Jonas Dūdėnas ir jo trisdešimt metų išlaikyti obuolių vynai

Lietuviška vyndarystė gyva! Gyva šiandien ir turi istoriją, kurią galima išgirsti Dvarčionių soduose.

            Buvęs vyndarys Jonas Dūdėnas pasakoja: „Sovietmečiu buvo reikalavimas kolektyviniame sode pasodinti 12 obelų: tris eiles po keturis sodinukus. Turguje nusipirkau 6 veislių sodinukų, namuose aptikau, kad visi vaismedžiai vienodi – ‚Velso‘ veislės. Todėl neliko nieko kito, kaip gaminti vyną“.

            Obuolių vyno spalvai pagerinti J. Dūdėnas pasodino aronijos (juodojo šermukšnio) krūmų. Daugelį vynų gamino maišydamas perpus obuolių ir aronijos sultis. 1970–1978 metais aktyviai užsiiminėjo vyndaryste, dalį produkcijos užkasdamas ilgam brandinimui. Prisipažįsta garaže „palaidojęs“ per 400 butelių. Deja, didžioji dalis šiuo metu jau išgerta. Nors buvęs vyr. darbų vykdytojas ir gamybinio skyriaus viršininkas nėra didelis vyno mėgėjas, senas vynas jam labiau patinka, jis yra kvapnesnis. Ir iš tiesų, po trisdešimties metų ragaujant paprastu užsukamu  kamščiu uždarytą vyną, kyla nuostaba dėl puikios kokybės. Rausvai oranžinė spalva, o ant dugno – apie centimetrą nuosėdų. Jaučiami tik brandos aromatai: cinamonas, prieskoniai, juodžemis, krapai,  pernokę sušalę obuoliai. Vynas maloniai saldus ir gaiviai rūgštus. Jokių acto užuomazgų, jokių oksidacijos požymių!

Visą straipsnį galite perskaityti spausdintoje žurnalo versijoje.