Ar veiksminga antivyniška valstybės politika

Nuo 2018 m. sausio 1 d. gyvename su nauja Alkoholio kontrolės įstatymo redakcija, kuria uždrausta vyno ir kitų alkoholinių gėrimų reklama, sumažintas alkoholio prieinamumas ir iš alkoholio vartojimo išstumti 18–20 metų amžiaus jaunuoliai. Apžvelkime šios politikos veiksmingumą.

Kaip NTAKD interpretuoja AKĮ pokyčius

Prisiminkime, kad už įstatymo pakeitimus  Lietuvos Respublikos Seimas balsavo su šūkiu „Sumažinkime alkoholio prieinamumą!“. Todėl buvo:

-          uždrausta alkoholio reklama;

-          amžius pirkti ir vartoti alkoholį pakeltas iki 20 metų;

-          sutrumpintas alkoholio prekybos laikas: 10–20 val., o sekmadienį 10–15 val.

-          apribota prekyba lauko kavinėse, paplūdimiuose.

Jokie poįstatyminiai aktai nebuvo priimti, įstatymo įgyvendinimo ėmėsi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD), kuris negali konsultuoti, tačiau išleido savo įstatymo įgyvendinimo supratimu pagrįstas rekomendacijas.

Nežiūrint veinareikšmiško alkoholio reklamos draudimo NTAKD,  prie oficialiai įstatymu leistos informacijos apie alkoholinį gėrimą prekybos vietoje (prekių ženklas, gėrimo grupė, kilmė, kaina, etiketė ir kita privaloma ženklinimo informacija), pažeidimu prižadėjo nelaikyti:

-          viešojo maitinimo įstaigų valgiaraščiuose nurodytos objektyvios informacijos apie alkoholinių gėrimų skonį;

-          viešojo maitinimo įstaigų valgiaraščiuose pateiktų objektyvių rekomendacijų apie alkoholinių gėrimų derinimą su maistu;

-          prekių ženklų ant lietsargių, peleninių, pledų, kėdžių ir pan. lauko kavinėse;

-          prekybos prekių ženklais ženklintais butelių atkimšimo ir užkimšimo įrankiais, butelių pakuotėmis, taurėmis, stiklinėmis alkoholinių gėrimų skyriuose bei parduotuvėse ir viešojo maitinimo įstaigose.

Tačiau uždraudė:

-          ten pat pardavinėti prekių ženklais ir pavadinimais papuoštais markšinėliais ir kepuraitėmis;

-          „Facebook“ ir kitų socialinių tinklų paskyrų nepripažino įmonių interneto svetainėmis, taigi ir prekybos vietomis;

-          darbuotojams, dirbantiems alkoholio įmonėse, uždraudė platinti informaciją apie alkoholinius gėrimus savo paskyrose ir grasino pripažinti tokią informaciją reklama.

Ekonomines sankcijas (baudas) už alkoholio reklamos draudimo nesilaikymą (AKĮ 29 str.) NTAKD pradėjo taikyti tik praėjus 12 mėnesių nuo įstatymo įsigaliojimo. Jos nedažnos, tačiau gana didelės. Ir dažniausiai už nežymius pažeidimus: logotipo  nuotrauką „Facebook“ paskyroje ar sunkiai įžiūrimą gėrimo etiketę. Raudonai pažymėti atvejai, kai sprendimą nubaustoji organizacija apskundė ir jis dar neįsigaliojo.

Tuo pačiu metu viešojoje erdvėje – gausybė didelių alkoholio gamintojų nealkoholinių gėrimų reklamos. Nealkoholinis vynas tesudaro apie 0,5 proc., o alus su kokteiliais - iki 2,5 proc. viso parduodamo to paties tipo gėrimo kiekio. Ar gamintojai tiek investuodami į reklamą tikisi šią dalį išauginti iki 100 proc.? Ar tai yra įstatymo landa, pritaikyta kai kuriems žaidėjams ir kai kuriems gėrimų tipams?

NTAKD paslaugiai reiškia savo nuomonę kiekvienam, užklaususiam, ar ruošiamas straipsnis, skelbimas, lauko reklama, neužtrauks baudos. Dažniausiai atsakymas yra, kad informacija, logotipas, svetainės adresas pažeidžia AKĮ 29 straipsnį dėl alkoholio reklamos draudimo. Taip atsitiko su 2019 m. „Vyno dienų“ lauko reklama. NTAKD ją derinusiai „JCDecaux“ rekomendavo išimti www.vynodienos.lt, www.wineinmoderation.eu interneto adresus, nes šiose svetainėse rado alkoholiu prekiaujančių įmonių logotipų, saikingo vyno vartojimo ir sveikatos sąsajų, bei „Vyno klubo“, „Vynotekos“ ir „Kempinski Atelier Wine Boutique and Tasting Bar“ logotipus. Gresiant baudoms daugelis informacijos sklaidos kanalų atsisako rizikos ir vykdo NTAKD nurodymus.

