Išnarstyti vyno skonį

Kiekvieno vyno skonį formuoja skirtingi veiksniai. Gebėti paaiškinti aromatų ir pojūčių burnoje priežastis – daugelio vyno profesionalų ir pažengusių mėgėjų, siekiančių suprasti vyną, svajonė. Deja, net ir patys vyndariai ne visada sugeba tai padaryti. Ko nepasakysi apie Antoine Vincent ir Bénédicte Vincent bei Philipą Tuinderį – „Chateau Fuisse“ bendrasavininkisu Burgundijos pietuose esančiame Puji Fiuisė (Pouilly-Fuissé AOP). Jie puikiai išnarsto svarbiausią ūkio vyną  „Tête de Cuvée“, padėdamas suprasti  ir visus kitus ne tik jo šeimos gaminamus apeliacijos „Chardonnay“. 

"Chateau Fuisse" savininkai Antoine'as Vincent'as ir Benedicte Vincent bei Philipas Tuinderis su "Vyno klubo" kolektyvu

Puji Fiuisė vynuogynuose vyrauja keturi dirvožemio tipai:

- skalūnas. Kai ‘Chardonnay’ auga ant skalūno, vyne formuojasi lengvi gėliški aromatai. Tokio dirvožemio vynui kiek trūksta intensyvumo, todėl galutiniam vynui jis suteikia lengvumo;

- kalkakmenis Burgundijos pietuose yra iš Juros periodo, taigi sudarytas iš amonitų – spiralės formos jūros gyvūnų liekanų. Jie vynui suteikia medaus, žemės riešutų skonio  ir minkštumo pojūčio burnoje;

- mergelis – kalkakmenio ir molio mišinys. Ant tokio dirvožemio augančios ‘Chardonnay’ turi citrusinių aromatų – mandarinų, apelsinų žievelių;

- molis. Kaip molis vynuogyne limpa prie batų, taip ir vynas iš tokio dirvožemio uogų limpa prie gomurio – tekstūriškas, sviestiškas.

Kiekvieno dirvožemio vyną jie fermentuoja skirtingai:

- skalūninį – nerūdijančio plieno talpose, siekdami išlaikyti lengvumą, gėliškumą;

- kalkakmenio vynuogės keliauja į sens statines – ąžuolas neturi užgožti vyno minerališkumo;

- molingo dirvožemio vynuogės keliauja į naujas ąžuolo statinės, nes vynui reikia deguonies, kuris nugludins, sušvelnins vyno „kampus“ ir suteiks vanilės, cinamono, gvazdikėlių aromatų.

„Chateau Fuisse Tête de Cuvée Pouilly-Fuissé AOP“ gimsta sumaišant visų keturių dirvožemio tipų vyną, taigi jame atsispindi visa apeliacijos skonių ir stilių įvairovė.