Gintarą Sinkų žinome, kaip darantį puikų (1) sausą, (2) pusiau saldų iš įvairiaisių vaisių ir uogų bei (3) ledo vyną iš obuolių. Kevirtojo epizodo – mėlynių teko palaukti. Nes padaryti šį vyną užtrunka. Su Gintaru Sinkumi apie mėlynes kalbėjome praeitą rudenį, šį pavasarį vyną vis dar ragavome iš ąžuolo statinių.
Svarstėme, kaip išsaugoti aromato kompleksiškumą ir uogų vynui nebūdingą, bet tokią patrauklią tankią tekstūrą burnoje. Kelis mėnesius laukėme, kol vynas „susitupės“ butelyje ir vėl gausime paragauti.
Pirmoji patirtis Lietuvoje darant vyną, brandintą naujose ąžuolo statinaitėse, ir pirmieji ragautojų atsiliepimai:
- Patyręs vyno mėgėjas Vaidas P.: „Vynas toks savotiškas, iš pradžių neįmanoma buvo pasakyti, kad tai ne vynuogių vynas, bet kai pabuvo taurėje, išlindo aiškūs vaisiai. Antrą dieną vėl pasikeitė – atrodė kaip koks nejaunas Apulijos vynas. Trečią dieną mėlynių vynas pasidarė panašus į kadaise mano gertą „Alicante“ iš Toskanos.“
- Žmonės viešoje degustacijoje, pirmą kartą bandantys apibūdinti vyną: „Egzotiškas, kvepia indiškais prieskoniais, sunku iš karto atpažinti, kokios uogos. Švelnus, gana svarus burnoje, nerūgštus.“
- Someljė Martynas Pravilonis: „Vyną būtina dekantuoti. Kai degustacijojs pabaigoje po pusantros valandos iš dekanterio išpyliau paskutinius lašus, jame ąžuolo prieskonius jau stelbė uogos, mėlynės. Rimtas, sausas lietuviškas vynas.“
Mėlynės nedažnai vieši Lietuvos vyninėse: brangi žaliava, miško uogos ne visada uždera. Gaminant mėlynių vyną iškyla tam tikrų netikėtumų – ji, skirtingai nuo kitų uogų, fermentuojasi nenoriai, jautriai reaguoja į temperatūros svyravimus, pakankamai sunkiai atiduoda sultis. Tačiau polifenolių, tarp jų ir vyno tekstūrą kuriančių taninų, kiekiu šios uogos kone dvigubai lenkia vynuoges. Todėl iš Lietuvos uogų jos bene geriausiai tinka brandinti ąžuolo statinėse, nes daugelį kitų ąžuolas tiesiog užgožia.
Brandinimas suteikia vynui aromatų kompleksiškumo, saldžių prieskonių aromatų, ilgaamžiškumo. Kaip matome iš atsiliepimų, jis sulėtina vyno gėrimą, nes vynui reikia duoti šiek tiek laiko, kad atsiskleistų visi skonio niuansai. Išpilstant į butelius mėlynių vynas yra nefiltruojamas, siekiant neprarasti nė vieno skonio, todėl vynui bręstant butelyje gali atsirasti nuosėdų. Gamybos požiūriu brandinimas naujose ąžuolo statinėse – brangus ir meistriškumo reikalaujantis procesas. Tačiau, kaip sako pats Gintaras Sinkus: „mėlynių augimo sąlygos, jų ekologiškumas, spalva ir vyno vyniškumas atperka visus sunkumus - gaunasi sodrus, pilnas, švelnėjantis taurėje vynas. Mėlynė - nuostabi uoga, iš kurios galime gaminti puikius vynus, ir ateityje, manau, tai pripažins net didžiausi skeptikai ir ne tik Lietuvoje“.