Statistika: vyno kasmet išgeriame mažiau, bet vis brangesnio

2016 metais Seimo daugumą suformavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) nieko nelaukę ėmėsi savo rinkiminių pažadų pildymo – pažaboti alkoholio vartojimą Lietuvoje. Nors Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad alkoholio vartojimas Lietuvoje stabiliai krenta nuo 2012 metų, LVŽS pagalbon pasitelkė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis. Pagal juos, Lietuvoje vienam žmogui per metus tenka daugiausiai išgerto alkoholio pasaulyje. 2017 metų kovo 1 dieną Lietuvoje buvo drastiškai pakeltas akcizas alkoholiniams gėrimams: 112 proc. alui, nuo 92 iki 111 proc. vynui, kitiems fermentuotiems gėrimams ir tarpiniams produktams bei apie 23 proc. etilo alkoholiui.  

2018 metus Lietuva pasitiko su naujais Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimais: pakeltas alkoholio vartojimo amžiaus cenzas nuo 18 iki 20 metų, imta riboti prekybos alkoholiu laiką: alkoholio parduotuvėse galima įsigyti darbo dienomis ir šeštadieniais nuo 10 iki 20 val., o sekmadieniais tik iki 15 val. Nuo šių metų sausio 1 dienos restoranuose ir baruose po 20 valandos leista prekiauti tik pilstomais gėrimais. Visa 2018 metų alkoholio vartojimo statistika pasirodys ne anksčiau kaip 2019 metų gegužės mėnesį ir tik tada bus galima ją palyginti su prieš tai buvusia. Tačiau VMI paskelbė 2018 sausio–spalio mėn. biudžeto pajamų analizę, kur pateikiamas ir alkoholio akcizo surinkimas.

VMI duomenimis, per pirmuosius dešimt 2018 metų mėnesių į Lietuvos Respublikos biudžetą iš viso sumokėta beveik 243 mln. eurų akcizo už alkoholinius gėrimus (6,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai). Tiesa, etilo alkoholio (stipriųjų alkoholinių gėrimų) akcizo surinkta mažiau nei pernai. Tai lėmė praėjusiais metais vykęs prekių kaupimas prieš įsigaliosiančius padidintus tarifus visiems alkoholiniams gėrimams. Būtent šis alkoholinių gėrimų kaupimas (sumokėto akcizo šuolis 2017 m. vasario mėn.) neleidžia prognozuoti alkoholio vartojimo pokyčių remiantis surinkto akcizo kiekiu. Už stipriuosius gėrimus surinkta kiek daugiau nei 143 mln. eurų (78 proc. visos 2017 metų akcizų sumos už stiprųjį alkoholį), už alų – šiek tiek per 67 mln. eurų (86 proc. viso pernai sumokėto akcizo už alų), o už vyną ir tarpinius produktus – beveik 24 mln. eurų (59 proc. viso pernai sumokėto akcizo už vyną). Nors artėjant šventiniam laikotarpiui  prekyba vynu suaktyvės, visgi drąsu būtų prognozuoti, kad bus surinkta tiek pat akcizo už vyną, kaip ir pernai.

Lietuvos statistikos departamento duomenys apie vyno importą į Lietuvą pagal šalis rodo, kad per pirmus devynis mėnesius į Lietuvą buvo įvežta šiek tiek daugiau nei 62 mln. litrų vyno, tiesa, beveik 43 mln. litrų paskui eksportuota, iš kurių beveik 94 proc. į Rusiją). 2017 m., palyginti su 2016 m., labiausiai išaugo vyno importas ir eksportas – atitinkamai 13,4 ir 21,2  proc., taip pat alaus – atitinkamai 11,8 ir 20,1 proc. Palyginus šiemet ir pernai į Lietuvą importuojamo vyno statistiką, matomas maždaug 10 proc. vertės augimas, t. y. vis daugiau įvežama kokybiškesnio vyno. 2017 m., palyginti su 2016 m., stebimas alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį, gamybos bei pardavimo mažėjimas, nors importas ir eksportas augo. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2017 m., palyginti su 2016 m., padidėjo 11,7 proc. Labiausiai pabrango vaisių vynas – 53,5 proc., Lietuvoje pagamintas alus – 27,5, importinis alus – 17,2. Vyno kaina kilo maždaug 7,4 proc. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2017 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

Vertinant vidutinio mėnesinio neto darbo užmokesčio (660,2 eur) perkamąją galią 2017 metais, už jį buvo galima įsigyti tiek alkoholinių gėrimų: 355 litrus lietuviško alaus arba 306 litrus importinio alaus, arba 81 litrą vynuogių vyno, arba 105 litrus putojančio vynuogių vyno, arba 156 litrus vaisių vyno, arba 50 litrų lietuviškos degtinės, arba 44 litrus trauktinės, arba 30 litrų viskio. Nors statistiškai vyno kainos parduotuvėse  augo, Lietuvos piliečiui, norinčiam įsigyti butelį vynuogių vyno, 2017 metais reikėjo išleisti 8 proc. mažiau mėnesinių pajamų, nei prieš metus. Taigi dar neįsigaliojus Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms vyno vartojimas mažėjo. Tiesa, stabiliai nuo 2012 metų auga stipriųjų gėrimų vartojimas. Todėl dabartinės valdžios kova su alkoholio vartojimu atrodo labiau nukreipta į rinkos struktūros pertvarkymą, nei į realų norą padėti žmonėms.