„Chateau Dereszla“ laukia gerų metų pilkajam kekerui suvešėti

„Chateau Dereszla“ skaičiuoja jau penktą šimtmetį. Ji visada buvo Vengrijos karalių numylėtinė, garsėjanti kokybišku vynu. Lietuvos kunigaikščiai ne kartą yra užsakę savo puotoms „vengrų tojaus“, tikėtina , kad ir iš „Dereszlos“ vyninės. Per savo ilgą gyvavimo istoriją ji buvo atimama ir vėl grąžinama vyndariams, turkų valdymo laikotarpiu vynininkystės tradicija buvo visai nutraukta, o Austrijos-Vengrijos epochoje vėl atgaivinta. Valdant sovietams vyninė atiteko valstybei, 1990 m. po savo sparnu ją priglaudė didelė prancūzų bendrovė CANA.

Didžiąją dalį vyninės vynuogynų užima vietinės vynuogės ‘Furmint’, o likusį plotą dalijasi ‘Harslevelu’, ‘Muscat’ ir dar keletas vietinių veislių. Vynuogės pasodintos ant šlaitų, nuo kurių atsiveria nuostabus vaizdas į aplinkinius miestelius. Vynuogynai driekiasi palei Bodrogo upę, nuo jos rudenį į slėnius atkeliauja rūkas, ir vynuogynuose ima šėlti karališkas puvinys – botrytis. Dėl to vyndariai gali pagaminti ypatingo aromato ir skonio vynus. Beveik visiems vynams gaminti naudojamos pilkojo kekero paveiktos vynuogės. Vyninė garsėja brandinimo rūsiais, kurie yra vieni ilgiausių visame Tokajaus regione.

„Auksinis“ vyninės produktas – esencija, kurios gamybos tradicija sena kaip pati vyninė, gal dėl to ją taip mėgo Vengrijos karaliai. Esencijai gaminti surenkamos labiausiai kekero paveiktos vynuogės, renkama tiktai rankomis, vyninėje dar kartą atrenkamos pačios tinkamiausios uogos ir supilamos į 1 tonos talpos kubilą. Sultys teka veikiamos tik vynuogių  svorio. Per kelias dienas prasideda ilgai trunkanti fermentacija, kurios metu alkoholio kiekis pasiekia vos 2–3 proc. Kubilo apačioje pastatoma nedidelė statinaitė (putonis), į kurią subėga pasifermentavusios sultys. Iš vienos tonos išteka apie 10 litrų esencijos. Statinaitė pastatoma į rūsius brandinimui nuo 5 iki 10 metų. Šiame stulbinančio skonio gėrime būna apie 600 g/l likutinio cukraus. Esencijos kaina irgi „auksinė“: 200 ml – apie 150 eurų.

Atskiras blokelis:

Gaila, bet šiemet vėl nebus Aszu – vyno, pagaminto iš kekero paveiktų ‘Muscat’ arba ‘Furmint’ vynuogių. Bandydami surasti kokybiškai „supelijusią“ kekę perėjom pusę lauko ir deja...  Jau kelinti metai iš eilės rugsėjo orai tam nepalankūs. Šį rugsėjį saulė Tokajaus regione švietė tik 4 dienas, o prilijo net 200 mm per savaitę. Vienos uogos neprinoko, kitos supuvo. Tad nerūšiuotas derlius bus panaudotas įprastiniam žemesnės kainos ir mažiau cukraus turinčio vyno „Szamorodny“ gamybai. O jau parduodamų jaunųjų – 2005,  2006 metų derliaus – 5 ir 6 putonių[1] kekeriniai tokajai pabrangs dar keliais eurais. Tai tikrai neturėtų išgąsdinti atsargesnių šio vyno mėgėjų, kurie jau turi savo rūsiuose pasidėję kelias dėžutes ateičiai, nes tokajų drąsiai galima laikyti keliasdešimt metų.

Atskira lentelė

„Chateau Dereszla“ vynai