Lietuvos atstovas Pasaulio someljė čempionate dalyvauja pirmą kartą. Latviai ir estai pasigirti tokia patirtimi galėjo anksčiau – 2007 m. jie jau varžėsi Rodo saloje Graikijoje. Ar lietuviai prastesni už kaimynus?
Na, mūsų kaimynai dar ir lenkai, rusai, baltarusiai. Tai asmeninės varžybos, tad kiekvienas kandidatas nori nugalėti save. Tokio lygio varžybose kaip pasaulio čempionatas, visų pirma įgauni labai vertingos patirties, nes pamatai geriausių pasaulio someljė darbą ant scenos. Be to, tai ideali proga kilstelėti savo žinių kartelę į aukštesnį lygį, nes pasiruošimui tenka skirti labai daug laiko. Mes, lietuviai, dalyvaujame Baltijos someljė čempionate, ir aiškiai matyti, kad kol kas nei vienam Lietuvos atstovui per ketvertą metų nepavyko prasibrauti į finalo rungtį. Tačiau turime suprasti, jog tokiose varžybose reikia daug patirties, teisingo pasirengimo plano ir, be jokios abejonės, sėkmės. Pavyzdžiui, ruošdamiesi šiam Pasaulio čempionatui dalyviai ypač daug laiko skyrė Čilės vynui pažinti, tačiau teoriniame teste buvo vos vienas klausimas, susijęs su Čilės vyno pramone.
Kaip organizatoriams pasisekė suorganizuoti čempionatą, turint omenyje neseniai šalį nusiaubusį žemės drebėjimą?
Kiekvienas pokalbis su čiliečiais neišvengiamai pakrypdavo prie žemės drebėjimo. Nors visi pripratę, jog Čilėje žemė dreba kone kasdien, žmonės sukrėsti: tai vienas stipriausių žemės drebėjimų per 100 metų, nusinešęs šimtus gyvybių. Organizatoriams tai sukėlė didelių nepatogumų, kadangi pusė programos buvo suplanuota labai stipriai nukentėjusiame Kolčagvos (Colchagua) slėnyje. Vyninės, kurias turėjome lankyti, nukentėjo taip, kad priimti delegacijos nebegalėjo. Reikėjo surasti naujus rėmėjus, naujas vynines, kurios sutiktų prisidėti.
Visa Čilės vyno pramonė labai laukė tokio renginio savo šalyje. Tad greitai atsirado norinčių prisidėti prie Pasaulio someljė čempionato, ir jau po savaitės buvo patvirtinta nauja programa. Organizacija puiki. Vien čempionato dalyvių buvo 54, o kartu su delegacijų nariais, teisėjais ir vyno mėgėjais susidarė per 200 žmonių grupė. Norėčiau pasidžiaugti, jog vyninės, kurias lankėme, buvo pasakiškai pasiruošusios priimti tokią didžiulę žmonių grupę. Mus pasitikdavo garsiausių vyninių savininkai, o degustuodavome ir aistra vynui dalindavomės su pačiais vyndariais. Todėl net menkiausias pastebėjimas būdavo smulkmeniškai aptariamas, kad neliktų jokių klaustukų. Na, be abejonės, ragaudavome tik pačius geriausius vyninių vynus. „Jūs elgiatės su mumis kaip su karaliais,...bet mes tai mėgstam“, – po vienos degustacijos ir pietų ištarė buvęs pasaulio someljė čempionas Serge‘as Dubsas.
Kiek trunka varžybos, kokios rungtys? Ar sunkios? Kas kitaip palyginti su Lietuvos ar Baltijos someljė čempionatais?
Svarbiausia varžybų dalis yra teorinis testas, būtent juo ir prasideda varžybos. Testą sudaro 60–70 klausimų bei vyno aprašymas jį aklai degustuojant. Šiemet teste reikėjo atspėti ir 3 stipriųjų gėrimų rūšis. Galiu pasidžiaugti, jog čia man pasisekė puikiai. Parašius testą – visiems vienoda praktinė užduotis. Kokia ji, niekas iš anksto nežino. Šįkart užduotis, atrodytų, paprasta: tinkamai patiekti vyną dviem žmonėms (atsargiai paguldyti į krepšelį, dekantuoti, įpilti į taures). Tam skiriama 2,5 min. Tik apie 10 dalyvių laiku atliko užduotį. Svarbu susidoroti su jauduliu ir įtampa, juk balus skiria buvę pasaulio čempionai. Toliau pusfinalis, jame daugiau praktinių užduočių, po to 3 dalyviai patenka į finalą. Čia tikra kulminacija! Reikia patiekti šampaną, gaminti kokteilius, siūlyti patiekalus prie vyno, taisyti klaidingą vyno meniu, dekantuoti Magnum talpos butelį ir patiekti jį 6 žmonių staliukui, aklai degustuoti ir žodžiu aptarti vyną, aklai degustuoti stipriuosius gėrimus, o pabaigai – siurprizas – 5 nuotraukos, kuriose reikia atpažinti vynuogyną ar vyninę.
Kas teisėjavo? Ar tai gerbiami žmonės?
