Vyno kursai išmokė atskirti skonius, kvapus ir spalvas

Jos niekuomet nežadėjo keisti profesijos. Ir keliai jų į Someljė mokyklą buvo skirtingi. Tačiau dizainerė Jurgita Januškevičiūtė, rinkodaros profesionalė Kristina Mažeikytė ir daugeliui iš televizijos pažįstama Birutė Šaltytė-Belousovienė vyno kursuose ieškojo to paties: kaip atskirti gerą vyną nuo prasto, kaip vyną patiekti, kaip jį gerti ir kaip dalintis potyriais. Nes ragauti vyną ir jį gerti yra ne tas pats – lyg susitarusios tvirtina moterys.

Rinkodaros specialistė, verslo vystymo ekspertė ir keliautojas Kristina Mažeikytė vynu domėtis pradėjo aštuoniolikos. Tada, kai jos dėdė, daugiau nei 3 tūkstančius išskirtinio vyno butelių turintis kolekcininkas, nusivedė ją pietų ir pradėjo pasakoti, koks vynas bus patiektas. „Tada pirmą kartą išgirdau, kad tai bus šabli, kiek jam metų, kuo jis ypatingas, – prisimena Kristina. – Taigi, vynas nebebuvo tik baltasis arba raudonasis, sausas arba saldus. Tai buvo istorija apie gėrimą, kurį mums patiekė ant stalo su maistu. Galva sukosi nuo dėdės žodžių, pradėjau skęsti mintyse, kad norėčiau žinoti tiek daug ir taip išsamiai apie vyną.“

Taip gimė svajonė, kuriai buvo lemta išsipildyti. Someljė mokykla, į kurią Kristina galėjo užsirašyti, atsirado tik po gero dešimtmečio. „Užsirašiau į antrąjį Someljė mokyklos kursą“, – šypsosi, prisiminusi savo entuziazmą.

Kristina pasakoja vynu pradėjusi domėtis dar prieš kursus, tik žinios buvo mėgėjiškos. „Nei degustuoti vyno, nei atskirti vienos vynuogių veislės nuo kitos aš nemokėjau“, – prisipažįsta. Mokydamasi Someljė mokykloje ji pradėjo lauktis dvynukų, taigi, mokslus trumpam teko sustabdyti, tačiau kai vaikai ūgtelėjo, vėl grįžo į vyno pasaulį.

Šiandien jos vyno šaldytuve – apie 100 vynų iš viso pasaulio. „Vieni yra tiesiog emocija iš vieno ar kito pasaulio kampelio, o kiti – geriausi iš geriausių. Pavyzdžiui – baltieji „Puligny Montrachet“ ar „Chablis Grand Cru“. Esu baltojo vyno fanatikė, bet jo laikas spintoje – vos keletas metų. Tenka organizuoti vakarienes vyno mėgėjams ir su jais atkimšti tuos ypatinguosius, kol nevirto actu ir nebuvo suvartoti padažui“, – sako Kristina ir pasakoja apie draugų vakarienes, kur iš keleto someljė kursų susirinkę absolventai gamina maistą pagal sezoną ir prie jo derina vyną. Tokios vakarienės, pasak Kristinos, užtrunka, nes pokalbiai prie vyno ir apie vyną nebūna trumpi.

Kasmet Kristina leidžiasi į 2–5 vyno keliones. Praėjusiais metais jų buvo kaip niekada daug: apsilankė sidro krašte Normandijoje, ten, kur gaminamas ledo vynas – Kanadoje, rožinio vyno krašte Provanse, amaronės gimtinėje Valpoličeloje, ir ten, kur gaminamas geriausias putojantis Italijos vynas – Frančiakortoje. „Turiu draugių kompaniją, su kuria kopiame į kalnus ir lankome vyndarius. Mėgstu derinti fizinį krūvį su geru atlygiu – nauja pažintimi su vyndariu, jo istorija, jo vynais“, – pasakoja ir priduria, kad vyno žinovų pasaulis jos gyvenimo būdą pakeitė. Estetika lėkštėje tapo kaip niekada svarbi, tokio pat svarbumo, kaip ingredientai bei maistinė vertė. „Vynas padaro gyvenimą gražesnį ir šiek tiek rafinuotesnį“, – įsitikinusi.

Dizainerei, gero maisto ir vyno žinovei Jurgitai Januškevičiūtei vyno kursai atskleidė nežinomų ir nepažįstamų dalykų – vyno klasifikaciją, vyno apeliacijas, vynuogių veisles, vertikalias ir horizontalias degustacijas, suteikė žinių apie vyno ir maisto derinimą bei geriausią kainos ir kokybės santykį. „Galiausiai pati sau atsakiau į klausimą, koks vynas patinka, kokį mėgstu“, – sako Jurgita.

Menininkei atrodo, kad mokslų galėjo būti ir daugiau: kai jie baigėsi, norėjosi dar. „Prisipažįstu, prasto vyno nebegaliu gerti. Skirti ir atpažinti visus vynus – sunku, tačiau klasikinius ir savo mėgstamus – skiriu“, – sako Jurgita ir tikina, kad atrasti naujus skonius, spalvas ir kvapus yra nepaprastas malonumas.

TV3 televizijoje orų pranešėja dirbusi, o šiandien į golfo žaidimą pasinėrusi keturių vaikų mama Birutė Šaltytė-Belousovienė domėtis vynu pradėjo seniai. „Vis paskaitydavau „Vyno žurnalą“, aplankydavau „Vyno dienas“, matyt, nejučia įsitraukiau į šitą kultūrą, – šypsosi Birutė ir pasakoja iš nežinojimo pridariusi visokiausių klaidų. – Buvo laikas, kai sakėme, kad nemėgstame vyno iš „Chardonnay“ vynuogių, tačiau iš tiesų nė nežinojome, kokį vyną iš tokių vynuogių galima pagaminti.“

Someljė mokykloje radusi vyno mėgėjų kursus Birutė juos lankė kartą per savaitę. „Jie man davė labai daug, – neabejoja. – Išmokau atskirti vynus, derinti juos prie maisto. Kartais turiu gero vyno, tuomet galvoju, kokį patiekalą prie jo pagaminus. Daug ir plačiai sužinojau apie vyno kultūrą, apie tai, kaip ir kur jis gaminamas.“

Šiandien Birutės šeima savo keliones planuoja taip, kad jose būtų galima pažaisti golfą ir aplankyti žinomą ar tame regione išsiskiriančią vyninę. „Gal kažkam mūsų pomėgis atrodo keistas, tačiau man atrodo, kad ugdyti vyno vartojimo kultūrą šeimoje yra būtina. Viena yra gerti, o visai kas kita – ragauti, uosti, mėgautis. Tą mes ir darome,“ – sako Birutė Šaltytė-Belousovienė.

Vyno mėgėjų kurso, o ir visų vyno gerbėjų susitikimas vyks gegužės 5-6 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. „Vyno dienos“ – didžiausia vyno paroda Baltijos šalyse, organizuojama nuo 2005 metų. Sekite mus Facebook paskyroje: www.facebook.com/vynodienos2017 ir puslapyje www.vynodienos.lt

Taip pat skaitykite:

• Vynas ir kvepalai: aukštųjų materijų pora
• Kodėl neprofesionalai mokosi apie vyną
• Someljė čempionė Kamilė Bartusevičiūtė apie vyno mokslus