Šveicarijoje - beveik lietuviškas vynas

Kiek lietuvių yra ragavę šveicariško vyno? Tai retenybė parduotuvių lentynose bet kurioje šalyje, nes net 98 proc. Šveicarijoje pagaminamo vyno yra suvartojama šalies viduje. Visgi bent vienos vyninės vyno galėtų atsirasti Lietuvoje – jos savininko kilmės medis veda į mūsų kraštą.

Rugpjūčio mėnesį, kuomet vyndariams darbų apstu, apsilankiau Šveicarijos vyninėje „Litwan“. Ji įsikūrusi Oberhofo savivaldybėje, Argau kantone. Vyninės pavadinimas prikausto tautiečių dėmesį. Natūraliai kyla klausimas apie jo kilmę ir sąsajas su Lietuva. Po kelių pažinties minučių vyninės savininkas ir vyndarys Tomas Litwanas prisipažino, kad jo šeima kilusi iš mūsų krašto, o karo metu pabėgusi į Šveicariją: „Kiek žinau, mūsų pavardė netgi buvo rašoma be dvigubos „v“, tačiau karo metu, taisant dokumentus, ji buvo parašyta taip, kaip ir vadinamės iki šiol. Būtų smalsu kada nors aplankyti Lietuvą.“ Rugpjūčio darbų gausa nesumažino Tomo svetingumo, ir jis sutiko ne tik papasakoti apie savo veiklą, bet ir parodyti vynuogynus. Jie, kaip ir dažnoje Šveicarijos vyninėje, nedideli, įsikūrę ant kalvos. „Nuo 2018 m. pradžios turiu 5,6 ha vynuogynų, tad iš nedidelio savo derliaus šiemet noriu pagaminti apie 18 000 butelių per metus. Praėjusiais metais pagaminau 8 000 butelių“, – skaičiuoja vyndarys.

Pagrindinė „Litwan“ vynuogynuose auginama vynuogių veislė yra ‘Pinot Noir‘ (apie 70 proc.), antroje vietoje – ‘Chardonnay‘, kiek mažiau auginama ‘Müller-Thurgau‘ ir ‘Petit Meslier‘. Tomas išduoda, jog jo vyndarystės stiliui didžiausią įtaką padarė Burgundijos vynas. Būtent šio Prancūzijos regiono vynas įkvėpė jį pradėti karjerą vyno pasaulyje, Burgundijoje jis mokėsi vyndarystės amato. Kad ir kaip būtų, T. Litwanas nesijaučia kopijuojantis burgundiško vyno stiliaus, jis mano kuriantis savitą vyną, išreiškiantį šveicarišką terroir. Tomą apskritai galėčiau pavadinti vyno hipsteriu – atsipalaidavęs, tačiau siekiantis geriausio rezultato, pirmasis savo šeimoje pradėjęs domėtis vynu ir karjerą kardinaliai pakeitęs žmogus (nuo statybų verslo iki vyndarystės), nevengiantis pasisakyti prieš Europoje griežtinamus alkoholio įstatymus bei laisvalaikiu, kaip pats prisipažįsta, kartais parūkantis suktinę. Tomas nėra klasikinis vyndarys, sekantis protėvių pėdomis ir tęsiantis jų pradėtą darbą, jis – naujos kartos atstovas, vedamas užsispyrimo ir šiuolaikinių idėjų: „Aš kuriu tradicijas, o ne jomis seku.“ Nemaža dalis šeimos narių prisijungė prie vyninės darbo bei palaiko jiems neįprastą Tomo veiklą: kasmet šeimos nariai, kaimynai bei draugai padeda nurinkti vynuogių derlių.

Lapkritį pasiteiravau Tomo, kaip sekėsi užbaigti vasaros darbus. Daugelyje šalių 2018 m. derlius buvo itin gausus, ankstyvas, vynuogės gerai prisirpusios. Ne išimtis ir Šveicarija: „Šiemet pavasaris buvo ankstyvas, vėliau sekė labai karšta ir sausa vasara. Vegetacijos laikotarpis buvo net 3–4 savaitėmis ankstyvesnis nei įprastai. Žydėjimo sąlygos – puikios, puvinio praktiškai nebuvo. Dėl šių priežasčių, galėjome surinkti labai sveikas vynuoges. Manau, kad šiemet derlius buvo vienas ankstyviausių Šveicarijoje. Apskritai buvo karšta visuose regionuose, net spalį temperatūra kai kuriomis dienomis siekė 30 °C.“ Šveicarijos vyndariai itin patenkinti derliumi, ypač po dviejų pastarųjų menko derliaus metų. Galima tikėtis didesnio produkcijos kiekio, tačiau dėl to šveicariškas vynas vargu ar atpigs.

Paklausus Tomo apie jo ateities planus, vyras išlieka santūrus: „Mano vyninė vis dar labai jauna, todėl turiu tikslą tęsti kelionę tuo keliu, kurį pasirinkau nuo pat pradžių, ir toliau kruopščiai gaminti vyną. Tai daryti noriu iš širdies, kasmet vis daugiau sužinodamas bei besimokydamas apie mane supančią aplinką, gamtą ir jos visumą.“

Vyninėje „Litwan“, kaip ir visoje Šveicarijoje, dominuoja raudonojo vyno gamyba, ją vejasi baltasis, tačiau nepamirštama ir putojančio vyno. „Pirmąjį vynuogyną, skirtą tik putojančio vyno gamybai, pasodinau 2010 m. Jame auga ‘Petit Meslier‘ vynuogių veislė. Skiriu daug energijos ilgaamžio putojančio vyno gamybai“, – taria Tomas, atkimšdamas savo gamybos putojančio vyno butelį.

Šveicarijoje dominuoja nedidelės vyninės. Nesunku rasti ir daugiau tokių vyndarių kaip Tomas, kurio tikslas – užsiimti tvaria vyndaryste, kuo labiau išlaikant natūralų vyno skonį. „Visų pirma, aš noriu ragauti vyną, kurio skonis atskleidžia jo terroir. Nuo 2004 m. esu sertifikuotas biodinaminis („Demeter“ sistemoje) vyndarys. Tikiu, kad iš biodinamiškai augintų vynuogių galima pagaminti kompleksiškesnio ir gilesnio skonio vyną“, – teigia vyndarys. Pasaulyje vis labiau populiarėjant ekologiškam judėjimui, vartotojai taip pat aktyviai domisi natūraliaisiais, biodinaminiais vynais, kartais net ieško veganiško vyno. Būtent Šveicarijoje, kurioje apstu nišinių, nedidelių vyninių, galima atrasti vyno, tinkančio kone kiekvienam skoniui. Vyndariai, turintys mažas vynines, gali nesunkiai valdyti visus vyno gamybos procesus arba bent jau į juos įsikišti.

Į saulėtą dieną iš vyno rūsių išėję ir lengvai šokiruoti temperatūros kontrasto atsisveikiname. Tomas pasiteirauja, kokiais skrydžiais patogiausia nukeliauti iki Lietuvos, šypteliu – gal kitą kartą pasimatysime gimtinėje.

Šveicarijos vyno regionai