Kaip gerai gyvena JAV Vidurio Vakarų vyndariai

Apie juos neperskaitysi didžiuosiuose pasauliniuose vyno portaluose. Jų vyno neperka vietiniai Viskonsino, Mičigano ar Minesotos restoranai. Tačiau jie sodina vynmedžius, daro vyną, ieško rinkų ir mums, Šiaurės Europos gyventojams, labai svarbūs, nes augina tas pačias šalčiui atsparias vynuogių veisles ir sprendžia tokias pat ekonomines problemas. 

Viena geriausių regione ir garsiausia Viskonsine vyninė „Parallel 44 Vineyard & Winery“ priklauso sutuoktiniams Steve'ui ir Mariai Milano Johnsonsams. Steve’as yra vyno gamybos Viskonsine pionierius, ilgą laiką buvo Viskonsino vyninių asociacijos prezidentas. 

2005 m. teisininkai Steve'as ir Maria, nusprendė įgyvendinti savo svajonę – įveisti vynuogyną. Didžiausia motyvacija – nes kiti to nesiima, nors vieta atrodo idealiai tinkanti vynuogėms auginti. Pasodino 5 tūkst. šalčiui atsparių veislių vynmedžių. Sugalvojo pavadinimą, kuris padrąsintų pirkėjus, nes Europoje 44-oje platumoje (44 Parallel) yra ir Bordo, ir Toskana. Gamyba augo, todėl netoliese įkūrė kitą vynuogyną, ir šiandien tai didžiausia Wisconsin Ledge AVA vyninė, daranti 150 tūkst. butelių vyno per metus. 

Kaip parduoti tai, ko niekas nežino

Paklaustas, kaip sekasi parduoti vietinių vynuogių vyną gimtojoje valstijoje, Steve’as neatrodo laimingas. Viskonsine vos 2 proc. parduodamo vyno yra iš vietinių vynuogių (Mičigane gerokai daugiau – 12 proc.). Ir ten, ir čia dauguma vietinių vyninių vežasi žinomas vynuoges ar net vyną iš Kalifornijos, Vašingtono, Oregono, Niujorko ir parduoda su savo prekinio ženklo etikete. Svarbiausias Steve’o pardavimo kanalas – tiesiai iš vyninės. 65 proc. iškeliauja paštu arba  vyninės lankytojų automobilių bagažinėse. Restoranams „Marquette“ ar „Petit Pearl“ neįdomu.

„Viskonsinas yra sūrio ir alaus valstija. Vyno mėgėjai težino „Cabernet Sauvignon“ ir „Chardonnay“, – sako vyninės „Parallel 44“ savininkas. Todėl ir vietiniams restoranams nežinomų hibridinių veislių vynas neįdomus. „Mandagus tokių restoranų atsakymas yra toks: „Dabar labai sunku su aptarnaujančiu personalu. Studentai, kurie pas mus dirba, nenori mokytis nežinomų veislių pavadinimų.“ Kita vertus, į vyninę atvažiuojantiems pirkėjams reikia pusiau sauso, pusiau saldaus vyno. O Milvokyje (didžiausias Viskonsino miestas – red.) vartotojų prioritetas – sausesnis vynas. Todėl sunku patenkinti ir vieno, ir kito pirkėjo norus. 

Todėl į ateitį žiūrintys vyndariai svarsto, kaip savo vynui suteikti kuo aiškesnį identitetą. Vienas iš būdų – Amerikos vynuogininkystės zonų registravimas. Steve’as didžiuojasi 2012 m. įkurta Wisconsin Ledge AVA zona ir daug iš jos tikisi. Zona apima pusiasalį, įsiterpusį į Mičigano ežerą. Sąnašinės smėlio, žvirgždo uolienos čia ledynmečio užstumtos ant kalkakmenio pagrindo. Temperatūra čia visada gerokai žemesnė, todėl vynuogės bunda 10 dienų vėliau nei kaimyniniame Mičigane.

To pakanka, kad išvengtų pavasarinių šalnų. Kita vertus, žemesnė temperatūra reiškia, kad vyne lieka daugiau rūgšties. Todėl Wisconsin Ledge AVA zonoje daromas gaivus, lengvas, vaisiškas baltasis ir raudonasis vynas iš šalčiui atsparių veislių: ‘Marquette’, ‘Marechal Foch’, ‘Frontenac Gris’, ‘La Crescent’, ‘St. Pepin’.  Šiuo metu zonai priklauso 24 vyninės. Anot Steve’o, žmonėms lengviau atsiminti nedidelę kilmės vietą ir sieti su ja aiškų gaivaus vyno stilių, nei mokytis mažiau žinomų veislių pavadinimų. 

Kitas būdas – savanoriška vyndarių organizacija, kuri garantuotų už savo narių vyno kokybę. Todėl šiuo metu Steve’as bando suburti asociaciją, kurioje būtų tik vyndariai, darantys kokybišką panašaus stiliaus vyną iš vietoje augintų vynuogių. „Ledge Blanc“ – pirmasis bandymas: gaivus, kvapnus, tyras baltasis. Kokybę užtikrina, nes sutaria, kad pavadinimą naudos tik vynui, kuris vertinamas ne mažiau nei 90 balų. Panašias idėjas skleidžia ir kitose valstijose. Anot jo, jei kiekvienoje valstijoje būtų 3–4 geros vyninės, vyno parduotuvės atidarytų joms atskirą skyrelį. 

Steve’as pasakoja, kaip sukūrė savojo „Ledge Blanc“ skonį: „‘Lacrescent’ – kvapnios vynuogės, turi  muskato aromato, o ‘Itasca’ – neutralios, su mažiau rūgšties, tad vyne gerai papildo gaivias ‘Lacrescent’. ‘Frontenac Blanc’ – daug rūgšties, tropiniai vaisiai, ‘St Pepin’ – neutralus aromatas, mažai rūgšties.  

Vynmedžius daugiausia formuoja aukštai su vertikaliai į viršų pritvirtintais ūgliais. Elmerio Swensono  ir jo mokinių Minesotos universitete veislėms tai labiau patinka. Tuo tarpu ‘Petite Pearle’ – su žemyn nukarusiomis šakomis. Vynmedis linkęs vienodai augti į viršų ir į šonus. Įdomu, kad paleidus šakas žemyn kekės būna 15–20 proc. didesnės ir geriau prinoksta.  

Raudonosios vynuogės turi daug proteinų, todėl po fermentacijos beveik nelieka taninų. Steve’as jų daugina prieš fermentaciją pridėdamas taninų, brandindamas ąžuolo statinėse. Pernai bandė fermentuoti su kekių šakelėmis – taninų buvo kiek daugiau. Tiesa, tai nėra universalus būdas, nes šakelės turi būti tobulai sunokusios. Tai pasiseka ne kasmet.  Daugiau taninų turi ‘Petite Pearl’ ir ‘Veronos’ veislės. Tačiau pastarajai reikia daugiau šilumos, todėl uogas siunčiasi iš kito ežero kranto.

Jo mėgstamiausios raudonosios vynuogės ‘Marquette’ – dėl skonio, tačiau lengviausia auginti ‘Frontenac’, nes labai derlinga. Šiaip iš jos daro pusiau saldų vyną, bet tiki, kad išpopuliarės ir sausas. ‘Petite Pearl’ – dar viena veislė, dėl kurios vyno žmonės lankosi „44 Parallel“ vyninėje.