Be pasaulio čempionų, žiuri sudarė Tarptautinės someljė asociacijos techninio komiteto nariai. Nemačiau nė vieno, kuris negerbtų pasaulio čempiono.
Kokiomis kalbomis vyko varžybos? Kiek kalbų turi mokėti someljė?
Kalbą galima pasirinkti – prancūzų arba anglų. Keturi dalyviai rinkosi prancūzų kalbą, nors Prancūzijos atstovas, dalyvavęs finale, rinkosi anglų. Su kolegomis juokavome: kol nemokam puikiai prancūziškai, jokių minčių apie geresnius rezultatus. O štai Andreasas Larssonas (Andreas Larsson), nugalėjęs Rodo saloje, praėjusiame čempionate stebino tobulai išmokta ispanų kalba.
Kokie tie geriausi kiekvienos šalies someljė? Ar jaučiamas skirtumas tarp žemynų, tarp skirtingų kultūrų šalių?
Šiuos žmones sieja keletas svarbiausių bruožų – visi jie labai nuolankūs, mandagūs bei labai draugiški. Žinia, Azijos šalių atstovai jau tradiciškai gerokai santūresni nei europiečiai. Didesnę rinką turinčių šalių atstovai jaučiasi kur kas tvirčiau, nei mažesnių šalių kandidatai. Tačiau tai vėlgi lemia patirtis, ilgametis kolegų dalyvavimas ir žmonių palaikymas.
Ar geriausiojo titulą laimėjo labiausiai vertas kandidatas?
Niekam nekilo abejonių, kas finale geriausias – Gerardas Bassetas (Gerard Basset). Rezultatus komisija paskelbė jau po 5 minučių. Jis vienintelis spėjo atlikti dekantavimo rungtį, atpažino visas nuotraukas, puikiai susidorojo su vyno ir maisto derinimo rungtimi bei vienintelis tiksliai atpažino vieną vyno rūšį.
Kiek geriausias pasaulio someljė geresnis už „eilinius“ geriausius kitų šalių someljė?
Atrodo, kad finale galėtų grumtis daugelio šalių atstovai, čia svarbiausia būti tinkamai pasiruošus ir tvarkytis su jauduliu – juk kiekvienas tavo judesys vertinamas. Tačiau iki finalo nukeliauja tik geriausieji, dėl to niekas nesiginčija. Gerardas Bassetas pasaulio čempionate dalyvavo jau 6-tą kartą ir 4-tą kartą rungėsi finale. Antrasis finalininkas Paulo Bassotas – 3-ią kartą finale. Nepamirškime, jog pasaulio čempionatas rengiamas kas treti metai. Šių metų nugalėtojas yra ir Vyno magistras (Master of Wine) ir Someljė magistras. Tai aukščiausias įvertinimas, kokį tik gali pasiekti vyno žinovas. Tie žmonės žino beprotiškai daug.
Ar yra vilties Lietuvoje išauginti geriausią pasaulio someljė?
Vilties visuomet yra! Imkime pavyzdį iš kitų. Štai Europos čempionas yra turkas, tačiau dirbantis garsiajame restorane „The Fat Duck“ Didžiojoje Britanijoje, o puikiai pasirodžiusi Rumunijos atstovė ilgus metus pluša Monake. Vadinasi, ir mums reikia keliauti dirbti kur nors kitur.
Savaime suprantama, kad someljė daug žino apie vyną. Ar jis taip pat gerai išmano ir apie maistą?
Šiemet pasaulio čempionato finale buvo įvesta naujiena. Reikėjo siūlyti ne vyną prie maisto, bet atvirkščiai – maistą prie nurodyto vyno. Tad skirtingų šalių patiekalai yra privaloma žinių bagažo dalis.
Ar tai vyriška profesija?
Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog taip. Dauguma someljė vyrai. Tačiau iš 12 patekusiųjų į pusfinalį 4 buvo moterys. Ir reikėtų pabrėžti, jog Amerikos (žemynų) čempionatą laimėjo Kanados atstovė moteris.
Kokia someljė perspektyva? Kuo tampa geriausieji iš geriausių? Ar jie dirba someljė iki gyvenimo pabaigos?
Labai dažnai vyresni someljė arba atidaro savo restoranėlį, arba pradeda dirbti importo bendrovėje, arba tampa vyno kritikais. Šiaip ar taip, pasirinktam gyvenimo keliui jie paskyrė begalę laiko, tad sunku viską palikti. Esu įsitikinęs, jog tie žmonės iki gyvenimo pabaigos širdyje ir lieka someljė. Jiems malonu bendrauti su žmonėmis ir matyti, kokie jie laimingi išgirdę tinkamą patarimą.
Jau tris kartus tapote geriausiu Lietuvos someljė. Ar toliau dalyvausite nacionaliniuose čempionatuose?
Atsakysiu vasaros pabaigoje. Norėtųsi padaryti pertrauką. Mano tikslas yra kuo daugiau žmonių uždegti noru domėtis someljė profesija. Ją puoselėti ir tikėtis, jog jau po keleto metų išvysime būrį savarankiškų someljė, dirbančių Lietuvos restoranuose.
Taip pat skaitykite:
