Raudonosios ‘Maréchal Foch’ ir ‘Léon Millot’

Martynas Pravilonis lapkričio 11-15 dienomis Belgrade vykusiame ASI Geriausio Europos, Afrikos ir Artimųjų Rytų someljė čempionate iškovojo trečią vietą. Čempionu tapo estas Mikkas Parre, o vicečempionės titulas atiteko Prancūzijos atstovei Pascaline Lepeltier.

Pasaulyje vyninių, kurios darytų daugiau saldaus vyno nei sauso už Bordo ir Tokajaus ribų, liko vienetai. Todėl lankantis pas Gerhardą Kracherį neapleidžia nuostabos jausmas – jo ūkis Austrijos rytuose esančiame Illmitzo miestelyje yra saldaus vyno karalystė, kurioje kasmet į butelius išpilstoma per 20 skirtingų naujų saldžiųjų vynų, statinėse baigia bręsti dešimtys anksčiau pagamintų. Apie saldaus vyno rinkos traukimąsi čia nė nesusimąstai, nes po kiekvienos paragautos taurės norisi dėkoti didingajam kekeriniam puviniui ir žmogaus meistrystei.

Vasario mėnuo Bordo pietuose. Soterno kaimelis – slėnyje, todėl rytais jis skendi rūke. Toks rūkas, būdingas vos keliems Europos regionams, rudenį drėkina vynuoges ir sudaro tinkamas sąlygas ant jų augti pilkajam kekerui. Atvykau čia aplankyti vyndarių, klausytis jų pasakojimų apie lietų, rūką ir degustuoti 2022 metų vynų, ką tik išpilstytų į butelius.

Kiekvieno vyno skonį formuoja skirtingi veiksniai. Gebėti paaiškinti aromatų ir pojūčių burnoje priežastis – daugelio vyno profesionalų ir pažengusių mėgėjų, siekiančių suprasti vyną, svajonė. Deja, net ir patys vyndariai ne visada sugeba tai padaryti. Ko nepasakysi apie Antoine Vincent ir Bénédicte Vincent bei Philipą Tuinderį – „Chateau Fuisse“ bendrasavininkisu Burgundijos pietuose esančiame Puji Fiuisė (Pouilly-Fuissé AOP). Jie puikiai išnarsto svarbiausią ūkio vyną „Tête de Cuvée“, padėdamas suprasti ir visus kitus ne tik jo šeimos gaminamus apeliacijos „Chardonnay“.

Lansarotės vynuogynai La Cherijos (La Geria) rajone yra ypatingi – niekur daugiau pasaulyje vynuogės taip neauginamos. Kažkas pajuokavo: jei kolonizuotume Mėnulį, tai vynuogės ten augtų būtent taip. Juodi iki horizonto besitęsiantys ugnikalnių pelenų laukai, prirausti duobių, vadinamų hoyos, kurios iš rytinės pusės dar apsaugotos akmenų sienelėmis (nuo 70 iki 90 cm aukščio) dėl vyraujančio stipraus ir karšto vėjo iš Sacharos.