį invazinį vėžį, kepenų cirozę, 2 tipo cukrinį diabetą, depresiją, demenciją, sužalojimus, dėl kurių reikia hospitalizacijos, arba tuberkuliozę bei kitas infekcijas, dėl kurių reikia hospitalizuoti. 2024 metų gruodžio mėnesio duomenimis, į tyrimą buvo įtraukta 2 500 dalyvių. UNATI tyrimas pirmą kartą pateiks įrodymais pagrįstą atsakymą į klausimą, kuris yra itin svarbus klinikinėje medicinoje, atsižvelgiant į saikingo alkoholio vartojimo paplitimą ir dabartinę situaciją, kai mokslinėje bendruomenėje egzistuoja prieštaringos nuomonės dėl patarimų saikingai alkoholį vartojantiems.