Draudimų pasekmės

Aukščiau aprašytoji NTAKD veikla susijusi su verslo priežiūra. Taigi reglamentuoja būdus, kuriais alkoholis ar informacija apie jį patenka vartotojui. Panagrinėkime, kaip keitėsi vartojimo situacija, turint omenyje, kad draudimais, ribojimais ir baudomis LRS siekė sumažinti alkoholio vartojimą ir jo daromą žalą sveikatai, visuomenei ir ekonomikai.

Vienintelis plačiai valdžios viešintas skaičius pastaraisiais metais buvo, kiek sumažėjo absoliutus alkoholio vartojimas 2018 metais Lietuvoje palyginti su 2017-aisiais, – nuo 12,3 iki 11,2 litrų gryno etilo spirito žmogui per metus. Tačiau panagrinėję ilgalaikes alkoholio vartojimo tendencijas, pastebėtume, kad iki pastarųjų metų Lietuvos valdžios veiksmų jau buvo atsiradusi vartojimo mažėjimo tendencija. 2016-aisiais, kai nebuvo jokių oficialių veiksmų, vartojimas mažėjo 6 proc. Ir nežinia, ar ši tendencija nebūtų stiprėjusi, nes,  perfrazuojant NTAKD svetainės šūkį, „žmonės sąmonėjo, verslas darėsi vis socialiai atsakingesnis ir visuomenė sveikėjo“.

2017-aisiais mažėjimas pagreitėjo vos 1 proc. (iki 7 proc.), nežiūrint to, kad buvo drastiškai padidintas alkoholio akcizas. Vynui jis buvo kone padvigubintas. Deja, efektas buvo minimalus. Ir tai suprantama, nes akcizo didinimas paveikia tik pačias pigiausias prekes kiekvienoje kategorijoje. Taigi pigiausias vynas, pastiprintas vynas ir stiprusis alus pabrango akcizo dydžiu ir dalį vartotojų privertė arba keisti vartojimo įpračius, arba jie pradėjo gerti kitus alkoholinius gėrimus. Brangesnius gėrimus vartojantys pirkėjai ir toliau perka už tą pačią kainą, tačiau šiek tiek prastesnės kokybės gėrimus. Dėl reklamos, drauge ir dėl informavimo ir edukacijos draudimo didžioji dalis pasyvių vartotojų nežino, kaip atskirti gėrimų kokybę, todėl jiems belieka sprendimus priimti pagal kainą.

2018-aisiais alkoholio pardavimai sumažėjo 9 proc. Tačiau reikia turėti omenyje, kad iš rinkos iškrito 62 tūkst. 18–20 metų jaunuolių, kurie sudaro 2,61 proc. galimų alkoholio vartotojų imties. Taigi statistinis 2 proc. vartojimo mažėjimas net nepadengė sumažėjimo dėl minėtos demografinės priežasties. Kam tada reikėjo drausti, riboti, jei tai nepaveikė vartojimo?

O gal paveikė priešinga kryptimi? Kodėl eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės 2018 metais padaugėjo 3 proc. (iki 347), o žuvusių dėl neblaivių kaltės išaugo 37 proc. (nuo 46 2017-aisiais iki 63 2018-aisiais)? Negalima atmesti prielaidos, kad vartotojų elgesys keitėsi, nes jie pradėjo vartoti kitus gėrimus. Dėl draudimų, akcizo kėlimo keičiasi proporcijos tarp Lietuvoje parduodamo alkoholio rūšių. Vyno dalis, deja, mažėja. 2016-aisiais jis sudarė šeštadalį (16,7 proc.), 2018-aisiais liko aštuntadalis (12,5 proc.), o štai stipriųjų gėrimų dalis tuo pačiu laikotarpiu išaugo nuo 38,6 iki 42,6 proc. (LR Statistikos departamento duomenys).

Gal valdžia susikoncentravo į kovą ne su tais gėrimais ir ne su tais gėrėjais? Nors VU atlikto tyrimo duomenimis 4 proc. Lietuvos gyventojų, kurie priskiriami girtaujančiųjų kategorijai, išgeria 26 proc. viso alkoholio kiekio. Ir jų racioną sudaro stiprus alus ir spirituotas vynas (97 proc. šio pigaus vyno išgeria girtaujantys asmenys). Degtinę plastikiniuose jogurto indeliuose LR Seimas uždraudė tik 2018 metų pabaigoje, o stipraus alaus ir šiandien galime nusipirkti visokio dydžio taroje.

Todėl skaitant LR statistikos departamento informaciją, kad 2018-aisiais vyno importas sumažėjo 7 proc., o stipriųjų gėrimų padidėjo 10,8 proc., kyla pagrįstas nerimas dėl to, kad situacija Lietuvoje prastėja ir kad 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimas buvo LR Seimo klaida, kurią būtina ištaisyti.