„Cliquot“, „Pommery“, „Krug“, „Roederer“… Kai kurie žino, kur Šampanėje daugiausia garsiųjų namų būstinių – Reimso, Epernė miestuose. Tačiau tikrai retas susimąsto, iš kokios konkrečios Šampanės vietos kilęs atkimštas vynas, kur auginamos vynuogės, iš kurių daromas šampanas.
Ilgą laiką ši informacija mažai kam rūpėjo – juk dauguma šampanų yra skirtingų augimviečių vyno mišiniai. Dėl to Šampanės vyndariai galbūt ir pagrįstai kaltinami terroir išraiškos stoka vyne. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį vis daugiau gamintojų iš naujo atranda terroir vertę ir mėgina pateikti vartotojams šampano, pagaminto iš nedideliuose konkrečiuose plotuose užaugintų vynuogių. Vienas jų – „Jacquesson“ namų bendraturtis Jeanas Herve‘as Chiquetas, sako: „Jei pažvelgtume į XIX amžiaus šampano etiketes, ant jų rastume užrašus „Ay mousseux“, „Verzenay mousseux“... Tai garsiausių kaimų pavadinimai. Tad dabar, gamindami šampaną iš atskirų vynuogynų, tiesiog grįžtame prie savo šaknų.“
Šiuo metu vynuogės šampanui auginamos maždaug 34 tūkstančių hektarų plote. Tačiau per keletą šimtmečių buvo pastebėta, kad geriausios vynuogės užauginamos tik tam tikruose Šampanės kaimeliuose. Apeliacijos ribų apibrėžimas ir vynuogynų klasifikacija buvo atlikta 1927 metais, o papildyta 1985-aisiais. Nuo tol tik 17-ai kaimų suteiktas Grand Cru ir 44-iems kaimams Premier Cru statusas. Skirtingai nei, pavyzdžiui, Burgundijoje, kur Cru statusas suteikiamas vynuogynams, Šampanėje Cru suteikiamas kaimui, šalia kurio plyti vynuogynai. (Apie Šampanės vynuogynų klasifikaciją plačiau buvo rašyta 15-ame „Vyno žurnalo“ numeryje). Klasifikacijos sistema kėlė ir tebekelia ginčus ir diskusijas, tačiau visgi pačios aukščiausios kokybės vynuogės (deja, ir brangiausios) auginamos būtent Grand Cru teritorijose (kai kurių ekspertų nuomone, keli Premier Cru kaimai verti aukštesnio statuso, todėl būtina žinoti kiekvienam kaimui būdingas savybes ir jo reputaciją), o patys šampaniečiai dar išskiria geriausius kaimus iš geriausiųjų. Kiekvienas jų pasižymi individualiomis savybėmis: mikroklimatu, dirva, kultivuojamomis vynuogių veislėmis. Kiekvienas jų turi savas vyndarystės žvaigždes. Čia daromas klasikinis šampanas, turintis tikrąjį terroir charakterį.
Penki didžiausi vynuogynų rajonai visų pirma skiriasi auginamų veislių pasiskirstymu.
MONTAGNE DE REIMSAS daugiausia apsodintas ‘Pinot Noir’, kuri suteikia šampanui sodrumo, svarumo, stipresnio aromato. Vynuogės auga ant žemesnių pietinių šlaitų, kalkiniai klodai šioje vietoje giliau, ir vynuogėms subręsti reikia ypatingų sąlygų.
Verzenay
400 ha vynuogynų priklauso 14-ai didžiausių šampano namų ir 17-ai vynuogių augintojų, gaminančių šampaną savo vardu. 86 proc. vynuogių sudaro ‘Pinot Noir’, auganti ant kalkinėje dirvoje. Artėjant prie Verzenay, ant kalvos iš tolo matosi senasis malūnas, dabar priklausantis „Mumm“ šampano namams, ir moderniame pastate įkurtas Šampanės vyndarystės muziejus.
