Kai Grand Cru Classè reiškia daugiau nei vyną

Žodžiai Grand Cru vyno mėgėjams asocijuojasi su aukščiausios kokybės klasifikuotais ūkiais, vynuogynais ar vynais Prancūzijoje. Šis terminu galima vadinti tik išskirtinėmis skonio savybėmis, ilgaamžiškumu bei istorija pasižyminčius vynus. Grand Cru dažniausiai reiškia ir ypatingą kainą, prabangą. Man Grand Cru asocijuojasi ne tik su „ypatingu“ ar „geriausiu“. Jis man primena nuoširdžius žmones, besidalijančius su pasauliu savo ūkiuose subrandintais puikias vynais – istorijos ir laiko sukurtomis ir išsaugotomis vertybes.

Kas dveji metai gegužės ar birželio mėnesį, kai Bordo regione vyksta tarptautinė paroda „Vinexpo“, ūkiai kviečia į parodą atvykusius svečius vakarais pabendrauti pilyse bei soduose, paragauti jų padarytų vynų bei paskanauti žymių šefų paruoštų patiekalų. Įspūdingiausios būna vakarienės, kurias organizuoja 1855 m. klasifikuotų geriausių Medoko ir Soterno ūkių (Grands Crus Classès en 1855 Medoc & Sauternes) taryba kartu su šių elitinių ūkių savininkais. Apie 150 tarptautinės spaudos atstovų drauge su ūkių savininkų šeimomis renkasi viename iš Premier Cru, kur atkemšami visų 87 klasifikuotų ūkių vynai, ir, vakarienę aptarnaujant žymiausiems šefams ir someljė, vyną pilstant vyndariams, aptariamos Bordo aktualijos. Per beveik 20 metų, kai esu vyno pasaulyje, teko apsilankyti visose 1855 GCC vakarienėse: 2005 m. ir 2019 m. „Château d‘Yquem“, 2007 m. ir 2013 m. „Château Mouton-Rothschild“; 2009 m. „Château Lafite Rothschild“ ; 2011 m.  „Château Haut-Brion“ ; 2015 m.  „Château Margaux“; 2017 m. „Château Latour“.

Tokie vakarai prasideda kiek neįprastai. Svečiai pasitinkami ne tik su šampanu (jis, tiesą pasakius, atsirado tik pastaraisiais metais, kai Rothschildų šeima išleido savo vardo šampaną), bet ir su saldžiuoju Soterno vynu, prie kurio pasiūloma vieno kąsnio užkandėlių, ir ne tik  foie gras. Šis renginys persmelktas pagarbos ir dalijimosi džiaugsmo, o Soternui, kaip desertinio vyno regionui, šiame vakare skiriamas ypatingas dėmesys: juk ant aukščiausio klasifikacijos laiptelio – Premier Cru Supérieur – stovi „Château d‘Yquem“.

Prie oranžerijose pagal klasikinį stalo etiketą serviruotų stalų svečių laukia kelių Grand Cru ūkių vyndariai, Bordo vadinami chef de cave (liet. „rūsio meistras“). Jie šiam vakarui atrenka ilgus metus rūsiuose saugoto ir prie maisto priderinto vyno. Kasmet, laukdama šios vakarienės, svarstau, su kuo šįmet sėdėsiu, ko ragausiu. Kadangi vakarienė tęsiasi iki šešių valandų, vyninių savininkai randa galimybę pavaišinti savo vynu ir kitų stalų svečius. Programa sudaryta su protingai apgalvotomis pertraukomis: po kiekvieno patiekalo tarp stalų ima plasnoti someljė, suteikdami progą nugriebt juos už frako skverno, taip parodant, kad ir mūsų stalas norėtų paragauti nebūtinai mums nešamo vyno. Vakaro kulminacija visuomet yra šeimininko ūkio vynas, patiekiamas visiems svečiams. Dažniausiai jis palydimas fanfaromis, o neretai ir fejerverkais. Vynas, maistas, žmonės, muzika visuomet sukelia susijaudinimo šiurpuliuką ir ne vieną svečią sugraudina iki apsiašarojimo, bent mane visuomet. Gerai prisimenu, kai pernai, 45-iems smuikininkams grojant Vivaldi „Metų laikus“, buvo įneštas 1979 m. „Château d‘Yquem“: atrodė, kad nuo žemės pakilo visas paviljonas su žmonėmis ir stalais ir ėmė sklandyti iš laimės. Garso ir emocijos jėga buvo įspūdinga. „Chateau Latour“ 2017 metais dūdmaišių muzikos fone kvietė naktį pasivaikšioti po vynuogyną, kur ant kiekvieno vynmedžio degė žvakės. Visada įspūdingas komandinis sinchronizuotas kviestinių šefų ir someljė darbas. Beveik tūkstantis aukščiausios klasės profesionalų savaitei meta darbą restoranuose ir suvažiuoja pilstyti žymiausio pasaulio vyno. Komandiniam pasirodymui diriguoja „Michelin“ žvaigždutėmis  pasidabinę Prancūzijos šefai.

Vakaro pabaiga man primena išėjimą iš bažnyčios po šventinių Mišių, kai žmonės laimingi dėkoja vienas kitam ir linki laimės bei ramybės, vildamiesi dar ir dar kartą susitikti. Po tokio vakaro norisi palaimingai tylėti.