2021 m. LSA Lietuviško vyno čempionatas: vynuogės ir bananai, sidras ir juodieji serbentai

Rugsėjo 27-28 d., vos įžengus pro restorano „Somm“ duris, į akis krito baras, ant kurio gražia eilute buvo sustatyti lietuviški – vaisių, uogų ir vynuogių – vynai. Pirma šovusi į galvą mintis – kaip Lietuvoje galime turėti tiek daug skirtingo vyno? O kur dar sidras ir midus, taip pat pristatyti vertinimo komisijai. Tiesa, tokia mintis, ko gero, galėjo kilti tik pirmą kartą apsilankiusiems Lietuviško vyno čempionate, organizuojamame Lietuvos someljė asociacijos, mat ekspertai patvirtino – vynų ankstesniais metais būta ir dar daugiau. O kaip kokybė? Apie tai ir pasikalbėjome.

Varžybose, kurių metu vertinti Lietuvoje pagaminti vynai, pirmąją dieną dėmesys skirtas vaisių, uogų vynams ir sidrams. Čia būta įvairių skonių – agrastų, raudonų slyvų, braškių, rabarbarų, sausmedžių, svarainių, obuolių ar vyšnių. Ir net bananų, tiesa, vyno žinovų įvertinto kaip kuriozo. Pirmajam čempionato etapui pasibaigus, komisijos nariai kalbėjo apie savitas vyno gamybai naudojamas žaliavas ir sutiko, kad geriausiai ragaunat aklai atrodė vyšnios ir juodieji serbentai.

Antrąją dieną ragautas vynuogių vynas ir midus. Po baltojo ir raudonojo vyno, kuris ekspertams pasirodė geriau suprantamas, ir kuriam, ypač baltajam, nebuvo gailima komplimentų, vertintas lietuvių gamintas midus. Šis gėrimas nustebino savo priedais, tokiais kaip šalavijai ar kanapių sėklos.

Po aklų ragavimų, čempionato komisijos nariai galėjo apžiūrėti ir favoritus, ir nesužavėjusius gėrimus

Eksperimentai su vaisiais ir uogomis bei pagyra sidrui

Vienas lietuviškus vynus vertinusių someljė Kristijonas Valančiūnas dalijosi išvada, kad smagu matyti tokią vynų įvairovę, o geriausi jų, žinoma, yra pasižymintys  balansu, aiškūs ir paprasti: „Buvo mažiau subalansuotų vynų, bet atradau ir tokių, kurių atsigerti būtų smagu ne tik čempionato metu. Pavyzdžiui, juodųjų serbentų vynas buvo ir subalansuotas, ir puikiai atspindintis lietuvišką charakterį.“

Vyno eksperto Karolio Juzėno (restoranas „Džiaugsmas“) teigimu, lietuviai geba gaminti neblogą vyną iš obuolių, stebina ir tai, kas sukurta iš serbentų. „Susidaro įspūdis, kad turime labai daug žaliavų ir visi nori iš jų kažką padaryti. Tad apima dvejopi jausmai, bet gal viskas geryn – šiaip ar taip, jau išmokome gaminti gerą vyną beveik iš bet ko“, - sako K. Juzėnas.

Vyno žinovas Artūras Ladinskas  tvirtino po pirmojo čempionato etapo pajutęs šokį tokį chaosą – skonių buvo itin daug, jie stipriai kontrastavo. „Daugeliui uogų ir vaisių vynų teko skirti kiek padidintą balą,su avansu. Tačiau buvo ir tokių, kuriuos gerčiau pats, o ir draugui rekomenduočiau. Mano favoritas – juodųjų serbentų vynas, dar įdomus šilauogių vynas. Blogiausią įspūdį paliko pienių vynas, nors, tiesą sakant, apskritai dar nesu gėręs skanaus pienių vyno.“

Pasak A. Ladinsko, lietuviškų vynų įvairovė didelė, bet didžiąją dalį galima pavadinti būtent eksperimentais. „Žinant, kiek šimtmečių vyną gamina Vakarų Europos šalys, tie keli dešimtmečiai mūsų šalyje – eksperimentai. Žinoma, tai įdomu, tik mums, kaip teisėjams, gana sunku ir kartu atsakinga vynus vertinti ir skirti jiems balus“, - tegia vyno žinovas.