Sakoma, kad Verzenay kaime išauginamos juodžiausios ‘Pinot Noir’ vynuogės, iš kurių daromas galingiausias šampanas, turintis daug rūgšties ir tvirtą struktūrą. Jei koks garsių namų vyndarys nusprendžia atlikti „kosmetinę“ korekciją, suteikiančią ilgaamžiškumo savo rinktiniam šampanui, dažniausiai pasitelkiamas „Pinot Noir“ iš Verzenay. Dėl aukštumų, šiaurinės kalvotų vynuogynų ekspozicijos ir ganėtinai atšiauraus klimato, tačiau tinkamo podirvio šio kaimo vynui būdinga energija, grynumas, švara. Dėl griežto ir tvirto šio vyno charakterio jis panaudojamas garsiausių šampanų baziniam vynui kurti.
Keletas vyndarių (Michelis Arnould, Jeanas Lallementas), darančių šampaną iš savų vynuogių, išaugintų šiame kaimelyje, beveik nemaišo Verzenay su kitų kaimų vynu. Tokio reto šampano verta paragauti visiems vyno žinovams ir mėgėjams.
Bouzy
Čia gaminamas energingas, itin vaisiškas, aromatingas, kai kada „mėsingas“, kompleksiškas šampanas. Kaimas yra piečiau, todėl klimatas čia šiltesnis ir vynuogės geriau prisirpsta. Beveik 90 proc. vynuogių sudaro ‘Pinot Noir’. Bouzy kaimas garsėja raudonuoju neputojančiu vynu (côteaux champenois), ir visai nesunku suprasti kodėl: kai kurie vynuogynai auga pietiniuose šlaituose, labiausiai šildomuose kaitrios vidurdienio saulės, tad uogos puikiai prisirpsta.
Geriausiu raudonojo vyno pavyzdžiu gali būti „Paul Bara“ pagamintas „Pinot Noir“. „Veuve Clicquot“ namai, vyndariai Andre Clouetas, Edmond‘as Barnautas Bouzy raudonąjį vyną naudoja charakteringiausiems rožiniams šampanams.
Ambonnay
Viduramžiais tai buvo klestintis miestas, pastatytas ant galų ir romėnų gyvenvietės pamatų. Jau tais laikais vynuogynai buvo tapę miestelėnų pragyvenimo šaltiniu.
Šlaitai atsisukę labiau į pietryčius, tad ir vynai elegantiškesni. Kai kur paviršiuje matomi kalkių ploteliai yra tik viršūnė po žeme glūdinčių 300 metrų storio klodų, turinčių įtakos itin patrauklioms „Pinot Noir“ savybėms. Dėl aštraus minerališkumo, dinamiškumo Ambonnay vynas dažnai lyginamas su garsiuoju Volnay vynu iš kaimyninės Burgundijos.
Vyndarystės standartai šiame kaimelyje itin aukšti. Tokie vyndariai, kaip Ericas Rodezas, Serge‘as Billiotas, vadinami tikrais šampano meistrais, o jų kūriniai laikomi nė kiek ne prastesniais už prabangųjį „Clos d`Amonnay“ šampaną, gaminamą iš čia esančio to paties pavadinimo vynuogyno, priklausančio garsenybei – šampano namams „Krug“. Tik pastarasis dešimteriopai brangesnis. Čia taip pat įsikūręs „Egly-Ouriet“ , vienas labiausiai kolekcininkų medžiojamų blanc de noirs šampano gamintojų.
Valee de la Marne dominuoja ‘Pinot Meunier’ veislė, suteikianti šampanui vaisiškumo, iš jos daromas lengvai geriamas, tiesmukas vynas. Dirvoje daugiau smėlio, molio priemaišų. Tačiau šis rajonas garsėja ir ‘Pinot Noir’ veisle.
Ajus (Ay)
Vienas seniausių ir garsiausių Grand Cru kaimų Šampanėje, kur auginamos glotnios tekstūros[MSOffice1] , puikaus balanso ‘Pinot Noir’, suteikiančios šampanui harmonijos ir glotnumo.
Raudonieji šio kaimo vynai, pamėgti karalių ir popiežių, nuo seniausių laikų garsėja kokybe. Įdomu, kad labai mažame kaimelyje, teturinčiame 800 gyventojų, įsikūrusios net 18-os šampano namų būstinės, tarp jų ir „Bollinger“, „Gosset“, „Deutz“.
Priklausomai nuo vynuogyno vietos, puikus ‘Pinot Noir’ čia gali būti gaminamas įvairiausių stilių: nuo aksominės tekstūros, šilkinių vynų iki raumeningų, tvirtų.
Mareuil sur Ay
Nors ir klasifikuotame Premier Cru, šame miestelyje yra atskirų vynuogynų, kurie neabejotinai verti Grand Cru statuso. Vienas jų, „Clos de Goisses“ prisirpina pačios aukščiausio kokybės uogas, iš kurių daromas vienas geriausių ir garsiausių šampanų visame regione. Anot Tomo Stevensono, šis itin stataus pietinio šlaito vynuogynas išsiskiria jau vien tuo, kad net pačiais prasčiausiais derliaus metais iš jo vynuogių padaromas įspūdingas šampanas, galimas brandinti 50 metų. Tačiau jau priešingoje kalvos pusėje dirva žymiai sunkesnė, vynuogynas čia niekuo nepasižymi. Vien dirva dar nieko nereiškia. „Billecart-Salmon“ šampano namams priklausantis vynuogynas „St.Hiliare“ turi žymiai mažiau Šampanei būdingo kalkinio dirvožemio, dirva čia su molio priemaišomis, tačiau talentingo vyndario dėka būtent iš šio vynuogyno kildinamas didingas šampanas.
Vienas garsesnių vynuogių augintojų, dešimtmečius tiekiantis vynuoges „Pol Roger“ namams, yra Bernard‘as Pitois. Jo kompleksiškas, sodrus šampanas, stulbinantis gėlių, vanilės aromatais, gali būti vadinamas Mareuil sur Ay‘aus kaimelio klasika.
CÔTE DE BLANCSO rajone auginama beveik vien tik ‘Chardonnay’ (išskyrus Vertus miestelį, kuriame sunoksta puikios ‘Pinot Noir’) paklausiausia elegantiškiausia baltoji vynuogė. Vyraujantys itin statūs pietrytiniai šlaitai, pastovi drėgmė, Belemnito kalkinės dirvos, itin palankūs šios vynuogės subrendimui. Čia Grand Cru kaimai įsikūrę, galima sakyti, tiesiai ant kalkakmenio, kuriame gausu fosilijų (suakmenėjusių jūros gyvūnų liekanų). Tokia dirva suteikia vynuogėms itin daug rūgšties, teigiamai veikia fotosintezę. Giliai iš dirvos vynmedžių šaknys vaisiams perduoda mineralų koncentraciją, todėl aukščiausios kokybės „Chardonnay“ (Blanc de Blancs) šampanui būdingas specifinis kalkinis prieskonis.
Avizas (Avize)
Šio kaimelio šampaną profesionalai apibūdina kaip tiesų ir atvirą, švelnų, puikios kokybės.
Kaimelis nuo seno garsėja harmoningu, kompleksišku šampanu, jo vynuogės itin garbinamos didžiųjų gamintojų. Tai mėgstamiausia „Louis Roederer“ namų augimvietė. Anot pagrindinio namų vyndario Jean-Baptiste‘o Lecaillono, čia gaunamas itin elegantiškas, malonus ir puikaus balanso vynas su būdingu grafito prieskoniu. Keliuose vynuogynuose „Louis Roederer“ namai taiko biodinaminės vyndarystės principus. Be abejonės, šios vynuogės rezervuotos jų prašmatniojo „Cristal“ šampano gamybai.
Iš šio kaimelio kilęs ir garsusis „Jacquesson“ namų vintage šampanas, pavadintas tuo pačiu vardu „Avize Grand Cru“. Puikios struktūros, šviežio pieno aromato, minerališkas, gaivios rūgšties šampanas yra vienas geriausių grietinėlės stiliaus šampano pavyzdžių regione. Nuo 2002 metų derliaus šampanas pavadintas vynuogyno, iš kurio vaisių daromas šis nuostabus gėrimas, vardu – „Cuvee Champs Gain“.
Mažesni Avizo vyndariai sumanė naudoti soleros metodą (kaip chereso gamyboje) savo rezerviniam vynui. Legenda tapusio vietinio vyndario Anselme‘o Sellose‘s šampane „Substance“ panaudota net 12-os skirtingų derlių rezervinio vyno. Kitas gamintojas „Agrapart“ specialiai fermentuoja kiekvieno turimo plotelio vyną ir išpilsto į butelius atskirai, kad išryškėtų terroir skirtumai.
Cramant
Cramantas pirmasis įgijo Grand Cru statusą Cote de Blancso rajone. Čionykščių vynuogynų išsidėstymas primena amfiteatrą. Baltosios vynuogės ypač tinka šiai aplinkai.
Minerališkas, kvepiantis baltomis gėlėmis, tvirtas, dinamiškas ir ilgaamžis šampanas – taip bendrais bruožais galima apibūdinti kaimelio vyno stilių. Niekur kitur taip neišryškėja skirtumai tarp atskirų vynuogynų. Vakariniame šlaite esantis „Pimonts“ vynuogynas duoda ypač rafinuotą šampaną, „La Croix“ vynogynui būdinga „kibi“ rūgštis. Garsiausių kaimelio vyndarių Diebolto Vallois ir Pierre‘o Gimonneto valdomi 50–100 metų senumo vynuogynai tiekia kupiną jėgos ir įspūdingai gilaus turinio šampaną.
Le Mesnil sur Oger
420 ha vynuogynų ir Grand Cru statusą turinčiame Le Mesnil sur Ogerio kaimelyje gaminamas didžiausią prestižą pelnęs „Chardonnay“. Anot žymiausių Šampanės vyndarių, šio kaimelio vynas turi aristokratiškų bruožų: jam būdinga elegancija, nežabota jėga, ilgas poskonis ir įsimintinai didelis rūgštingumas bei minerališkumas. Šis vynas pasitelkiamas, kai siekiama suteikti šampanui ilgaamžiškumo. Tačiau jei šio kaimo vynas šampane vyraus, rezultatas gali būti nepageidaujamas – šampanas taps lėkštas, nesuprantamas. Išimtis yra garsusis „Clos du Mesnil“ vynuogynas, priklausantis „Krug“ šampano namams. Šio vynuogyno 1988 metų derliaus šampanas palyginti neseniai buvo pristatytas rinkoje, nors vis dar atrodo per jaunas gerti.
Viršutinis dirvos sluoksnis Le Mesnil sur Ogeryje toks plonas, kad vynmedžiai auga tiesiog kalkėse, tad jaunam šampanui būdingas tiesiog „gręžiantis“, agresyvus rūgštingumas, bet bręsdamas jis įgauna nuostabią struktūrą. Toks šampanas gali būti laikomas 20–30 metų.
Piečiausias rajonas CÔTE DES BARSAS užsodintas daugiausia ‘Pinot Noir’, o CÔTE DE SEZANNE‘AS – ‘Chardonnay’ vynuogėmis, iš kurių pagamintas vynas yra vaisiškesnis ir gana egzotiško stiliaus. Šampaniečiai juokauja, kad čia gaminamas šampanas patinka tiems, kas nemėgsta klasikinio šampano.