Pirmosios dienos komisija

Kviečia išsirinkti autentišką žaliavą

Vieno iš teisėjų – Alberto Koncijalovo (UAB „Prikė“) – teigimu, komentaro verti lietuviški sidrai, anot jo, žengiantys gera linkme. Tuo tarpu vertinant uogų ar vaisių vynus norėtųsi švarumo ir aiškumo – A. Koncijalovas teigia, kad deja, susidurti teko ir su neaiškiais, lako ar nešvaros aromatais.

„Apskritai, nelabai suprantu, kodėl lietuviai gamina uogų ir vaisių vynus. Jiems reikia gana daug pridėtinio cukraus ir mielių, o tai – savotiška invazija, ir man šie vynai per saldūs. Gal geriau gaminti sidrą, kur cukraus reikia kur kas mažiau. Šiaip ar taip, mūsų klimato sąlygos gana nepalankios optimalaus cukraus kiekiui uogose sukaupti, tačiau invazijų vis tiek reikėtų vengti. Prieš tai dar ir pasirinkti autentišką žaliavą vyno gamybai, skirti dėmesį uogų surinkimui, vyno išpilstymui“, - sakė A. Koncijalovas.

Antrosios dienos vynai 

Baltieji vis gerėja, raudonieji – deja

Vienas iš antrąją čempionato dieną vyną vertinusių komisijos narių, „Grand Hotel Kempinski Vilnius“ someljė Martynas Pravilonis teigė, kad jį aplankęs įspūdis – gana geras. „Lietuvos vyndariai jau kur kas geriau išmano vyndarystę, gėrimai tampa švaresni, tad ir vertinti juos galima kritiškai, nuolaidžiauti nebereikia. Iš visų ragautų išsiskyrė pora vynų, kurie turi ir balansą, ir stilių. Vynų, kuriems duotas mažesnis balas, problema jau nebėra švara ar techniniai dalykai, o būtent kompleksiškumo ir geresnės vaisiškumo kompleksijos trūkumas.“

Someljė nuomone, raudonasis vynas Lietuvoje vis dar reikalauja nemenkų pastangų. „Raudonieji vynai nesubalansuoti, daryti iš mums neįpastų vynuogių veislių, tad ir įdomių aptikau vos porą. O midus – tai visai kitokia kategorija, kur daug laisvės eksperimentuoti, ieškoti geriausio varianto. Buvo tikrai įdomių midų, kurie galėtų rasti vietą net restorane. Tačiau apie midų kalbėti dar sunku, nes nėra standarto, kaip turėtume vertinti šį gėrimą. Apskritai, manau, kad Lietuvoje vynuogių vynas žengia į priekį ir laukiu nesulaukiu, kada gero vyno čia atsiras daugiau“, - sako M. Pravilonis.

Lietuviškas midus 

Vynas vertintas nenuolaidžiaujant

Someljė asociacijos atstovė Viktorija Pranevič tikina čempionato metu ieškojusi švarios uogos ekspresijos ir švaraus aromato. Keli vynai, anot pašnekovės, pateisino jos lūkesčius: „Gerąja prasme nustebino tai, kad vyne jau atsiranda kompleksija, ydos nebemaskuojamos pertekliniu cukrumi, vynas sausėja, atsiranda švaros. Vilties potencialas ryškūs baltuosiuose vynuogių vynuose, o štai raudonieji dar gerokai šlubuoja – jei su aromatu viskas atrodo gerai, tai burnoje – nelabai. Pastaruosiuose arba pernelyg justi alkoholis, arba vandeningumas. O midūs? Jie įdomūs, yra tikrai gardžių, primenančių džiovintus vaisius ar uogas.“

Degustavimas ir vertinimas 

Lietuvišku baltuoju vynuogių vynu maloniai nustebintas ir Tadas Abišala, teigęs, kad ankstesnių metų praktikos, kai lietuviškam vynui skiriamas balas su avansu, šį kartą nereikėjo. „Anksčiau lietuviškų vynų nevertindavome kaip tarptautinių, o dabar pagrindinis pokytis ir yra tai, kad ragauji vyną ir nenuolaidžiauji. Tai labiau aktualu kalbant apie baltąjį vyną, nes su raudonaisiais situacija – sudėtingesnė. Dar reikia kelių metų, kad suprastume, kaip veikia ta vynuogė ir ką su ja daryti“, - sako vyno žinovas.

LSA Lietuviško vyno čempionato rezultatai paaiškės vėliau, o geriausi vynai bus apdovanoti aukso, sidabro ir bronzos medaliais.